Nedarykite taip: tepalo deginimas prilygsta lėtam savęs žudymui

Panaudota automobilių alyva, kaip ir kitos pavojingosios atliekos, turi būti surenkamos ir perdirbamos pagal itin griežtai nustatytą tvarką. Tačiau atvėsus orams panaudotos alyvos surinkimas krenta mažiausiai trečdaliu. Autoservisai, gamybos įmonės, garažų ir netgi privačių namų savininkai mieliau renkasi šią pavojingą atlieką, liaudyje vadinamą „atrabotkę“ deginti, nei pasirūpinti aplinka ir savo bei kitų sveikata.

Viena pavojingiausių atliekų

Alyvos atliekos turi vieną didžiausių poveikių aplinkai iš visų transporto priemonių eksploatavimo ar pramonės atliekų, nes jos yra netirpios, patvarios ir prisotintos nuodingaisiais chemikalais bei sunkiaisiais metalais.

Alyva prilimpa prie bet kokių paviršių - nuo paplūdimio smėlio iki paukščių plunksnų. Ji plūduriuoja ir teršia mūsų vandenis, juos padengdama orui nelaidžia plėvele. Ji lėtai praranda klampumo savybes ir lėtai garuoja. Nedidelis kiekis alyvos gali smarkiai užteršti didelį kiekį geriamojo vandens.

Paprastai naudojant alyvą susidaro tokios priemaišos kaip purvas, metalo nuograndos, vanduo arba cheminės medžiagos, todėl ilgainiui alyva tampa netinkama naudoti. Pavyzdžiui, dyzeliniuose varikliuose naudotą alyvą sudaro priedų - vandens, nedegių pelenų, sunkiųjų metalų junginių, sieros ir kietųjų dalelių (nuo purvo ir smėlio iki anglies) – derinys.

Panaudotoje alyvoje taip pat galima rasti benzino degimo likučių ar dyzelino liekanų. Sunkiųjų metalų naudotoje alyvoje atsiranda ir iš tam tikrų priedų. Jie, patekę į žmogaus organizmą, gali pažeisti inkstus, nervų sistemą, sukelti vėžines ligas. Panaudotoje alyvoje taip pat gali būti tokių medžiagų kaip chlorinti tirpikliai ir kitokios medžiagos, besikaupiančios biologiniuose organizmuose ir ilgainiui juos neigiamai veikiančios.

Deginant alyvos atliekas, į orą patenka kietųjų dalelių, kurių didelė koncentracija atmosferoje sukelia įvairių kvėpavimo ir odos ligų grėsmę. Deginant alyvą tokiomis sąlygomis sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, taip užteršia dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Tad kalbant vaizdingai, alyvos deginimą galima prilyginti lėtam savęs ir kitų žudymui – vienaip ar kitaip vis tiek pats suvartosi arba suvartos tavo vaikai ar kaimynai.

Deginti legaliai gali tik vienetai

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas GRYNAS.lt pasakojo, kad panaudotos alyvos deginimas – vienas iš šios pavojingosios atliekos tvarkymo būdų, tačiau tai gali daryti tik įmonės turinčios teisę tvarkyti šias atliekas. Šioms įmonės taikomi griežti aplinkosauginiai reikalavimai.

Tokios įmonės – griežtai prižiūrimos aplinkos apsaugos inspektorių, nuolat tikrinamos ir su jomis problemų nėra. Didžiausia bėda – nelegalūs degintojai.

Pasidairius internete galima atrasti ne tik video įrašų, kuriuose nelegaliai deginama panaudota alyva, bet ir įvairių instrukcijų, kaip tokius deginimo aparatus pasidaryti. Įdomu tai, kad daugiausiai informacijos – rusų kalba. Tai dar vienas sovietmečio palikimas, kuomet valstybė nedėjo rimtų pastangų ugdyti žmonių aplinkosauginį sąmoningumą, be to, visko trūko, netgi kuro, todėl panaudota alyva tapo „puiku“ kuru, o deginimas iki šiol daugelio suprantamas, kaip „normalus“ tvarkymo būdas.

Lyg to būtų negana – internete gausu ir skelbimų, kuriuose siūloma nusipirkti didesnį ar mažesnį kiekį panaudotos alyvos.

