Nemalonus radinys: ežere – vamzdis, o aplink jį – baisi smarvė

Viename Ignalinos rajono ežere pilietiški žmonės pastebėjo į ežerą nuvestą vamzdį, kuriuo, jie įtarė, į vandenį galėjo būti leidžiamos nuotekos. Savaitgalį į aplinkos viceministrą besikreipę žmonės atsakymo negavo, tačiau pirmadienį ežero pakrantę patikrinę aplinkosaugininkai nustatė, ar yra pagrindo nerimauti.

Kreipėsi į viceministrą

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, profesorius Andrius Vaišnys, atvykęs pasveikinti studentų į stovyklą, esančią Kiškių kaime, Ignalinos rajone, ežere rado vamzdį. Kadangi aplink jį tvyrojo nemalonus kvapas, jam kilo įtarimas, kad toje vietoje gali būti daromas aplinkosaugos pažeidimas.

Profesorius šią vietą nufotografavo ir nuotrauka pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, o galiausiai nutarė apie šį atvejį painformuoti ir aplinkos viceministrą Liną Jonauską.

Po įrašu, kuriuo L. Jonauskas pristato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytą Lietuvos vidaus vandenų batimetrinių žemėlapių rinkinį, A. Vaišnys parašė: „P. viceministre - ar šis vaizdelis Šakarvų ežere (veikiančioje stovyklavietėje) - normalu? Kvapelio perduoti negaliu.“ Ir tuo pačiu jis pasidalijo vamzdžio nuotrauka.

Tačiau atsakymo viceministras tąkart nepateikė.

Pirmadienį GRYNAS.lt žurnalistų paprašytas suteikti daugiau informacijos, A. Vaišnys detalizavo situaciją: „Ten buvo mūsų studentų stovyklavietė, ji yra nuomojama. Mes nuvažiavome aplankyti studentų stovyklos ir štai mano toks pastebėjimas. Manau, kad tokių ežerų Lietuvoje yra ne vienas. Tas vamzdis eina iš duobės ir viskas patenka į ežerą.“

O paklaustas, kaip vertina, kad aplinkos viceministras nepaaiškino, ką tokiu atveju daryti, komunikacijos specialistas teigė, kad jo tai nenustebino: „Aš nekreipiu dėmesio, galbūt jis neskaito. Pasidžiaugė savo laimėjimais, o daugiau nieko neperskaitė.“

Patarė skambinti telefonu 112

GRYNAS.lt pakalbintas aplinkos viceministras L. Jonauskas teigė, kad žmonės apie pažeidimus skųstis turėtų ne socialiniame tinkle.

„Labai daug žmonių praneša man į „Feisbuką“, rašo visokiausiais klausimais. Apie kanalizaciją praneša kartą per tris ar keturis mėnesius. Dabar neseniai buvo signalas iš Raseinių, kad ten leidžia dumblus, todėl operatyviai paprašėme, kad kolegos nuvažiuotų ir patikrintų. Daug pažeidimų, apie kuriuos praneša žmonės, pasitvirtina, tačiau jie turėtų skambinti 112 ir kreiptis į aplinkosaugininkus. Aš irgi turiu pakankamai veiklos, todėl nespėju atsakyti ir perskaityti visų skundų, bet jeigu kokį pranešimą pamatau, nedelsiant jį persiunčiu kolegoms. Tik šiuo atveju pranešimo dar nemačiau“, - sakė L. Jonauskas.

Tai – pirties vamzdis

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros pareigūnai po GRYNAS.lt kreipimosi pradėjo tyrimą ir jo metu aplinkosaugininkai į nurodytą vietą buvo nuvykę apžiūrėti vamzdžio. Po patikrinimo agentūros vedėjas Viktoras Ksenzovas patikino, kad pažeidimų nenustatyta, o pastebėtas vamzdis skirtas ne nuotekoms.

Nepaisant to, jis padėkojo už gautą informaciją ir pridėjo, kad kuo daugiau pilietiškų žmonių, tuo mažiau tokio pobūdžio pažeidimų.

„Vamzdį radome Lušikščio ežere AB „Imeda“ poilsio namų teritorijoje. Šiuo vamzdžiu, įrengtu tarybiniais laikais, buvo paimamas vanduo į pirties baseiną. Šiuo metu baseinas demontuotas, o vamzdis liko“, - sakė agentūros vedėjas V. Ksenzovas.

Anot jo, kanalizacijos sistema stovyklavietėje yra įrengta: „Iš pirties ir gyvenamų namukų yra išvesta fekalinės kanalizacijos sistema, kuri patenka į valymo įrengimus. Iš valymo įrengimų išvalytas vanduo išleidžiamas į filtracijos baseiną, o tik po to - į ežerą. Šis baseinas dėl užsistovėjusio vandens skleidžia prastą kvapą. Pažeidimo nenustatėme, bet iš valymo įrenginių vandenį analizei paimsime, kai atvyks laboratorija.“

Anot aplinkosaugininko, tokio pobūdžio pažeidimų kartais pasitaiko: „Dažnai nuvažiavę pamatome, kad geoterminis šildymas yra įrengtas, o mums informacija apie tai nepateikta. Tokia problema yra visoje Lietuvoje. Be to, dar gali būti padarytas drenažas gruntinio vandens. Nuotekų pylimo atvejų nėra daug, nes nelogiška savininkams į ežerą išvesti nuotekų vamzdį ir patiems ten maudytis bei kvėpuoti užterštu oru. Būna atvejų, kai perpildytas išgriebimo konteineris ir kažkas prateka. Tokį atvejį užfiksavę, žinoma, nubaustumėm.“

Bauda už aplinkos teršimą nuotekomis pagal ATPK yra nuo 115 iki 579 eurų.

Vamzdžių ieškos iš sraigtasparnio

Už nuotekų tvarkymą ir aplinkos taršą atsakingas viceministras Algirdas Genevičius padėkojo pilietiškam asmeniui už pranešimą. Anot jo, į aplinkosaugininkus reikėtų kreiptis kilus net menkiausiam įtarimui ir visai nesvarbu, kad informacija ne visuomet pasitvirtina.

„Vamzdis vamzdžiui nėra lygus. Galbūt ten yra įdėtas drenažinis ar panašus į jį vamzdis, tačiau kreiptis visuomet reikia. Skambinkite 112 telefonu, nes norime turėti kuo daugiau informacijos. Inspektoriaus kas 20 metrų prie ežero nepastatysi. Svarbi informacija apie kiekvieną vamzdį, nesvarbu, gal žmogui pasirodys, kad ten kisielius bėga arba kompotas, bet mes norime turėti šią informaciją.“

Vis dėlto jis laikėsi pozicijos, kad atvejai, kai aplinka teršiama nuotekomis, nėra dažni.

„Nėra dažnas atvejis, kad ežeruose atsirastų vamzdžių. Yra vienetinių atvejų, tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys“, - aiškino A. Genevičius.

Be to, pašnekovas papasakojo apie naują vamzdžių ežeruose ieškojimo būdą: „Dabar darome apžvalgas iš sraigtasparnio. Tokie dalykai iš jo labai gerai pasimato. Mes žadame visą Lietuvą apskristi kvartalais, kadangi kartu su Krašto apsaugos ministerija pirkome malūnsparnį. Iš jo kiekvienas vamzdis puikiai matosi, nes malūnsparnis skrenda žemai. Ypatingai atkreipsime dėmesį į kažkokį vamzdį ar kitokią velniavą virš vandens telkinių.“