Naujos brakonieriavimo mados: kaimo girtuoklius keičia gerai organizuotos grupės

Jau kurį laiką aplinkosaugininkai stebi, kaip keičiasi brakonierių veiklos braižas – jei anksčiau nelegaliai žvejojama ar medžiojama buvo pavieniui ir labiau „iš reikalo“, dabar fiksuojami vis dažnesni atvejai, kai veikiama grupėmis, gerai apsiginklavus reikiama įranga. Kokį atsaką pasikeitusiam brakonieriavimo reiškiniui turi gamtos apsaugos inspektoriai, galbūt ir jie ginkluojasi naujausiomis technologijomis, padedančiomis pergudrauti piktavalius?

Eina nebe vieni, o su „pasaugotojais“

Apie vis įžūlesnius brakonieriavimo atvejus GRYNAS.lt rašė ne kartą. Visai neseniai Utenos regiono aplinkosaugininkai išaiškino tinklais brakonieriavusius asmenis, kurie darbavosi atitinkamai pasiruošę – vieni tikrino tinklus, kiti saugojo privažiavimus prie Dysnų ežero, dar treti patruliavo automobiliais, stebėdami, ar neatvyksta gamtos sergėtojai. Tinklų pastatymo vietas patyrę pažeidėjai buvo pasižymėję GPS prietaisu, o ekečių išdėstymą irgi suplanavę tik jiems žinoma seka.

Apie atvejus, kai brakonieriai dirba ne vieni, o su „pasaugotojais“ girdime vis dažniau. Panašu, kad pažeidėjai darosi atsargesni ir savo piktiems kėslams įgyvendinti pasitelkia vis daugiau naujausios įrangos.

Su tuo iš dalies sutinka ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. Tiesa, jo teigimu, ši tendencija labiau pastebima tarp medžiotojų, o ne žvejų.

„Nesakyčiau, kad anksčiau brakonieriavo po vieną, gal po du, neturėjo valgyti ir dėl to naudojo tą veiklą būtent pavalgymui – abejoju. Gal tiesiog tokie sutapimai. Anksčiau gal žmonės važinėjo kitokiomis mašinomis, jos buvo prastesnės, o dabar automobiliai yra geresni. Medžiotojų kilpininkų per metus yra išaiškinamos kelios dešimtys, tai jie yra daugiausiai vietiniai gyventojai, žemesnio socialinio sluoksnio. Jie gal ir naudoja daugiau maistui sumedžiotą gyvūniją. O tie, kurie atvažiuoja su džipais ir pakliūna, būna ir dviese, trise, turi geriausius šautuvus, optikas. Tokie vyrai būna dirbantys, turintys verslą“, - tikino K. Motiekaitis.

Anot jo, sunku pasakyti, ar dalis brakonierių naudoja sumedžiotą gyvūnijos mėsą pardavimams, ar priduoda mėsos supirkėjams, kur iš jos daromos dešros, konservai.

„Tokių duomenų neturime, galime tik daryti prielaidas, kai, sakykime, subrakonieriauja briedį ar elnią, mėsos valgymui tikrai yra per daug – kažką turi su ja daryti. Nesekame neteisėtos veiklos eigos, kad matytume tolimesnius veiksmus, kur pridavė mėsą, kur ji realizuota ir pan. Ikiteisminių tyrimų neatliekame, tokia informacija nedisponuojame“, - teigė pašnekovas.

Populiarėja naktinio matymo prietaisai

Kalbėdamas apie medžiotojus, K. Motiekaitis teigė pastebintis, kad dažnai jie į medžioklę vyksta gerais automobiliais, gerais ginklais, todėl darė prielaidą, kad į gamtą važiuojama ne dėl mėsos, o dėl gero laiko praleidimo, galbūt tam tikro statuso visuomenėje palaikymo.

„Nėra čia biznio, čia, matyt, yra azartas, pramoga. Anksčiau medžiotojas vyras turėdavo grobį parnešti - ar mamutą nudobti, ar lokį. Tai būdavo kažkoks įvertinimas jo aplinkoje, visuomenėje, gal ir dabar tokie jausmai yra, gal medžiotojų aplinkoje tai yra vertybė“, - svarstė pareigūnas.