Parduodama vis daugiau, surenkama – mažiau

Prasidėjus šildymo sezonui verslas vėl prabyla apie seną, bet niekaip neišsprendžiamą problemą. Nors teisės aktai naudotus automobilių tepalus liepia atiduoti pavojingų atliekų perdirbimo įmonėms, didžioji dalis tepalų šių įmonių taip ir nepasiekia, mat nukeliauja į savadarbes krosnis.

Be to, anksčiau alyvos gamintojams ir importuotojams buvo taikoma prievolė surinkti tam tikrą kiekį panaudotos alyvos, priešingu atveju – grėsdavo baudos, tad alyvos importuotojai per galvą versdavosi, kad surinktų kuo didesnį kiekį, tačiau niekuomet nepasiekdavo užbrėžiamo tikslo. Blogiausia, kad šie reikalavimai buvo panaikinti ir šiandien alyvos surinkimas remiasi tik gera žmonių valia ir atsakingu požiūriu, kurio akivaizdžiai trūksta.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dar 2008 m. santykis tarp surinktos ir rinkai patiektos alyvos siekė 25,5 proc., tačiau 2014 m. (naujausi duomenys) šis rodiklis krito iki 16,7 proc.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane alyvos atliekų tvarkymo užduotys pakeistos rodikliais, nurodančiais, kokiu efektyvumu turėtų veikti alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo sistema. Planuojamas alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo tolygus didėjimas, procentais, skaičiuojant pagal visą patiektą vidaus rinkai kiekį (sistemos efektyvumo rodiklis): 2015 metais – 24 procentai, 2016 metais – 27 procentai, 2017 metais – 30 procentų, 2018 metais – 33 procentai, 2019 metais – 36 procentai, 2020 metais – 40 procentų.

Nors naujausi duomenys dar nepilnai surinkti, tačiau aplinkosaugininkai sako, kad jau akivaizdu, kad 2015 m. metų užsibrėžto tikslo nepavyks pasiekti. Beje, panaši situacija visoje ES – panaikinus direktyvinius reikalavimus gamintojams ir importuotojams surinkti panaudotą alyvą (arba mokėti baudas) – surinkimo rodikliai krito visoje Bendrijoje. Šiuo metu yra svarstoma grąžinti buvusį reikalavimą.

AM specialistas pripažįsta, kad vien permesti atsakomybės ant gamintojų ir importuotojų – neužteks. Koja kojon turi eiti ir griežtas kontrolės mechanizmas, autoservisai, gamybos įmonės ir netgi privatūs namai turi būti dažniau tikrinami aplinkosaugos inspektorių ir skiriamos baudos. Taip pat reikalingas ir didesnis bendradarbiavimas tarp visų rinkos dalyvių. „Nepaskutinėje vietoje ir švietimas. Jeigu visi vienodai suprastų kokią milžinišką žalą aplinkai ir sveikatai daro alyvos deginimas – visi elgtųsi atsakingiau. Sunku suprasti degintojui, ką jis daro blogai, jeigu nieko apie tai nežino, nesupranta. Jeigu susimąstytų, kad tokiu elgesiu jis iš savęs ir aplinkinių, galų gale, savo vaikų, jeigu šnekame apie gyvenamąjį namą, atima galbūt kelis metus gyvenimo – elgtųsi kitaip“, – sako AM Atliekų departamento direktorius.

Legendinis „Kaminukas“

Išgirdus kasmetinės Aplinkos apsaugos departamentų akcijos pavadinimą „Kaminukas“ – norom nenorom nusišypsai. Tačiau po šiuo mažybiniu ir žaismingai skambančiu pavadinimu slepiasi labai svarbus aplinkosauginis darbas. Akcijos metu aplinkos apsaugos inspektoriai tikrina pramoninius ir gyvenamuosius rajonus dairydamiesi juodų tirštų dūmų – tai pirmas požymis, kad gali būti deginama alyva ar kitos atliekos.

Paskutinė „Kaminuko“ akcija buvo vykdoma 2016 m. sausio – kovo mėnesiais. Akcijos metu aplinkosaugininkai įvairiuose regionuose surengė 377 reidus – tai dvigubai daugiau nei 2015 m. (145). Žymiai išaugusį patikrinimų skaičių lėmė ir visuomenės nenoras likti abejingais matant teršiamą gamtą – smarkiai padaugėjo pranešimų iš gyventojų apie įtarimus dėl neteisėto alyvos ar atliekų deginimo.

