Neįtikėtina - Lietuvoje leidžiamos statybos iš atliekų

Kauno rajone, Mastaičių kaime, privačiame sklype iš statybinių atliekų lyginama aikštelė neprasprūdo pro akis akyliems vietiniams gyventojams. GRYNAS.lt redakcija gavo skaitytojo (vardas redakcijai žinomas – red. past.) laišką su nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad lyginamoje aikštelėje gausu neišrūšiuotų atliekų – plastiko, medienos, o galbūt net pavojingų atliekų likučių. Skaitytojui kilo įtarimas ar prisidengiant aikštele į žemę nėra laidojamos atliekos. Vis dėlto Kauno rajono agentūros vedėjas Vytautas Rimas patikina, kad ši vieta tikrinta dukart ir joks pažeidimas neužfiksuotas.

Mano, kad ruošiamasi statyti ką nors nelegalaus

Skaitytojas, kuris pageidavo, kad jo vardas nebūtų minimas, laiške redakcijai rašo, kad sklypas, kuriame verčiamos statybinės atliekos, priklauso įmonės „Super Montes“ direktoriui.

„Tame sklype ruošiamasi ką tai ne visai legaliai statyti ir dabar nustumdžius augalinį sluoksnį vežamos mišrios statybinės atliekos, šiek tiek kitokių atliekų (nuotraukose matosi kažkokios tonuoto stiklo duženos didžiuliuose maišuose, medienos atliekos), visa tai lyginama ir dabar jau užpilinėjama smėliuku“, - rašo vyras.

Jis sako savo nuogąstavimais pasidalinęs su aplinkosaugininkais, šie buvo atvykę, tačiau apsiribojo tik paliepimais savininkui apsitvarkyti.

Citata

Tokiu būdu iš statybinių atliekų pilti aikšteles įstatymas nedraudžia. Nors žvyras tam yra tinkamesnė žaliava, jo ištekliai riboti, todėl net atliekų įstatyme yra sakoma, kad jeigu galima atliekas pakartotinai panaudoti, tą ir reikėtų daryti.

„Per tą laiką išsivežti minėti pagaliai ir duženos. Galiausiai gegužės 19 d. atvažiavęs inspektorius Vytautas Rimas nepastebėjo jokių nukrypimų nuo normos, ką parašė savo atsakyme. Kiek matė praeiviai, inspektorius tik trumpam stabtelėjo prie aikštelės ir nuvažiavo“, -- toliau dėsto skaitytojas.

Vyro pasakojimu, šalia šios vietos veiklą vykdo minėta įmonė „Super Montes“. Jos speficika – statybinių atliekų priėmimas. Pasak skaitytojo, įmonė po atviru dangumi laiko kokį 100 tūkst. m3 nešvarių plastikinių pakuočių (neplauti indeliai, skystų produktų pakuotės, maišeliai ir t.t.), kurias iš ten traukia gyvūnai, ardo saulė, kvapus nešioja vėjas, plauna lietūs, bet aplinkosaugininkams tai neužkliūva.

„Kadangi tai vyksta jų teritorijoje, sudėtinga dėl to skųstis, nors vietos gyventojai dėl to kovoja kaip gali. Yra labai aiškios nuotraukos, liudijančios vienus dalykus ir raštiškas atsakymas, kuriame viskas neigiama. Bet galbūt čia tik vietos gyventojams akys plačios ir atrodo baisiai, tačiau iš šono žiūrint viskas savose vietose?“- klausė skaitytojas.

Tikrino dukart

Kauno rajono agentūros vedėjas Vytautas Rimas, paprašytas pakomentuoti skaitytojo papasakotą istoriją, teigė, kad pats buvo nuvažiavęs tos vietos apžiūrėti, tačiau didelių pažeidimų nerado. Ir čia pat pateikia savo darytas nuotraukas pirmojo patikrinimo metu (gegužės 19 d.) ir birželio (12 d.).