Anot jo, dalis tokių medžiotojų brakonieriavimu užsiima ir dėl tam tikro mąstymo, kad dėl savo statuso gali išvengti atsakomybės. Tarp turtingesnio sluoksnio medžiotojų paplitęs požiūris, kad medžiojimo taisyklės turi galioti kažkam kitam, o ne jiems, nes jie turi pinigų ir gali sau leisti, ką nori.

„Jiems tie draudimai, panašu, kad nelabai galioja. Yra medžiotojų su tokiu mąstymu. Manau, kad su laiku jų turėtų mažėti, nes pažeidimus, kuriuos atskleidžia mūsų pareigūnai, viešiname“, - sakė pašnekovas.

Anot K. Motiekaičio, pastebima, kad tarp medžiotojų vis labiau populiarėja ir naktinio matymo įrangos naudojimas medžioklėse. „Kuo toliau, tuo dažniau aptinkame pas pažeidėjus naktinio matymo taikiklius ar kitus prietaisus, kurie naudojami naktiniam medžiojimui“, - patvirtino K. Motiekaitis.

Vieni ieško sau malonumų, kiti ubagauja

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė GRYNAS.lt patvirtino, kad iš tiesų šių dienų brakonieriai kitokie. Jie labai atsargūs, brakonieriauja gerai viską iš anksto apmąstę. Jo teigimu, tokius jų elgsenos pokyčius paskatino dešimt kartų padidintos baudos - „jie yra labiau suvaržyti, todėl ir pasidarė dešimt kartų atsargesni nei buvo iki šiol“.

„Mums važinėjant naktimis, jie palieka ekipažus, kurie tik budi, stebi, kada mes atvažiuosime ir kada išvažiuosime, o kiti medžioja. Jie yra labai atsargūs ir supranta, kad nors ir „bagoti“, jei konfiskuosim „Land Cruizer“ su visais jų ginklais paauksuotais, su optikomis, irgi „per klyną gaus“, - vaizdingai pasakojo aplinkosaugininkas.

Jis sutiko su K. Motiekaičio pasvarstymais, kad tie, kurie vykdo žvejybos pažeidimus, ir tie, kurie nelegaliai medžioja, savo elgsena iš esmės skiriasi.

„Medžiotojai daug turtingesni pasidarę, visi važinėja su džipais ir daug kas naudoja elektroninę įrangą – vadinamąją naktinio matymo optiką. Eina kalbos, nors man neteko pačiam susidurti, kad jie perka rusišką ar amerikietišką techniką, kuri naudojama karinėje pramonėje“, - pasakojo A. Breivė.

Dažnai priklauso, kaip brakonieriauja. Jeigu važinėja su mašina ir švaistosi po laukus, medžioja, niekada po vieną nevažinėja, o jeigu kilpinininkas – visąlaik vienas „dirba“, o žvejai – įvairiai būna.

J. Lažauninkas

Anot jo, medžiotojai ant paprastų šautuvų galo užsideda naktinio matymo optiką ir naktį mato beveik kaip dieną. „Jeigu jie mato žvėrelius, lygiai taip pat ir mus, inspektorius, mato. Mes atitinkamai turime termovizorius, gal nelabai dideliu atstumu rodo, bet tikrai neblogi“, - kaip dirba su gerai apsiginklavusiais brakonieriais, atskleidė aplinkosaugininkas.

Vis tiktai, jei brakonieriai medžiotojai savo veikloje naudoja daugiau išmanios technikos, žvejybos srityje – tendencijos visai priešingos.

„Galiu pasakyti, kad žvejyboje dabar liko tik neprivalgėliai. Žvejai jau tikrai yra kultūringi. Tie, kurie gaudo ant gyvos žuvies, kas dabar yra neleistina, yra tik vietiniai, jie neturi jokio turto, negalvoja apie jokias pasekmes“, - dėstė A. Breivė.

Jo teigimu, nelegalioje žvejyboje dabar iš tiesų likę tik ubagautojai, kurie pagautas lydekas išmaino į alaus butelius.

