Naujininkų gyventojas: Vilnius savo nuotekų tinklais primena Nigerijos sostinę

Nuošalioje kaimo vietovėje esanti lauko būdelė nieko nestebina, o štai netoli sostinės centro įsikūrę rajonai, priversti nuotekų šalinimui kviesti specialias tarnybas, išsiurbiančias fekalijas, jau kelia klausimų – trūksta infrastruktūros, noro ar finansų prijungti prie bendrų nuotekų tinklų? Naujininkų mikrorajonas tik vienas iš pavyzdžių, kur gyventojams tenka susidurti su tokia problema, tačiau, kaip pripažįsta „Vilniaus vandenų“ atstovai, sostinėje tokių vietų esama ir daugiau.

Įspėjo, kad bus sunku parduoti namus

„Vilniaus vandenys“ savo tinklalapyje skelbia apie jau nutiestas ir dar tik planuojamas tiesti nuotekų tinklų linijas. Tarp įgyvendintų projektų minimi šie rajonai: Bajorai, Balsiai, Tarandė, Grigiškės, Kairėnai-Galgiai bei dalis Pavilnio gyvenvietės. Toliau planuojama nuotekų tinklais apjuosti Santariškes - Visorius, Avižienių seniūniją (Ažubalius, Klevinę, Rasteniškes, Bendorius), Salininkus, Buivydiškes, Daniliškes, Trakų Vokę, Naująją Vilnią-Kairėnus, Antavilių g., Lazdynų Pelėdos g., J.Biliūno g., dvi sodų bendrijas - „Šeškinę“ ir „Jurginą“ bei Gineitiškes.

Tačiau tarp šių gausių plėtros planų Naujininkų mikrorajone esanti Butrimonių gatvė nepateko. O būtent ten gyvena Stanislovas. Vyras skundžiasi, kad šioje gatvėje nenutiesti nuotekų vamzdynai kelia tikrą galvos skausmą. Čia gyvenantys vilniečiai turi vienintelę išeitį – du ar tris kartus per mėnesį kviesti specialias tarnybas, kurios iš išgriebimo duobių išsiurbtų susikaupusias fekalijas. Vietiniai mąstė įsirengti biologinio valymo nuotekų sistemą, tačiau pasiskambinę „Vilniaus vandenų“ specialistams išgirdo, kad tokios galimybės būtent šioje miesto vietoje nėra.

L. Didrikas

Vilniaus mastu tinklų poreikis yra labai didelis, daug gatvių jų neturi – tiek arčiau centro, kaip Naujininkai, tiek ir centrinė dalis, miesto pakraščiai. Situacija nėra unikali, kad tik Naujininkų gatvės neturi tų tinklų, Šnipiškėse nėra tinklų, Markučiuose, Baltupiuose yra teritorijos be tinklų, Rasų – masė rajonų, kur yra gatvės be tinklų.

„Konsultavausi su vienu „Vilniaus vandenų“ inžinieriumi, nepamenu jo pavardės, bet jis sakė, kad yra kažkokia miesto tvarka įtvirtinta, pagal kurią ne visose zonose galima daryti biokanalizaciją. Klausiau su kokiomis tarnybomis ar organizacijomis reikia tokius projektus derinti, ar nereikia, sakė, kad nereikia, bet įspėjo, kad jeigu norėsite parduoti namą, turėsite bėdos, jei įsirengsite kanalizaciją miesto ribose – tai neatitiks kažkokių Vilniaus vietinių įstatymų. Ieškojau internete, kokie tie įstatymai, bet nieko neradau“, - situaciją pasakojo Naujininkų gyventojas.

Pašnekovas minėjo, kad jam buvo paaiškinta, jog net ir iš valymo įrenginių išbėgantis išvalytas vanduo vis tiek teršia gruntinius vandenis. Todėl tokie įrenginiai tam tikrose Vilniaus miesto dalyse nėra pageidautini.

„Matyt, užsisakysime kanalizacijos prijungimo prie miesto tinklų projektą konkrečiai Budrimonių gatvėje esančiam dideliam namui ir žiūrėsime, kiek tai kainuos, gal net ir neįmanoma bus padaryti, - svarstė Stanislovas. - Žinau tik, kad sumos gali siekti dešimtis tūkstančių“.

Nuotekų sistema – lyg XIX amžiuje

Vilnietis piktinasi, kad miesto ribose esantiems gyventojams reikia įsirenginėti kanalizacijas už savo pinigus, kai pagal patvirtintus projektus dalis gyvenviečių gauna tokius tinklus „dovanų“.

„Tokio dalyko net XIX amžiuje nebuvo! Turiu daug informacijos apie Vilniaus kanalizaciją ir vandentiekio sistemas, galėčiau net knygą išversti, jeigu kam būtų įdomu. Žinoma, kad jau nuo Gedimino laikų buvo šioks toks vandentiekio aprūpinimas Vilniuje – buvo labai daug šaltinių, pradedant Gedimino kalno papėde ir baigiant Liepkalnio kalnu. Prieš šimtą metų čia buvo padarytos vandenvietės. Aišku, gruntiniai vandenys nuo kanalizacijų, kurios yra kaimo tipo, nukenčia. Aplink Senamiestį pilna namų, kurie ribojasi su kaimo tipo gyvenvietėmis – pradedant Markučiais ir baigiant Liepkalniu. Problema yra visai ne europietiško miesto, tai daugiau Nigerijos sostinę primena. Esame Europos sostinė, kurios pagrindinės gatvės panašios į Europos, o pakraščiai panašūs į Afrikos sostines. Katastrofiška padėtis!“ - neslėpė Stanislovas.

