Nemuno pakrantes plastiku nusėjusi įmonė: tai nutiko netyčia

Vilnietis Stanislovas specialiai atvažiavo į Kauną, kad nufilmuotų prie Lampėdžių tilto užterštas Nemuno pakrantes. Filmuotoje medžiagoje matyti, jog upės pakrantės gausiai nusėtos susmulkinto plastiko liekanomis. Aplinkosaugininkai vargais negalais surado, kas per nuotekų sistemą užteršė upę ir tai padariusiai įmonei paskyrė 800 litų baudą.

Apie pažeidimą sukurtas filmukas

Spalio 11 dieną vaizdo įrašų portale „YouTube“ Stanislovas patalpino savo paties sukurtą reportažą, kuriame jis vaikščiodamas Nemuno pakrantėmis ties Lampėdžių tiltu parodė, kiek daug susmulkinto plastiko per lietaus kanalizacijos tinklus atitekėjo į pakrantes.

Kalbėdamas apie problemą, vyras aiškino, kad gamtai tokiu būdu padaroma didelė žala. Anot jo, tokia situacija jau tęsiasi keletą metų ir kontrolės funkciją turinčios vykdyti institucijos į tai esą nekreipia jokio dėmesio.

Stanislovas mano, kad plastmase Nemuną užteršė ne gyventojai, bet atliekų perdirbimu užsiimančios įmonės. Ir įdomu tai, kad jis surado vamzdį, kuriuo su iš gatvių surinktu lietaus vandenim į upę atitekėjo teršalai.

Stanislovas: tuo turėtų rūpintis prokuratūra

Penktadienį GRYNAS.lt pakalbintas ponas Stanislovas teigė manantis, kad pažeidėjai dar nėra surasti. Anot jo, juos sučiupti yra labai sudėtinga, kadangi reikia, kad paieškose dalyvautų labai daug atsakingų institucijų darbuotojų.

„Aš noriu, pasakyti, kad tikrą teršėją gali nustatyti atvažiavę savivaldybės specialistai, kurie, vadovaudamiesi lietaus kanalizacijos žemėlapiu, patikrintų atliekų perdirbimu besiverčiančias įmones. Reikia atidarinėti kanalizacijos liukus. Čia sunkus darbas. Reikia surasti daug darbininkų. Tai turi daryti prokuratūra. Toje teritorijoje yra labai daug įmonių, bet savivaldybė žino, kurios iš jų užsiima atliekų perdirbimu“, - aiškino pašnekovas.

Į klausimą, kodėl jis iš karto pastebėjęs taršą neinformavo Kauno aplinkosaugininkų, vyras negalėjo atsakyti. Tik pridėjo, kad vėliau informaciją perdavė Aplinkos ministerijai ir Lietuvos žaliųjų partijai.

Vyras teigė ir seniau užfiksavęs tokių pačių pažeidimų, bet pripažino, kad į aplinkosaugininkus dėl to nesikreipė. „Žmonės kalba, kad tai prasidėjo prieš tris metus“, - sakė Stanislovas. Tačiau jis ir vėl negalėjo paaiškinti, kodėl vietos gyventojai apie tai neinformuodavo pareigūnų.

Teršėjui skirta 800 litų bauda

Kauno miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius atskleidė, kad pažeidimą padariusi įmonė jau nustatyta, tačiau jos pavadinimo atskleisti jis nesutiko. Ir čia pat jis paprašė kauniečių, kad jei jie pamato grubius aplinkosaugos pažeidimus, apie tai pareigūnus informuotų iš karto, kadangi vėliau dingsta pėdsakai ir darosi vis sunkiau nustatyti pažeidėją.

„Man neaišku, kodėl žmogus, visą savaitę žinodamas apie taršą, mums nieko nepranešė. Kai praėjo savaitė, visi pėdsakai jau buvo sunykę. Tokiais atvejais reikia reaguoti labai greitai. Buvo liūtis ir visi teršalai nutekėjo. Dabar tam, kad nustatytume pažeidėją, reikėjo žymiai daugiau pastangų ir išlaidų. Jis pažeidimą nufilmavo spalio 11 dieną, o Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui pranešė tik spalio 19 dieną. Niekaip nesuprantu, kodėl jis negalėjo informuoti tą pačią dieną. Tada viską būtume žymiai greičiau išsiaiškinę. Dabar atsitiko taip, kad ieškojome sunykusių pėdsakų ir kol suradome pažeidėją, teko sutrukdyti dar keturias įmones. Paiešką vykdė ne tik aplinkosaugininkai. Dvi dienas vieną po kito šulinio dangčius atidarinėjo „Kauno vandenų“ darbuotojai“, - sakė aplinkosaugininkas.

Stanislovas

Aš noriu, pasakyti, kad tikrą teršėją galima nustatyti atvažiavę savivaldybės specialistai, kurie, vadovaudamiesi lietaus kanalizacijos žemėlapiu, patikrintų atliekų perdirbimu besiverčiančias įmones. Reikia atidarinėti kanalizacijos liukus. Čia sunkus darbas. Reikia surasti daug darbininkų. Tai turi daryti prokuratūra.

Nors ir teko vadovautis bebaigiančiais sunykti pėdsakais, pažeidėją surasti pavyko. Paaiškėjo, kad plastmase upės pakrantę užteršė viena įmonė: „Teršė viena bendrovė, kuri gamina plastikinius maišelius. Ji įsikūrusi Raudondvario plente. Susmulkintas plastikas buvo leidžiamas į lietaus nuotekų tinklus. Už tai įmonei paskirta 300 litų bauda. Aplinkai padaryta žala įvertinta 500 litų.“

Įmonė teigė pažeidimą padariusi netyčia

Anot E. Vainalavičiaus, žala aplinkai galėjo būti ir didesnė, tačiau praėjus savaitei jos pėdsakai išnyko. „Koks tiksliai buvo kiekis, po savaitės neįmanoma nustatyti“, - teigė pareigūnas.

Pasidomėjus, kaip pasiteisino aplinką užteršusi įmonė, aplinkosaugininkas sakė, kad ji teigė tai padariusi netyčia: „Įmonė sako, kad viskas dėl neapdairumo. Jos darbuotojai teigė nesitikėję, kad pakilęs vėjas gali išpustyti susmulkintą plastmasę. Taip pat jie nesitikėjo, kad lietus ją atneš į lietaus kanalizaciją. Tai yra pačių ploniausių polietileninių maišelių atliekėlės. Įmonė sutinka su pažeidimu.“

Pasidomėjus, kaip pareigūnas vertina Stanislovo teiginius, kad taip upė gali būti teršiama net trejus metus, jis teigė tuo negalintis patikėti, nes žmonės apie tai tikrai būtų pranešę. „Nemanau, kad tokia tarša galėtų būti pastebima kelis metus. Ten visada yra daug žvejų ir jie tikrai netylėtų. Žmonės pamatę įtartinas putas iš karto skambina, o dėl plastmasės tuo labiau būtų pranešę“, - teigė aplinkosaugininkas.