Išėjo su trimis butelių maišais, grįžo su vienu
„Manau, kad labai daug aludariams kainuoja būti toje depozito sistemoje, todėl mažiems gamintojams perdirbimas yra nuostolingas. Geriau bonkes daužyti į stiklo konteinerį ir visiems bus gerai“, - apie nelinksmą realybę atvirai kalba skaitytojas.
Jis pateikia kelis pavyzdžius – štai aludaris „Dundulis“ alų pilsto į butelius, ant kurių etiketės užrašyta, kad užstatas jiems netaikomas. Tačiau juos nunešus į supirkimo punktą, jie priimami.
O štai „Vilniaus alaus“ gamintojas į rinką leidžia tokius alaus butelius, kurie nėra superkami: „Negi jiems pigiau pagaminti naują tarą ir išmesti negu leisti butelius, kurie galėtų būti panaudojami pakartotinai?“- klausė Marius.
Butelio kaina nemaža, bet plovimo linija dar brangesnė
„Dundulio“ vadybininkas Gediminas Volkas GRYNAS.lt patvirtino, kad jie, kaip alaus gamintojas, nedalyvauja užstato sistemoje, nes tai brangu.
„Didieji bravorai turi butelių apdorojimo liniją, mes jos neturime. Jie per depozito sistemą butelius susirenka atgal, turi butelių plovimo liniją, kurioje nulupamos etiketės, išplaunamas butelio vidus ir į juos pakartotinai pila alų. Tai - kaip uždaras ratas: butelio kaina yra nemaža, bet investicijos irgi yra labai didelės, norint butelius apdoroti ir pakartotinai panaudoti “, - sakė G.Volkas.
Anot jo, depozito sistema visuotinai galėtų veikti tuo atveju, jeigu mažieji aludariai surastų vieningą sprendimą ir galbūt galėtų į depozito sistemą patekti susijungę. Tačiau šiuo metu tarpusavio konkurencija yra didelė, todėl mažai tikėtina, kad toks sprendimas artimiausiu metu būtų rastas.
„Kol kas depozito sistemoje dalyvauja tik didieji rinkos žaidėjai“, - patvirtino G.Volkas.
Apyvartiniuose buteliuose įžvelgia rizikas
Depozito sistemoje pripažino nedalyvaujantys ir bendrovės „Vilniaus alus“ atstovai. Jo vadovas Algirdas Bagatyrius aiškino, kad visi jų naudojami alaus buteliai šiuo metu yra vienkartiniai.
Perklausus dėl eksporto galimybių, ar yra tekę sulaukti užsakovo pageidavimų, kad jie nenori gauti alaus, kuris būtų išpilstytas į pakartotinio naudojimo butelius, pašnekovas teigė, kad tokių atvejų nėra buvę: „Nei viena šalis to nereikalauja, bet yra vartotojo požiūris, kuris vėliau duoda rezultatus“, - patikslina.
Anot „Vilniaus alaus“ vadovo, nors jų buteliai ir nedalyvauja depozito sistemoje, jie patenka į stiklo konteinerius ir vis tiek yra perdirbami. Taigi, žalos aplinkai kaip ir nedaro.
„Tai jau yra žmogaus laisvas pasirinkimas. Jeigu jis turi garažą ir gali sukaupti labai daug tuščių butelių ir po to pašvęsti pusdienį, prisikrauti automobilį ir nuvežti juos priduoti. Kitu atveju, gal žmogus, matydamas visur aplink konteinerius, atsikrato butelių kaip ir kitų šiukšlių ir mūsų buteliai taip pat patenka į antrines žaliavas“, - aiškino A. Bagatyrius.
Anot A. Bagatyriaus, mažųjų aludarių situacija, lyginant su didžiasiais, skiriasi iš esmės. Didiesiems, pasiekus tam tikras gamybos apimtis, apyvartinius butelius naudoti, ko gero, yra pigiau nei pirkti vis naujus, o mažiesiems atvirkščiai. „Vilniaus alaus“ vadovas taip pat pabrėžia, kad ir pasaulyje yra daug alaus gamintojų, kurie orientuojasi į vienkartinius butelius: „Nesame balti kiškiai juodoje dirvoje“, - pašmaikštaudamas pokalbį užbaigia A. Bagatyrius.
Vieno butelio ilgaamžiškumas kartais neapibrėžiamas
„Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Valdas Kirstukas susimąstė paklaustas, ar visi jų alui naudojami buteliai yra apyvartiniai. Po trumpos pauzės patvirtino, kad tikrai visi. Jo teigimu, atgal į pakartotinį išpilstymą sugrįžta apie 90 proc. butelių, 1-2 proc. iš jų būna defektuoti ir gamybai nebetinkami.