GRYNAS.lt jau yra rašęs, su kokiomis bėdomis susiduria Naujininkų gyventojai, kai kaimynai nesąžiningai tvarko nuotekas.

Anot jo, visos gatvės Naujininkuose, pradedant nuo Dzūkų ir kylančios į kalniuką link Žirnių gatvės, neturi kanalizacijos, prijungtos prie miesto tinklų.

„Netgi Dzūkų gatvėje kartais yra siaubinga smarvė, nes namai, kurie turi ne po vieną butą, matyt yra neprisijungę prie miesto tinklų ir tiesiog ant asfaltuotos gatvės pila pamazgas su išmatomis į lietaus kanazaciją. Košmariškas vaizdas. Kai važiuoji dvirčiu ar eini pėsčias, tiesiog užuodi tą smarvę“, - sakė Naujininkų gyventojas.

Pašnekovas sako manantis, kad su tokia problema susiduria ne tik vilniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai.

Dešimtadalis vilniečių - be tinklų

„Vilniaus vandenų“ Plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas patvirtino, kad Naujininkuose iš tiesų yra bėdų su nuotekų tinklais. Deja, bet kol kas šis rajonas nėra įtrauktas į Vilniaus miesto tarybos patvirtintus planus, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, gyventojus prijungti prie miesto tinklų.

„Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis yra vykdoma plėtra, Vilniaus miesto tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 1-124, kuriame patvirtintas Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas. Šitame plane yra išnagrinėtos Vilniaus miesto teritorijos pagal gyventojų intensyvumą, esamus tinklus – ar jie centralizuoti, ar žmonės naudojasi vietiniais tinklais, nutolimą nuo centralizuotų tinklų ir teritorijos suskirstytos į plėtros laikotarpius. Yra numatyti trys plėtros etapai – iki 2015, nuo 2015 iki 2020 metų ir po 2020”, - vardijo L. Didrikas.

Nors valstybės įsipareigojimas iki 2015-ųjų buvo pasiekti 95 proc. rodiklį (gyventojų, kurie būtų prijungti prie centralizuotų tinklų - red. past.) Lietuvos mastu, šis rodiklis kol kas nėra pasiektas. Šiuo metu, Vilniaus miesto teritorijoje skaičiuojama, kad apie 90 proc. gyventojų naudojasi centralizuotais tinklais, vadinasi dar apie 10 proc. verčiasi su vietinėmis nuotekų sistemomis.

Pagal patvirtintus planus, iki 2015 metų pabaigos numatyta pakloti centralizuotus tinklus maždaug 265 Vilniaus miesto gatvėse, kuriose galimybė jungtis būtų sudaryta maždaug 24 tūkst. gyventojų. Tam reikėtų nutiesti apytiksliai 360 km vandentiekio ir nuotekų tinklų ir investuoti į infrastruktūros plėtrą daugiau nei 190 mln. Lt.

L. Didrikas priduria, kad visi iki šiol vykdyti nuotekų tinklų plėtros projektai finansuojami ES lėšomis.

„Iš esmės visa plėtra Vilniaus mieste vyko dėka ES lėšų, įmonė „Vilniaus vandenys“ prisidėjo tik 5 proc., 10 proc. buvo skirta iš valstybės biudžeto. Jokia plėtra nevyko vien tik įmonės lėšomis, nes tam mes turėtume imti ilgalaikes paskolas, o tai įmonei būtų finansiškai nepakeliama“, - teigė pašnekovas.

Vardija rajonus, neturinčius centralizuotų tinklų

Paklaustas, kaip vis dėlto atsirenkami rajonai, kuriuose bus tiesiami nuotekų tinklai, L. Didrikas mini, kad į Vilniaus savivaldybę paprastai plaukia gyventojų prašymai, kai susidaro kritinė masė – jie apsvarstomi. Taigi, iš esmės tie miesto rajonai, kurių gyventojai yra aktyviausi, kurių bėdos atrodo sudėtingiausios ir įtraukiami į projektus, siekiant palengvintų jų kasdienę buitį.

„Paraiškos su projektais ES finansavimui plaukia iš visos Lietuvos ir paskui vertinamos pagal tai, kokia yra projekto kaina ir kiek ten bus pajungta gyventojų, skaičiuojama, kokios bus investicinės išlaidos vieno gyventojo pajungimui. Finansuojami tie projektai, kur tos išlaidos mažesnės ir kur yra didesnis gyventojų tankumas, tuomet yra laikoma, kad pinigai panaudojami efektyviausi“, - aiškino „Vilniaus vandenų“ atstovas.

