Bijo sukurti precedentą
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje susirinkę Seimo nariai ir kitos suinteresuotos pusės spalio 15-ąją aršiai ginčijosi. Aktualiausias klausimas, ar neteisėtai pastatytus statinius reikia griauti, ar palikti. Antra, susikibta dėl faktų, ar dabar Kuršių nerijoje esantys statiniai iš tiesų daro žalą kraštovaizdžiui.
Iš viso teismuose jau atsidūrė 40 bylų dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje, 21 iš jų buvo atmesta kaip nepagrįsta, o 17 vis dar nagrinėjamos. Dalis žmonių pasirašė taikos sutartis, kad per tam tikrą laiką (5-7 metus) statinius nugriaus arba rekonstruos taip, kaip reikalaujama tvarkymo planuose.
Jam pritarė ir kitas komiteto narys Raimundas Paliukas. „Turime pasakyti, kad buvo padaryta klaida, reikia pasižiūrėti logiškai, ką galima nugriauti, o ką – palikti?“- siūlė parlamentaras.
Tačiau tokiai nuomonei garsiai prieštaravo Aurelija Stancikienė. Jos teigimu, toks teisingumas neįmanomas - kaip reikėtų žmonėms paaiškinti, kodėl vienų namus griauna, kitų – ne? Tokį klausimą ji uždavė posėdžio dalyviams.
Ir iš tiesų, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktorė Rūta Lapinskienė visiems susirinkusiems paaiškino, kokia žala būtų padaryta, jei lengva ranka būtų pakeisti tvarkymo planai siekiant išvengti finansinių pasekmių.
„Reikėtų įvertinti, kokį precedentą darytume. Statybų pagal neteisėtai išduotus administracinius aktus turime visoje Lietuvoje. Jeigu bus padarytas precedentas keisti tvarkymo planą, po metų mes keisime Nemuno kilpų regioninio parko tvarkymo planą, keisime Pavilnių regininio parko tvarkymo planą ir t.t.“.
Grasina Strasbūro teismais
Grėsmė, kad valstybei iš tiesų gali tekti plačiai praverti piniginę (jei neteisėti statiniai bus pripažinti griautinais ir prireiks kompensacijų šių statinių savininkams) yra reali.
Neringos miesto meras Darius Jasaitis pateikė vieną iš pavyzdžių, kaip vieno statinio Kuršių nerijoje savininkams priteista pusė milijono litų palūkanų.
„Šiuo atveju teisingumą vykdė ne teismai, o Vyriausybė, nes daugeliu atveju aukščiausio teismo sprendimo griauti tuos namus dar nebuvo. […] Pas mus teismai nebeginčija, kad tie namai pastatyti nelegaliai, jie pripažįsta, kad valstybinės institucijos padarė klaidą derindamos, o tie, kurie statė – nėra kaltininkai, už juos reikės sumokėti. Žmonės, su kuriais aš bendrauju, galiu pasakyti – visi ruošiasi kreiptis į Strasbūro teismą“, - toliau faktus bėrė Neringos meras.
Neringos savivaldybės tarybos nuomone, nepritariama dabartiniam tvarkymo planui, todėl siūloma jį keisti ir naujame plane įtraukti nelegalius statinius tokiu būdu išvengiant jų griovimo ir milijoninių kompensacijų.
Kiek iš viso tokių kompensacijų reikėtų išmokėti neteisėtų statybų savininkams - nėra tiksliai paskaičiuota, tačiau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas darė prielaidą, kad gali prisireikti ne mažiau kaip 60 milijonų litų.
Sandėliuką gali nusigriauti ir už 10 mln.
Jos teigimu, dėl žalos atlyginimo teismų praktika yra tokia, kad žmogus iš pradžių turi patirti žalą ir tik tada jam bus sumokėta: „Iš principo išeina taip, kad pirma turi nugriauti statinius ir tik tada priteisti tas išlaidas“, - aiškino L. Nalivaikienė.
Anot jos, jai teko matyti daugumą tų ieškinių ir juose užsakovai tikrai dažnai būna nesąžiningi. „Jie prirašo žalos tikrai daug daugiau negu iš tikrųjų racionalu būtų rašyti, bet turime tokią įdomią teismų praktiką, kad tu pasirašai statybos griovimo sutartį ir tuomet tai jau yra privatūs santykiai, gali žmogus savo sandėliuką nusigriauti ir už 10 milijonų“, - vieną iš tariamų pavyzdžių pateikė L. Nalivaikienė.
Nemato pasikeitimų, kodėl reikėtų keisti planą
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras sutiko, kad žmogiškąja prasme tikrai galima suprasti tuos žmones, kurie pirko nekilnojamąjį turtą Kuršių nerijoje ir atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Tačiau žvelgiant iš kraštovaizdžio išsaugojimo pusės, jis teigė nematantis objektyvių priežasčių, kodėl reikėtų keisti saugomos teritorijos tvarkymo planą.
„Dabar pasakyti, kad Aplinkos ministerija galėtų būti iniciatorė šio plano keitimo, tikrai neišeitų, nes nesuprastų nei teisėjai, nei prokurorai, nei visuomenė. Prieš dvejus-trejus metus tvirtinome vieną planą, o dabar sakome, kad kažkas pasikeitė, kardinaliai pasikeitė ir negriauname (tų statinių – red. past.). Taip nėra.
Anot jo, blogiausias dalykas yra tai, kad pervertinama reali žala. Žmogaus turtas gali būti vertas vieno milijono, tačiau jis reikalauja keturių milijonų kompensacijos.
Statiniai daro žalą ar ne?
„2008 metais vertinimo tarybos yra įvertinusios šią situaciją ir tie pastatai, kurie dabar siūlomi nugriauti, pripažinti turintys vietovių, saugomų valstybės, vertingųjų savybių, Kai kurie iš jų, bet kiti yra nežalojantys tų vertingųjų savybių, tiesiog yra kaip statiniai, sakysime, gatvėje. Kultūros paveldo departmentas, įvertinęs pagal apskaitos duomenis visus šiuos pastatus, konstatavo – nėra padaryta jokių paveldosaugos pažeidimų ir jie nežaloja kultūros paveldo objektų, priešingai – reikalavimai nugriauti tuos pastatus arba perdaryti darytų didesnę žalą“, - teigė A. Umbrasas.
Jam prieštaravo VSTT vadovė R. Lapinskienė, sakydama, kad 2011 metais tie patys minimi statiniai buvo pripažinti kaip menkinantys vietovės vertingąsias savybes ir darantys neigiamą įtaką tūrinei bei erdvinei vietovės kompozicijai.
Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, kad sudaryta darbo grupė tęs savo darbus ir iki lapkričio mėnesio vidurio turės parengti verdiktą, kas bus daroma šioje situacijoje – ar ieškoma pinigų valstybės rezerve ir neteisėti statiniai griaunami, ar vis tiktai priimamas sprendimas koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir statinius palikti.