Sudaryta darbo grupė turėjo teikti ministrui siūlymus atsižvelgdama į įgyvendinamą nuostatą, jog plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų daroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemai.
Kirsti draustiniuose – tik išskirtiniais atvejais
Išnagrinėjusi miško kirtimų vykdymą valstybiniuose miškuose, darbo grupė siūlo II grupės miškuose – draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose – drausti vykdyti pagrindinius miško kirtimus. Leidžiama vykdyti tik specialiuosius ir, išskirtinio pavojaus atvejais, sanitarinius miško kirtimus. Šis pasikeitimas valstybiniuose miškuose bus taikomas jau nuo šių metų lapkričio 1-osios, o šių miškų kiekis sudaro 11,9 proc. visų miškų.
„Reikia apriboti sanitarinius kirtimus, nes dabar sanitariniai kirtimai, kuomet medžio kamieną puola kenkėjai, vykdomi iškertant nemažą plotą medžių – ir sveikų, ir pažeistų. Dabar siūlome riboti ir sanitarinius kirtimus, juos vykdyti tik tada, kai būtina ir mažesnėmis apimtimis”, – papildė K. Navickas.
Apsauginiuose miškuose, kurie priklauso III grupei, darbo grupė taip pat siūlo drausti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus kelis atvejus, būtinus miško atkūrimui. Išimtiniais atvejais maksimalus pagrindinių plynųjų miškų kirtimų biržų plotas turi būti ne didesnis kaip 3 ha ploto. Šis pasikeitimas valstybiniuose miškuose bus taikomas nuo kitų metų sausio 1-osios dienos. III grupės miškai sudaro 14,6 proc. visų miškų.
IV miškų grupės (ūkiniuose miškuose) regioninių parkų valstybiniuose miškuose siūloma sumažinti vienu kirtimu vykdomų plynųjų miškų kirtimų plotą nuo 8 iki 3 ha. Taip pat šiuose miškuose visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiamas nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus. Šie pasikeitimai taip pat valstybiniuose miškuose bus pradėti taikyti nuo kitų metų sausio 1-osios.
„Pasikeitimai pradės veikti nuo sausio 1-osios, nes sustabdyti pradėtus kirtimus, tai, kas vyksta, iškart yra labai sunku. Todėl darbai bus pabaigiami iki naujų metų, bet nauji darbai nebus pradėti”, – patikino viceministras Martynas Norbutas.
Nuo kitų metų kovo 15-osios iki rugpjūčio pradžios taip pat bus draudžiami visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš paukščių apsaugai svarbių teritorijų. Darbo grupė taip pat pasiūlė, jog net ir pasaugos statuso neturinčiuose miškuose planuojant kirtimus reiktų vertinti miškų gamtinė vertę pagal ES Buveinių direktyvos kriterijus.
Permainos palies ir privačius miškus
Per mėnesį, kuomet buvo sustabdyti kirtimai Labanoro girioje, K. Navickas patikino, kad Valstybinė miškų tarnyba tikrino, ar kirtimai buvo vykdomi teisėtai: „Tarnyba nieko ypatingo nerado. Buvo rasti keli nelegalūs kirtimai privačiuose miškuose, šie atvejai perduoti policijai ir yra vykdomi tyrimai, panašu, kad tai buvo vagystė. Valstybiniuose miškuose be leidimo buvo iškirstos trys pušys, tai palyginti, yra smulkmena.”
Ministras pabrėžė, kad kirsti vertėtų tik pušis, kurios yra sulaukusios 101 metų, geriausios „prekinės vertės” pušys būna iki maždaug 130-ies metų. Tačiau, vykdant patikrinimus, buvo aptiktos nukirstos ir žymiai jaunesnės pušys. „Atsižvelgti į kertamų pušų amžių reiktų ne tik draustiniuose, bet ir ūkiniuose miškuose”, – teigė K. Navickas.
K. Navicko įsakymu sudaryta darbo grupė siūlo pradėti konsultacijas, kad visi išvardyti pasiūlymai ar apribojimai valstybiniuose miškuose turėtų būti taikomi ir privačių miškų valdose, atitinkamai keičiant Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Ministras patikino, kad derybos su privačių miškų savininkais galėtų prasidėti jau kitų metų pradžioje, tačiau įstatymo pakeitimas priklauso ne vien nuo Aplinkos ministerijos.
