Ištekliai baigtis neturėtų
Kreidos mergelis – molinga karbonatinė nuosėdinė uoliena. Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus Žemės gelmių išteklių apskaitos ir leidimų poskyrio vedėja Audronė Dumšienė pasakoja, kad kreidos mergelis Lietuvoje buvo eksploatuojamas jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jis buvo naudojamas gaminant lietuvišką cementą. Taip pat šį žemės gelmių išteklių gyventojai naudojo rūgščioms dirvoms kalkinti, statybinėms kalkėms gaminti.
Kaip informuoja Lietuvos geologijos tarnyba, šiuo metu Lietuvoje detaliai išžvalgyti kreidos mergelio ištekliai sudaro 8,06 mln. kub. m, parengtiniai išžvalgyti – 3,3 mln. kub. m, prognoziniai – dar 23,7 mln. kub. m.
„Teoriškai, viskas kada nors gali baigtis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kreidos mergelis nėra kasamas, ištekliai neturėtų gretai baigtis. Net ir atnaujinus jų gavybą“, – paklausta, ar kreidos mergelio ištekliai Lietuvoje gali kada nors baigtis, paaiškina A. Dumšienė.
Norint kasti, reikia leidimo
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, daugiausia kreidos mergelio radimviečių yra Jurbarko ir Varėnos, mažiau – Vilniaus, Kauno ir Šalčininkų rajonuose. Detaliai išžvalgyti 7 kreidos mergelio telkiniai yra Šakių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Žemės gelmių išteklių skyriaus Žemės gelmių išteklių apskaitos ir leidimų poskyrio vedėja A. Dumšienė akcentuoja, kad visi šie kreidos mergelio telkiniai išžvalgyti jau anksčiau, pastaraisiais metais naujų šios naudingosios iškasenos telkinių nebuvo išžvalgyta.
Tačiau šį žemės gelmių turtą galima naudoti tik turint leidimus. Pastaruosius naudoti kreidos mergelio, kaip ir kitų kietųjų naudingųjų iškasenų, išteklius išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėmis. Pabrėžiama, kad leidimas išduodamas naudoti tik nustatyta tvarka ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prižiūri, kaip laikomasi naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išteklių, žemės gelmių šiluminės energijos ir žemės gelmių ertmių naudojimo, išteklių apsaugos sąlygų.
Leidimų turėtojai turi ir teisių, ir pareigų. Visas jas galima rasti jau minėtose Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklėse.
Šiuo metu tokį leidimą turi viena įmonė, kuri teisę naudoti Vilniaus rajone esantį Juodžių kreidos mergelio telkinį, tačiau, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, kol kas šios naudingosios iškasenos gavyba nevykdoma.
Planuoja eksploatuoti
Nors kreidos mergelio ištekliai Lietuvoje tikrai dideli, kaip jau buvo minėta, juos eksploatuoti gali tik viena įmonė, UAB „Šalmesta“, kuri turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą tokiai veiklai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ir pastaroji jau kuris laikas nesinaudoja kreidos mergelio ištekliais.
Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus Žemės gelmių išteklių apskaitos ir leidimų poskyrio vedėja A. Dumšienė sako, kad priežastys, kodėl sustabdoma ne tik kreidos mergelio, bet ir kitų žemės gelmių išteklių gavyba, yra įvairios.
„Tai ir sudėtingos kasybos sąlygos, žemės sklypų, kuriuose išsidėstę telkiniai, įsigijimo galimybės, menkas poreikis rinkoje ar konkrečioje vietovėje, aukštos transporto paslaugų kainos, problematiškos iškastos žaliavos realizacijos galimybės, ir t.t., ir pan. Šiuo metu itin apribotos galimybės naudoti telkinių, esančių miškuose, išteklius“, – vardija pašnekovė.
UAB „Šalmesta“ vadovas Juozas Garla tikina, kad kol kas vykdyti kreidos mergelio gavybos nėra poreikio, tačiau ateityje planuojama pradėti šį išteklių eksploatuoti ir šiuo metu tam ruošiamasi. Tiesa, kreidos mergelio karjerai, anot pašnekovo, buvo naudojami sovietmečiu, tačiau, atgavus nepriklausomybę, šios naudingosios iškasenos išteklių eksploatacija nevyko.
„Mergelio karjero išteklius mes bandysime naudoti kaip trąšą rūgščių dirvų kalkinimui. Kainodaros mes dar nesinagrinėjome, nes tik dabar ieškome poreikio, kiek ūkininkai Šalčininkų, Vilniaus rajone galėtų panaudoti tokias trąšas. Atsižvelgiame į atstumą, kad nebūtų dideli logistikos kaštai. Taip pat domimės, kokios konsistencijos turėtų būti produktas. Tai yra kokių 2 metų perspektyva“, – planais dalijasi J. Garla.