Kaupiasi skola
Pasvalio rajone seną trobelę turintis, tačiau joje negyvenantis, Jonas sako vieną dieną buvęs nemaloniai nustebintas – sulaukė šaukimo į teismą dėl laiku nesumokėto atliekų mokesčio. Paaiškėjo, kad Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras priskaičiavo nemenką sumą. Kadangi sąskaitas centras reguliariai siųsdavo tos pačios trobelės adresu, pašnekovas jų nebuvo matęs ir tik jį padavus į teismą su juo buvo susisiekta gyvenamuoju adresu.
Jonas sako, kad toje sodyboje niekada nebūna, o apie mokestį už atliekas, kurių ten susidaryti ir negali, sužinojęs tik susisiekęs su advokatu. Šis jam ir pranešė, kad atliekų mokestis yra visuotinis, taigi taikomas visiems, kas tik vieno ar kito rajono ribose turi gyvenamosios paskirties pastatų.
Pašnekovas suskubo pasiaiškinti, ar bauda negresia ir už kitą jau Molėtuose esančią sodybą, tačiau buvo patikintas, kad jokių skolų nėra ir jokių mokesčių už atliekas mokėti nereikia.
„Taip ir likau nesupratęs, - sako jis. - Jeigu reikia mokėti mokestį už vieną sodybą, tai kodėl nereikia mokėti už kitą.“
Mokestis privalomas visiems
Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad vietinės rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, todėl jis ir gali būti skirtingas kiekvienoje savivaldybėje. Vis dėlto rinkliavos mokestis tikrai yra ir jis taikomas visoje Lietuvoje.
AM atstovės teigimu, dėl panašių kaip Jono situacijų yra ne vienas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turėtų mokėti asmenys, kurie valdo nekilnojamąjį turtą tam tikros savivaldybės teritorijoje ir visiškai nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi ar ne.
„Mokestis yra sudarytas iš dviejų dalių - pastoviosios ir kintamosios. Kitaip tariant, jis yra dvinaris. Galima deklaruoti, kad nekilnojamuoju turtu nesinaudojate ir nemokėti už tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, jeigu jūs turite sodybą ir, tarkime, žiemą joje nesilankote, jūs deklaruojate, kad tuo metu ja nesinaudojate ir atliekos nebus vežamos.“
„Pastovioji mokesčio dalis mokama visuomet, išskyrus tuos atvejus, kai statinyje yra įvykusi ir nepašalinta avarija arba statinių naudojimą yra sustabdęs jo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Jeigu tuo nekilnojamuoju turtu neįmanoma naudotis, pavyzdžiui, nėra stogo, sienų, tik pamatai, tačiau pastatas vis tiek yra registre, šiuo atveju tos pastoviosios dalies nereikėtų mokėti“, - aiškina ministerijos atstovė.
A. Bagočiutės teigimu, visais kitais atvejais, gyveni ar ne, pastovioji dalis yra mokama, o kintamosios dalies gyventojas turi teisę nemokėti. Tam jis turi pats kreiptis į savivaldybę ir jos nustatyta tvarka deklaruoti, kad jis nekilnojamuoju turtu nesinaudoja. Savivaldybė turi teisę nustatyti vietinių rinkliavų lengvatas, taikomas savivaldybės biudžeto sąskaita ir tos lengvatos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės.
„Šiuo atveju reikia kreiptis į savivaldybę ir išsiaiškinti. Galbūt žmogus turi teisę nemokėti. Kartais pasitaiko atvejų, kad savivaldybės perskaičiuoja mokesčius, jei pateikiami įrodymai. Taip pat žmogus turėtų pasiteirauti, gal yra kitos priklausomai nuo jo konkrečių turto naudojimo ar nenaudojimo aplinkybių, galimos gauti lengvatos“, - teigia AM Atliekų politikos grupės vadovė.
Mokama, bet yra lengvatų
Kreipusis į Pasvalio rajono, kur ir stovi Jono sodyba, savivaldybę, dėl taikomo atliekų mokesčio gavome patvirtinimą, jos jis tikrai egzistuoja. Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė paaiškino, kad atliekų mokestis, koks yra dabar taikomas, buvo priimtas dar 2017 m. ir visi gyventojai apie tai buvo informuoti per vietinę spaudą, savivaldybės puslapyje yra paskelbti nuostatai.
„Vietinė rinkliava nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims. Jeigu nekilnojamasis turtas yra, komunalinių atliekų rinkliavos mokestis taikomas. Jis susideda iš dviejų dedamųjų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai, priklausomai nuo nekilnojamojo turto ploto, kurį administratorius sužino iš nekilnojamojo turto registro duomenų“, - pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad mokestis mokamas kartą per metus.
„Rinkliavos nuostatose yra nustatyta, kad už gyvenamosios paskirties individualius namus mokama 3,2 euro už 10 kv. m plotą. Tai yra pastovioji metinė dalis. Kintamoji dalis yra 8,2 euro vienam gyventojui per metus. Jei gyvena daugiau žmonių, suma atitinkamai didėja“, - aiškino ji.
Anot jos, pagal rinkliavos nuostatus gyventojai, jei negyvena name, gali administratoriui rašyti prašymą atleisti nuo kintamosios dedamosios dalies, bet visais atvejais, jei namas stovi, yra nesudegęs, nesugriuvęs, pastoviąją dalį mokėti jie privalo.
„Kad būtų atleistas nuo kintamosios dalies, gyventojas atliekų tvarkymo administratoriui turi rašyti prašymą ir pridėti reikalaujamus dokumentus: kokiu adresu stovi namas, kokio jis ploto, pridėti pažymą iš elektros skirstomųjų tinklų, seniūnijos išduotą pažymą, kad niekas name negyvena ir nevykdo ūkinės veiklos ir kitus dokumentus. Administratorius įvertins ir priims sprendimą“, - teigia specialistė.
Jos teigimu, jei statinys sudegęs ar fiziškai sunaikintas, kitaip tariant negalimas naudoti, yra taikomas kitas dokumentas ir administratoriui turi būti ruošiamas prašymas dėl nekilnojamojo turto objekto įtraukimo į netinkamo naudoti ir nenaudojamo nekilnojamojo turto kategoriją. Tokiu atveju reikia pridėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pažymą arba statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą.
Skolininkų ieško registruose
Pasvalio rajono savivaldybė rinkliavos mokestį administruoti yra paskyrusi Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, kuris ir rašo gyventojams mokėjimo pranešimus, išrašo sąskaitas, siunčia įspėjimus.
Centro direktorius Gintautas Ulys sako, kad visada ant mokėjimo pranešimo yra nurodoma, į ką kreiptis pasikonsultuoti, kiekviename rajone yra konsultantai, kurie pateikia informaciją ir padeda išsiaiškinti.
Paklaustas, kaip žmogui sumokėti šį mokestį, jei jis negauna sąskaitų, nes toje sodyboje, kurios adresu jos keliauja, jis tiesiog negyvena, G. Ulys sako, kad kai sąskaitos gyventojo nepasiekia, jo yra ieškoma ir kitais būdais, tačiau yra atvejų, kai žmonės mokėti tiesiog vengia.
„Mes vertiname pagal nekilnojamojo turto ir gyventojų registrus. Jeigu matosi registre, kad žmogus turi nekilnojamą turtą, jam pagal nuostatus turi būti taikoma vietinė rinkliava. Jei žmonės patys informuoja, kad gyvenamoji vieta yra kita, nei adresas to nekilnojamojo turto, jie ir gauna sąskaitas tuo kitu adresu. Mes gyventojų ieškome per visus registrus. Ir visos Lietuvos registre žiūrime, jei surandame adresą, siunčiame juo. Kai kada tikrai nepavyksta, nes yra žmonių ir emigracijoje gyvenančių ir pasikeitusių adresus“, - aiškina pašnekovas.
Pasak jo, teisminis kelias yra paskutinis ir tai yra kraštutinė priemonė: „Pirmiausia mes pakartotinai siunčiame mokėjimo pranešimus primindami, kad yra nesumokėta. Jei nesulaukiame įmokų, tada perduodame situaciją skolų išieškojimo bendrovėms, kurios taip pat ieško žmogaus, o jeigu jo neranda, spręsti toliau grąžina mums. Prieš siunčiant į teismą, susitikriname, nes teisminės procedūros niekam nėra smagios. Visada bandome prieš tai surasti žmogų ir išsiaiškinti, kodėl ta skola atsirado.“
Jo teigimu, patys nekilnojamojo turto savininkai turi prievolę pasikreipti ir pasakyti, kokiu adresu sąskaitas siųsti.
„Yra tokia darbo su skolininkais tvarka - skolininku žmogus tampa per mokestinį periodą, jei matome, kad jokio mokėjimo nėra, prasideda ieškojimas, įspėjimai, kad reikia susimokėti. Dvinaris mokestis taikomas visoje Lietuvoje, nebent santykiai kintamosios ir pastoviosios dalies yra skirtingi savivaldybėse“, - sako specialistas.
Molėtuose išimčių netaikoma
Nors Jonas sako, kad Molėtuose iš jo jokių mokesčių niekas neprašė, o jam pasidomėjus susimokėti neliepė, atliekų tvarkymo tarnybos „Molėtų švara“ vadovas Albertas Venslovas tikina, kad vietinė rinkliava yra taikoma ir gyventojai mokėti privalo. Jokių išimčių nėra.
„Visi nekilnojamojo turto savininkai privalo mokėti pagal šią tvarką. Mes kreipiamės į žmogų pagal Registrų centro duomenis. Jeigu savininkai nesusitvarkę dokumentų, o tai yra gana dažnas atvejis, mes jų nematome. Būna siunčiame pranešimą apie sutarties sudarymą registruotu paštu, jei nerandame savininko, laiškai grįžta ir taip jie ir lieka neapmokestinti“, - teigia jis.
„Jeigu nekilnojamojo turto savininko nėra Registrų centre, ieškome fiziškai ir anksčiau ar vėliau randame“, - sako jis.
A. Venslovo teigimu, gyventojas privalo mokėti pastoviąją dalį, o su kintamąja yra niuansų. Anot jo, kintamoji dalis, jei žmogus gyvena ne nuolat, yra skaičiuojama vienam gyventojui arba ji mokama pagal išvežtų konteinerių kiekį. Gyventojas gali mokėti kaip susitaria: kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Mokant kas mėnesį pastovioji dalis siekia 2,86 euro, o kintamoji – 1,3 euro vienam žmogui. Jei jis ten negyvena, skaičiuojama kaip vienam asmeniui, jei gyventų ir ne vienas, suma būtų dauginama iš asmenų skaičiaus.
Specialisto teigimu, jeigu žmogus nenori mokėti kintamosios dalies, jis gali pasinaudoti lengvata. Atleidžiamas nuo šios dalies jis yra tada, kai sunaudoja mažiau nei 140 kilovatvalandžių elektros energijos per metus.
Lieka neaišku, kokios priežastys nulėmė, kad iš Jono vienoje savivaldybėje mokesčio buvo reikalaujama, o kitoje ne. Vis dėlto visi specialistai vieningai patvirtino, kad dvinaris mokestis yra privalomas visiems nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams ir pastoviosios jo dalies gyventojai nemokėti negali, išskyrus kelias išimtis, o štai nuo kintamosios dalies jie gali būti atleisti. Kaip ir kada, jau kiekviena savivaldybė sprendžia atskirai.