„Nuotraukose praktiškai matoma visa formuojama aikštelė. Nuo pirmo patikrinimo iki dabar ant aikštelės paviršiaus nebuvo užpilta žvyro norint kažką paslėpti. Žvyro sluoksnis bus užpilamas tik galutinai išrinkus aikštelės formavimui netinkamas atliekas, kurios suirę susilpnintų pagrindą. Pavojingų atliekų, kaip ir ankstesnio patikrinimo metu, nerasta. Aikštelės pagrindui suformuoti naudojamos įsigytos tam tinkamos statybinės mineralinės medžiagos atskirtos po mišrių statybinių atliekų išrūšiavimo. Kol iš statybvietės nerūšiuotos mišrios statybinės atliekos patenka į rūšiavimo vietą, jos keletą kartų dėl krovimo permaišomos. Rūšiuoti sudėtinga. Plytos, betono gabalai ir pan. susmulkinami, kartu sumestos plastikinės, popierinės pakuotės ir kt. atliekos, jos atskiriamos, tačiau dar kiek lieka“, - aiškino aplinkosaugininkas.

Skaitytojas

Yra labai aiškios nuotraukos, liudijančios vienus dalykus ir raštiškas atsakymas, kuriame jie visiškai neigiami. Bet galbūt čia tik vietos gyventojams akys plačios ir atrodo baisiai, tačiau iš šono žiūrint viskas savose vietose?

Tačiau, jo teigimu, tokiu būdu iš statybinių atliekų pilti aikšteles įstatymas nedraudžia. Nors žvyras tam yra tinkamesnė žaliava, jo ištekliai riboti, todėl net atliekų įstatyme įrašyta, kad jeigu galima atliekas pakartotinai panaudoti, tą ir reikėtų daryti.

„Didinam sąvartynų plotus, neracionaliai naudojame neatsikuriančius išteklius. Kad ir kaip būtų - teisės aktų reikia nepažeisti. Piliečio atsiųstose nuotraukose matomi išmesti atliekų balti maišai, mediena į aikštelę atvežti savavališkai ir tai ne pirmas kartas. Ši įrenginėjama aikštelė yra už 150 metrų nuo „Super Montes“ statybinių atliekų priėmimo vietos, aikštelė nesaugoma. Todėl ne darbo valandomis nesąžiningi piliečiai kartais atveža ir išmeta atliekas“, - kaip į aikštelę pateko nerūšiuotos atliekos paaiškina V. Rimas. Vis dėlto pašnekovas patikino, kad jokių pavojingų atliekų patikrinimo metu aikštelėje nerasta.

Kodėl pyksta gyventojai?

Jeigu iš statybinių atliekų formuojamos aikštelės pagrindas privačioje teritorijoje įstatymo nepažeidžia, kodėl vietos gyventojai pyksta? Kauno rajono agentūros vedėjas V. Rimas sako, kad vietiniai nerimauja, kad toje vietoje gali kurtis nauja atliekų rūšiavimo aikštelė, nors viena visai šalimais jau veikia.

„Gyventojai bendrai nepatenkinti vykdoma rūšiavimo veikla. Vienas žmogus, kai tos atliekos jau buvo rūšiuojamos, už 50 metrų šalia namą pasistatė, o dabar priešais jį daroma nauja aikštelė. Kalbėjo ir bendruomenė, kad čia pasidarys aikštelę (savininkas – red. past.) ir pradės kažkokią veiklą, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo. Mes aiškiname, kad jie to daryti negali, nes ten yra sanitarinė zona nustatyta“, - aiškino V. Rimas.

Aikštelę pilti iš statybinių atliekų – tik įsigijus apdorotos žaliavos

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Ramunė Laukevičienė GRYNAS.lt paaiškino, kad pagal atliekų tvarkymo taisykles, neapdorotos statybos atliekos gali būti naudojamos tik keliais atvejais: statybvietėje kaip užpildas arba konstrukcinė medžiaga; atliekų perdengimo sluoksniams sąvartynuose; taip pat energijos gavybai (pvz. lentos), statybvietės vietinės reikšmės keliams supilti.

„Jeigu susmulkintos statybinės atliekos atitinka visus parametrus, gali būti naudojamos (aikštelėms – red. past.), bet jeigu nėra jokių pavojingų atliekų. Žinau, kad perka įmonės keliams tiesti“, - sakė R. Laukevičienė.

Jeigu žmogus nori statybinėmis atliekomis pasidengti keliuką ar aikštelę, kaip patikslino atliekų valdymo skyriaus specialistė, tokia žaliava turi būti sertifikuota – t. y. susmulkinta, be pavojingų atliekų priemaišų, be šiferio lakštų, arba kitaip tariant – ji jau nebėra laikoma atlieka. „Ji tampa kaip medžiaga kelių tiesimui“, - pabrėžė R. Laukevičienė.