Visai nekertant galima net pakenkti
M. Norbutas patikino, kad draudimu buvo siekiama nepadaryti daugiau žalos gamtai. Anot M. Norbuto, besąlyginis draudimas kirsti medžius tam tikrose vietose padarytų didesnę žalą, nei vykdant dabartinę veiklą: „Buvo vertinama atskirai ir atsirado išskirtiniai atvejai, kuomet plyniniai kirtimai turi būti vykdomi, nes, pavyzdžiui, kito būdo atkurti miškus nėra. <...> Tačiau plyno kirtimo plotas tiek III, tiek IV miško grupėse yra mažinamas.”
Pagrindinis kirtimas – tai medienos derliaus nuėmimas, kuris, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, galimas ir draustiniuose. Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojo Algirdo Klimavičiaus, dabar įstatymas leidžia nuimti derlių draustinyje ir mišką „atstatyti”, bet dabar ketinama šios nuostatos atsisakyti.
„Kirtimai bus nuo šiol orientuoti tik į draustinio būklės išsaugojimą, jei reikia paskatinti medyną atsikurti, tuomet bus galima iškirsti pavienius medžius, kad patektų daugiau saulės”, – papildė A. Klimavičius.
K. Navickas pabrėžė, kad Vyriausybės patvirtinta, 6 proc. didesnė metinė miškų kirtimo norma nebuvo teikiama Aplinkos ministerijos, o pastarieji 6 proc. yra maksimali norma.
Intensyvus kirtimas – tik susidaręs įspūdis
K. Navickas pripažino, kad priimant šiuos pakeitimus buvo atsižvelgiama į įvairius aspektus, balansavimo tarp ekonominės naudos ir biologinei įvairovei teikiamos naudos taip pat būta. Visgi, ministras patikino, kad Aplinkos ministerija panašioms, su miškų kirtimu susijusioms permainoms ruošėsi jau seniai, bet visuomenėje kilusi nepasitenkinimo ir protestų banga šiuos procesus paspartino.
„Kitas veiksnys, kuris daro didelę įtaką permainoms – Europos Sąjungos įsipareigojimai – turėti apibrėžtas biologinės įvairovės teritorijas”, – papildė K. Navickas.
Kalbėdamas apie medžių valstybiniuose miškuose intensyvumą, ministras patikino, kad, žiūrint į turimus duomenis, pastebima, kad šiemet miškų yra kertama mažiau nei pernai. Tačiau privačiuose miškuose, anot K. Navicko, panašu, kad kertamų medžių šiemet bus daugiau.
„Galėjo susidaryti toks įspūdis, kad staiga pradėjome intensyviau kirsti miškus, nes kilo triukšmas Labanoro parke. Bet, iš tiesų, triukšmas kilo dėl to, kad rugpjūčio pabaigoje baigėsi terminas, kada buvo draudžiama vykdyti kirtimus ir tuomet į miškus išvažiavo technika.
Tai galėjo lemti ne visai teisingą įspūdį, neva pradėjome labiau kirsti miškus, bet tiesiog teisės aktai draudė nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose vykdyti II ir III grupės kirtimus vasaros metu, išskyrus IV miškų grupę. Aš manau, kad tai buvo sutapimas”, – kalbėjo A. Klimavičius.
Ministras papildė, kad kertamo miško normos kasmet koreliuojasi su subrendusio miško plotu.
Labanoro girioje kirtimai gali būti atnaujinti jau rytoj
Šiandien mėnesį galiojęs draudimas vykdyti kirtimus Labanoro girioje baigiasi. Ministras patikino, kad atnaujinti kirtimus Labanoro girioje galima kad ir rytoj: „Moratoriumas pasibaigė jau dabar, o tai, kaip įmonės susiplanuos savo darbus, priklauso nuo jų. Kai kurios įmonės jau įvykdė pakeitimus, kad kertama būtų atsargiau.”
Beje, K. Navickas nurodė, kad Labanoro prieigų kirtimas, vykdytas plečiant Pabradės poligoną, yra neginčytinas, nes nacionalinio saugumo kriterijus yra kur kas svarbesnis: „Nacionalinės gynybos ir saugumo klausimas – net nediskutuotinas. Taip reikia ir mes telkiamės krašto gynybai, todėl Labanore taip buvo ir padaryta.”