Pavyzdžiui, Pagiriuose, rajone, kuris priklauso Vilniaus miestui, Šiaurinėje Pilaitės dalyje projektai yra parengti gana seniai, bet jie iki šiol nėra finansuojami dėl to, kad projektai gana brangūs, o gyventojų tankumas santykinai nedidelis. Taigi, investicijos į vandentiekio ir nuotekų tinklus vienam gyventojui siekia po 70-80 tūkst. Lt.

Pasiteiravus apie Naujininkuose esančią situaciją, L. Didrikas pripažino, kad šis rajonas tarp įtrauktinų į projektų sąrašus buvo svarstytas, tačiau kol kas finansavimo negavo: „Buvo apvažiuotos ir įvertintos visos Vilniaus miesto teritorijos, kuriose nėra centralizuotų tinklų, norėjome susidaryti vaizdą, kaip tankiai ten gyvenama, kokio pobūdžio statiniai. Naujininkuose tokių tinklų neturi minimos Dzūkų, Butrimonių gatvės, jų yra ir dar daugiau. Tokių teritorijų yra daug. Vilniaus mastu tinklų poreikis yra labai didelis, daug gatvių jų neturi – tiek arčiau centro, kaip Naujininkai, tiek ir centrinė dalis, miesto pakraščiai. Situacija nėra unikali, kad tik Naujininkų gatvės neturi tų tinklų, Šnipiškėse nėra tinklų, Markučiuose, Baltupiuose yra teritorijos be tinklų, Rasose – daug miesto rajonų, kur yra gatvės be tinklų“, - vardijo L. Didrikas.

Paklaustas, kodėl išvardytuose rajonuose centralizuotų tinklų nėra, ar trukdo tik finansų stoka, pašnekovas minėjo, kad daugumoje gatvių vyrauja individualūs namai, ten gyvenantys žmonės turi skirtingus finansinius pajėgumus. O tai reiškia, kad ne visi netgi norėtų prisijungti prie tinklų.

„Jeigu mes matome, kad yra didesnis poreikis centralizuotiems tinklams, kaip kad buvo Markučiuose, Šnipiškėse, padarome apklausas, renkame įsipareigojimus raštu, kaip bus, kai bus nutiesti tinklai. Jeigu matome, kad didžioji dauguma gyventojų tokius įsipareigojimus pasirašo, pagal tuos įsipareigojimus projektuojame tinklus ir teikiame paraiškas finansavimui“, - kalba L. Didrikas.

Jo teigimu, Naujininkuose tokios gyventojų apklausos dar nebuvo vykdytos, nes koncentruotasi į centrines miestų dalis, kur tankiau gyvenama – Baltupius, Markučius, Šnipiškes. Paraiškos yra jau pateiktos, laukiama finansavimo.

„Naujininkai šiuo atveju laukia savo valandos“ , - sakė L. Didrikas.

Biokanalizacijų įrengimas tikrai galimas

Naujininkų gyventojas Stanislovas GRYNAS.lt žurnalistams išsakė nuogąstavimus, kad laukiant prijungimo prie miesto tinklų, susidurta su problema, kad daugiabučio namo gyventojams neleidžiama miesto teritorijoje įsirengti biologinio valymo įrenginių. „Vilniaus vandenų“ atstovas patikina, kad, ko gero, tiesiog nesusikalbėta su šiuo klausimu konsultavusiais specialistais.

„Leidimą įsirengti vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius suteikia savivaldybė, jai reikia parašyti prašymą. Jeigu žmogus jau turi pasistatęs namą, jis tiesiog turi parašyti, kad nori tokių renginių, o jeigu tik statosi ir projektuoja, iš karto projekte jie turi būti numatyti. Tik būna sąlyga, kad tokius įrenginius galima naudoti iki to momento, kol atsiras centralizuoti tinklai“, - paaiškino L. Didrikas.

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino „Vilniaus vandenų“ atstovo žodžius. Pateiktame atsakyme raštu savivaldybės atstovai teigė, kad „jeigu gatvėje yra įrengti nuotekų tinklai, šalia esantys pastatai negali įsirengti vietinių nuotekų valymo įrenginių. Jeigu Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane vietovė priskirta viešojo vandens tiekimo teritorijai, tačiau tinklai gatvėje iki reikiamos vietos dar nenutiesti, tuomet, vadovaujantis Statybos įstatymu, statytojai gali pasirinkti, kaip tvarkys nuotekas – įsirengs vietinius valymo įrenginius ar prisijungs prie centralizuotų tinklų“.

Pasiteiravus, ar būtų teorinė galimybė gyventojams savo lėšomis inicijuoti prisijungimą prie miesto tinklų, jeigu jie negauna finansavimo iš ES, L. Didrikas teigė, kad kol kas nėra numatyta teisinių mechanizmų tokiai galimybei įgyvendinti.

„Esame turėję tokių atvejų, kai sodų bendrijos, esančios arčiau centro, surinkusios kažkiek pinigų siūlosi prisidėti prie projektų įgyvendimo, bet iš esmės nėra mechanizmų šiai dienai, kad galėtume bendru partnerystės būdu su gyventojų bendrija kloti tokius tinklus“, - sakė L. Didrikas.