Anot jo, už taršą reikia mokėti, todėl logiška, kad aludariai privalo surinkti ES nustatytus kiekius - tam yra palanku dalyvauti depozito sistemoje. Antra vertus, naujas butelis visąlaik kainuoja brangiau negu naudojamas pakartotinai.
„Kadangi esame didelė įmonė, neskaičiuojame, kas būtų, jeigu naudotume 1000 butelių per mėnesį, mes juos skaičuojame milijonais – be abejo, tai atsiperka. Negalvoju, kad mažiesiems tai turėtų neatsipirkti, nes net ir butelių plovimo paslaugas galima pirkti – yra įmonių, kurios surinktus butelius gali išplauti, supakuoti ir vėl juos gali mažieji aludariai naudoti savo linijose – jokių problemų nėra. Čia, matyt, yra ir požiūris, ir noras“, - sako M. V. Kirstukas.
Vienkartinis alaus butelis – ne nusikaltimas
Lietuvos aludarių gildijos, kuri atstovauja tokius aludarius kaip „Tauras“, „Kalnapilis“, „Švyturys“, „Volfas Engelman “, „Gubernija“ ir kiti prezidentas Saulius Galadauskas patikslina, kad net jeigu aludariai ir naudoja vienkartinius butelius, jie vis tiek moka vienkartinių butelių taršos mokesčius.
„Vienkartinis alaus butelis nėra nusikaltimas. Jis skiriasi šiek tiek parametrais, antras dalykas – yra importuotas alus iš Čekijos ar Vokietijos bei kitur, jis būna apyvartiniuose buteliuose, bet į depozito sistemą nėra įtrauktas. Kita vertus – ir sistemai būtų labai sudėtinga, jeigu būtų labai daug skirtingų butelių. Šitą klausimą turėtų spręsti užstato sistema gėrimų pakuotėms, kurią rengia Aplinkos ministerija 2015-iems metams. Privalomas užstatas visoms gėrimų pakuotėms - ir stiklinėms, ir pakartoninio naudojimo, ir vienkartinėms, skardinėms ir PET buteliams - tada ir išsispręs tas klausimas“, - savo nuomonę išdėstė S. Galadauskas.
Anot jo, nėra abejonių, kad dešimt kartų panaudotas tas pats butelis aplinkai yra draugiškesnis nei tas, kuris naudojamas vienąkart. Tačiau, S. Galadausko teigimu, jeigu būtų draudžiama alų pardavinėti ne apyvartiniuose buteliuose, tai jau būtų galima traktuoti kaip mažųjų aludarių diskriminaciją.
„Tikrai negalime tokio dalyko reikalauti – tai turbūt neatitiktų Europos Sąjungos laisvosios rinkos ekonomikos dvasios. Jeigu norima alų daryti, bet nėra galimybės nusipirkti butelių plovimo linijos, nepakankamas mastas aludario verslo, natūralu, kad jam reikia suteikti galimybę parduoti tokiuose buteliuose, kokiuose jis nori. Kitas dalykas – kada tos pakuotės tampa tiesiogiai žalingos sveikatai – pavyzdžiui, bambalio draudimas. Tada jau iš tiesų į bambalius pilstytas alus buvo skirtas pertekliniam vartojimui. Valdžia tada ėmėsi riboti tokias pakuotes“, - samprotavo S. Galadauskas.
Užstatinių butelių sugrąžinimas mažėja
Lietuvos aludarių gildijos prezidento duomenimis, šiuo metu surenkama apie 85-87 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių butelių.
Jo teigimu, jeigu administratorius visiems vienodais kaštais surenka pakartotinio naudojimo pakuotes, kur yra kieno nors konkurencinis pranašumas? Tokį klausimą kėlė pašnekovas, pasiteiravus, ar teisingos yra kalbos, kad didiesiems aludariams vienkartinių pakuočių apmokestinimas yra labiau naudingas nei mažiesiems.
„Kita vertus, visos aplinkosauginės priemonės tiesiogiai verslo nepaskatina, o šiek tiek jį aptramdo – atima pelningumą. Didieji aludariai nuo mažųjų galbūt tuo ir skiriasi, kad turi tarptautinės praktikos ir socialinės atsakomybės suvokimą, aplinkosauginį sąmoningumą – net nekvestionuoja tokio klausimo – ar man tai naudinga, ar ne, žiūri, kaip efektyviausiai galėtų įvykti įstatymo prievolę. Bet jeigu žiūrėtume mažiuko akimis – be abejonės, bet kuris valstybinis reguliavimas verslui kainuoja“, - sutiko S. Galadauskas.