Akcijos metu buvo patikrinti 858 ūkio subjektai (įmonės, garažų bendrijos, sodų bendrijos ir kt.) ir 494 fiziniai asmenys. Patikrinimų metu nustatyta 190 pažeidimų, pažeidėjams skirtos baudos. Bendra už pažeidimus skirtų baudų suma siekė beveik 4,5 tūkst. eurų.

GRYNAS.lt primena, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas gali užtraukti baudą iki 1737 eurų. Be to, taip pat gali būti paskaičiuota žala aplinkai už sudegintų atliekų kiekį, o žalos dydis gali siekti šimtus ar net tūkstančius eurų.

Kiekvienas galime prisidėti

Tinkamiausias būdas tvarkyti alyvos atliekas ir tepalus - atiduoti juos saugiai sutvarkyti. Naudota alyva gali būti sėkmingai regeneruota, t. y. perdirbta į bazinę alyvą - žaliavą, tinkančią tolesnei alyvos produktų gamybai. Perdirbta variklinė alyva gali būti panaudojama įvairiais būdais - asfalto, pramoninių bei buitinių katilų, plieno gamyboje, perdirbama į naujos kartos variklinę alyvą ar mazutą. Lietuvos atveju ji daugiausiai eksportuojama perdirbti į užsienį – tad tai ir vertę turinti prekė.

Lietuvoje į rinką kasmet patenka apie 25 tūkst. tonų įvairių alyvų. Licencijuoti atliekų tvarkytojai kasmet surenka apie 3 tūkst. tonų panaudoto tepalo. Lietuvoje yra ne vienas šimtas nedidelių automobilių servisų ar įmonių, kurios užsiima automobilių remontu ir techniniu aptarnavimu, kuriuose nuolat automobiliams keičiami tepalai, tačiau, per metus tokių įmonių panaudotos alyvos pridavimai servisuose nesiekia kelių šimtų kilogramų. Specialistai spėja, jog tokiuose servisuose alyva priduodama tik tuomet, kai vyksta patikrinimai.

Įmonės, kurios remontuoja automobilius, keičia tepalus, privalo turėti dokumentus, rodančius, kad atidavė alyvą pavojingas atliekas surenkančiai bendrovei. Tačiau aplinkosaugininkai pripažįsta, kad servisai visai nesunkiai nuslepia didesnę dalį naudotos alyvos: deklaruoja, kad pardavė naujus tepalus, o ne keitė senus, tuomet ir dingsta prievolė priduoti senus tepalus. Būtent šioje vietoje kiekvienas pilietis galėtų įnešti savo indėlį – reikalauti kasos kvito, kuriame aiškiai būtų parašyta, kad vykdytas tepalų keitimas. Keičiant alyvą automobiliui lieka 3–12 l panaudoto tepalo, įvertinus tai, kad šalyje yra šimtai tūkstančių eksploatuojamų automobilių – susidarytų įspūdingi kiekiai. Pridėjus dar sunkiąją ir žemės ūkio techniką – situacija pasikeistų iš esmės.

Pavojingos buityje susidariusios atliekos (taip pat ir alyva) nemokamai surenkamos visoje Lietuvoje. Valstybiniai atliekų tvarkymo centrai veikia visoje Lietuvoje ir visi rajonai bei miestai turi atliekų surinkimo aikšteles: Vilniaus regionas, Kauno regionas, Klaipėdos regionas, Šiaulių regionas, Panevėžio regionas, Utenos regionas, Alytaus regionas, Marijampolės regionas.

Taip pat nepamirškite, kad panaudotą alyvą gali priimti kiekvienas atsakingas autoservisas.
Net ir toks paprastas veiksmas, kaip reikalavimas iš autoserviso darbuotojų, kad jūsų panaudotu tepalu būtų tinkamai pasirūpinta – sveikintinas veiksmas. Aplinkosaugininkai taip pat pataria būti neabejingais ir sudrausminti, papasakoti apie deginamos alyvos žalą tai darantiems bei nepamiršti, kad apie visus aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Svarbiausia nepamiršti – dideli pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų.