Neringos meras užsimojo pakeisti gražiausios Lietuvos vietos kraštovaizdį

Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį svarstytas klausimas, ar leisti Neringos gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms plėstis į miško paskirties žemę. Miškų įstatyme Neringa išskirta kaip vienintelė savivaldybė, kuriai to daryti neleidžiama, nes bijoma, kad labai greitai miškus pakeis prabangūs statiniai.

Klausimas sulauktų rezonanso

Visoms kitoms savivaldybėms, kurių teritorijų miškingumas didesnis nei 50 proc. ir kurios neturi galimybės formuoti naujų teritorijų ne miško žemėje, gyvenviečių plėtimas į miško teritorijas yra įmanomas.

Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pateiktame įstatymo projekto pasiūlyme siūloma keisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir leisti Neringos savivaldybei vystyti gyvenamas teritorijas Nidos Purvynės gatvėje, formuoti naujus sklypus rekreacinei paskirčiai Juodkrantėje ir formuoti sklypus gyvenamai paskirčiai Preiloje. Komitete šie siūlymai sulaukė prieštaringų vertinimų.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas pripažino neturintis vienos kategoriškos nuomonės šiuo klausimu.

„Neturiu vienareikšmiškos nuomonės, nes klausimas yra ypatingo jautrumo. Jis neabejotinai ne tik komitete, bet ir plačiau svarstant Seime ir visuomenėje sulauktų tam tikro rezonanso. Kalbėjausi su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kad yra poreikis, jog Neringos gyvenvietės nebūtų visiškai užkonservuotos ir turėtų plėstis, tai numatyta ir Vyriausybės patvirtintame tvarkymo plane. Ar gyvenvietės galėtų plėstis į mišką, paverčiant tokias žemes kitomis naudmenomis, matyt, kad gal kažkiek ir galėtų, bet tuomet turėtų būti sudėti labai aiškūs saugikliai“, - savo nuomonę išsakė V. Vaičiūnas.

Anot jo, dabartiniame pasiūlyme yra pasakyta, kad gyvenviečių plėtimas galėtų vykti pagal saugomų teritorijų planavimo dokumentus (Kuršių nerijos tvarkymo planą) arba pagal bendruosius planus, kurie yra savivaldybių kompetencija.

„Kažin ar tokios jautrios teritorijos likimą turėtų spręsti pati savivaldybė, nors iš kitos pusės pagal Teritorijų planavimo įstatymą, teritorijų planavimo dokumentai turi būti tarpusavyje suderinti. Yra tam tikrų abejonių (dėl leidimo Neringai plėstis į miškus – red. past.)", - komitete pasisakė V. Vaičiūnas.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad, ko gero, Neringos savivaldybės merui esama tvarka nepatinka ir atrodo baisi: „Visos savivaldybės gyvena vienaip, o Neringa kitaip. Jeigu Kuršių nerijai reikėtų pakeisti bendrąjį planą, sąlygos turėtų būti suderintos su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Atitinkamai, jeigu nebūtų suderinta, gyvenamosios zonos nebūtų formuojamos“.

Saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis diskusijos metu nuo drąsių komentarų susilaikė: „Nuo drąsių komentarų susilaikyčiau, kadangi turime pavedimą peržiūrėti teritorijų planavimo dokumentus ir atsiradus įstatyme galimybei, kad galima ką nors traktuoti kitaip, mūsų planavimo procesas sudėtingėja. Taigi suinteresuotumas, kad Neringos išlyga išnyktų, iš mūsų pusės nėra labai didelis“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Kiek praverti duris: tik truputį?

Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas atkreipė dėmesį, kad sąlyga, jog savivaldybės gali plėsti gyvenvietes į miškų plotus, atsirado dėl Varėnos ir Ignalinos situacijos, kai nebeliko kitų plotų, kur galėtų dygti gyvenamieji namai. Tačiau Neringos situacija yra kitokia.

„Nežinau, kokia mūsų pozicija, ar Neringoje reikėtų daugiau gyventojų. Dėl Neringos ekologinės būklės yra klaustukas, ji yra įtraukta į UNESCO. Dėl to ir buvo padaryta šita išlyga, kad Neringoje reikėtų tvarkytis kitaip“, - sakė A. Dudėnas.

Savo ruožtu V. Bezaras esamą diskusiją dėl leidimo Neringai plėstis į miškus apibūdino labai taiklia metafora: „Jeigu duris atidarysi labai plačiai, bus begalinis noras veržtis į mišką“.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Gintautas Mikolaitis į tai replikavo prašymu visiškai durų neužverti: „Bet gal biški atidaryti galima...“

„Dešimt pušų galima nukirsti“, - juokavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, atsakydamas į kolegos repliką.

Vis dėlto po diskusijų dėl galimybės Neringai plėsti rekreacinę zoną į miško plotus, balsuota ir  nutarta pasiūlymui  nepritarti.

Neringos meras: man labai keista

Neringos meras Darius Jasaitis, iš GRYNAS.lt išgirdęs apie komiteto sprendimą, teigė, kad siūlytoje įstatymo pataisoje kalba nėjo apie gyvenviečių plėtrą į miškus, o tik apie rekreacinės paskirties pastatų statybą urbanizuotose teritorijose, kurios tik vėliau tapo mišku.

Ar gyvenvietės galėtų plėstis į mišką, paverčiant tokias žemes kitomis naudmenomis, matyt, kad gal kažkiek ir galėtų, bet tuomet turėtų būti sudėti labai aiškūs saugikliai.

V. Vaičiūnas

„Čia kalba eina apie vienintelę teritoriją Kuršių nerijoje (buvusią Nidos pionierių stovyklą – red. past.), kurioje būtų leidžiama statyti rekreacinius pastatus ir kuriai būtų pritaikomas siūlytas įstatymo pataisymas. Panaikinus įstatymo išlygą (kuri teigia, kad tik Neringoje neleidžiama plėsti gyvenamųjų plotų į miškų teritorijas – red. past.), tai nereiškia, kad atsirastų galimybė statyti bet kur, išmiškinti teritorijas. Yra kiti dokumentai, kurie neleistų to daryti. Norint tai daryti, reikėtų pakeisti Vyriausybėje Kuršių nerijos nacionalinio parko bendrąjį planą, tai yra penkių metų procedūra“, - aiškino meras.

Anot jo, šiuo metu teritorijoje dėl kurios vyksta diskusijos, stovi sugriuvusios trobos. „O šitas teisės aktas neleidžia jų sutvarkyti, užkirstas tam kelias. Jos dar stovės šimtą metų sugriuvę, nes Neringai yra taikomi atskiri įstatymai Lietuvoje. Man tai labai keista“, - piktinosi D. Jasaitis.

Anot jo, Aplinkos apsaugos komitetas atmetęs miškų įstatymo pataisų 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, padarė „nesąmonę“: „Sustabdytos labai gerų investuotojų investicijos ir bijau pasakyti, ar nesustabdėm vieno SPA centro kitoje vietoje“, - sakė D. Jasaitis.