„O medžiotojai perka „Land Cruizer“ ir turi geriausių markių šautuvus, visokias įrangas, kad tik sau malonumo suteiktų“, - apibendrinimais dalijosi aplinkosaugininkas. Anot jo, turtingų žmonių lietuviška žvejyba nedomina, jie žvejoti traukia į Švediją, Norvegiją, Suomiją. „Jiems čia per žemas lygis“, - juokaudamas sakė A. Breivė.

Marijampolėje brakonierių daug „nesiveisia“

Savo ruožtu Marijampolės RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Lažauninkas pripažino labai pasikeitusių brakonierių elgsenos tendencijų neužfiksavęs. Jis tai siejo su bendra situacija regione – medžioklė vyksta padoriai, laikantis taisyklių, o štai žvejojama mažai, nes vandens telkinių nedaug.

Mums važinėjant naktimis, jie palieka ekipažus, kurie tik budi, stebi, kada mes atvažiuosime ir kada išvažiuosime, o kiti medžioja. Jie yra labai atsargūs ir supranta, kad nors ir „bagoti“, jei konfiskuosim „Land Cruizer“ su visais jų ginklais paauksuotais, su optikomis, irgi „per klyną gaus.

A. Breivė

„Mūsų regionas gana ramus, pakankamai civilizuotas. Brakonierių niekad per daug „nesiveisė“, - pripažino pašnekovas. Klausiamas, ar brakonieriai vis dažniau veikia ne po vieną, o po kelis, grupėmis, jis teigė, kad viskas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Yra sričių, kur veikiama po vieną, o yra ir tokių, kur prireikia papildomų rankų ir akių.

„Dažnai priklauso, kaip brakonieriauja. Jeigu važinėja su mašina ir švaistosi po laukus, medžioja, niekada po vieną nevažinėja, o jeigu kilpinininkas – visąlaik vienas „dirba“, o žvejai – įvairiai būna“, - sakė J. Lažauninkas.

Mąsto apie gėdos lentą

VAAT Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas K. Motiekaitis pokalbio su GRYNAS.lt žurnalistais metu prasitarė, kad prieš kelias savaites VAAT inspektoriai buvo susitikę su Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovais ir aptarė galimybę daryti savotišką „gėdos lentą“ brakonieriams. Tikimasi, kad didesnis pažeidimų viešinimas gali turėti teigiamos įtakos brakonierystės reiškinio mažinimui.

„Mūsų tarnybos kovoja su pasekme, rezultatu, bet reikia su priežastimis kovoti. Apeliavome į draugiją, kad jų nariai irgi imtųsi kažkokių priemonių, darytų įdirbį, kad pasiektų medžiotojų sąmonę, kad taip elgtis nevalia. Vieną iš sprendimų, kurį priėmėme, – dažniau viešinti apie padarytus pažeidimus savo tinklalapiuose. Medžiotojų ir žvejų draugija savo tinklapyje talpins tuos, kurie nusižengs, jie bandys daryti savotišką „gėdos lentą“, - sakė K. Motiekaitis.

„Ginkluojasi“ ir aplinkosaugininkai

Į kovą su patyrusiais brakonieriais aplinkosaugininkai irgi neina tuščiomis. Anot VAAT pareigūno, yra nuolat atnaujinama technika – pradedant nuo automobilių, reikiamų darbui atlikti, baigiant kameromis ir termovizoriais.

„Jau eina į pabaigą naujų automobilių – visureigių - įsigijimo procedūros. Turime ir termovizorius. Nuolat atnaujiname automobilių parką, taip pat ir naktinio matymo prietaisus. Visai neseniai įsigijome žiūronus. Turime kameras pažeidimams fiksuoti, fotoaparatus. Pažeidimo vietos fiksavimui naudojame GPS įrangą. Labai norėtume, kad ir mūsų pareigūnų būtų daugiau, bet iki kol šios svajonės išsipildys, bandome stiprinti mūsų neetatinių inspektorių būrį“, - kalbėjo K. Motiekaitis. Jei anksčiau, anot jo, inspektorių buvo apie 560, dabar būrys išaugęs iki 700.