Bando baudų išvengti
Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) nurodyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. KET nurodo, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio. Tačiau ką daryti, kai kitos išeities tiesiog nėra?
Baidares Vilniuje nuomojantis Arvydas GRYNAS.lt pasakojo, kad tokia situacija tęsiasi jau keleri metai. Baudas tenka susimokėti ne vienam baidarių nuomotojui, o pirkti leidimus dienai kiekvieną kartą, kai plaukia nuomininkai, tiesiog per brangu. Taigi tenka bandyti laimę neįkliūti.
„Kadangi žemė priklauso kaip ir seniūnijai, esame davę jai užklausimą. To atsakymo dar vis laukiame. Baudos tikrai egzistuoja, esame gavę“, - patvirtina pašnekovas. Jis pripažįsta, kad išvengti baudų šiuo metu tėra tik vienas kelias – tiesiog stengtis neįkliūti, kuo mažiau būti neleistinoje teritorijoje.
Vieta, į kurią baidarių nuomotojams leidžiama atvažiuoti su priekaba, turi krantinės statusą, todėl skirtingos instancijos skirtingai traktuoja stovėjimą šioje vietoje: „Krantinė skirta ne važinėjimui, bet mes esame aptarnaujantis transportas. Policija, jeigu nori, baudžia už važiavimą krantine. Žalieji – už apsisukimą ant žolės, viešosios tvarkos atstovai – už buvimą toje teritorijoje, kuri nėra tam pritaikyta. Turėtų savivaldybė mums įrengti apsisukimo aikštelę ir viskas, bet dabar kol vyksta rinkimai - didelė painiava“, - kalbėjo baidarių nuomotojas.
Pasiūlė 10 kv. m išsinuomoti
„Toliau mes ir nediskutavome šituo klausimu, mums tai yra per sunki našta“, - teigė verslininkas.
Anot jo, galima rinktis ir dar vieną kelią – pirkti leidimą renginių organizavimui, kuris valandai kainuoja 80 Lt. Bet, kaip pasakoja Arvydas, ne visi klientai parplaukia upe vienodu laiku, todėl tenka pastovėti ir porą valandų - sumos automatiškai dvigubėja.
Šiuo metu iki Baltojo tilto krantinės pasiplaukiojimą baidarėmis organizuoja aštuoni verslininkai. Anot vieno jų, stengiamasi taip viską susiorganizuoti, kad nebūtų transporto kamščių – greitai viską susikrauti ir išvažiuoti, nesudaryti eilių kitiems.
„Jeigu trys automobiliai atvažiuos su priekabomis, gali kilti nepasitenkinimas. Gal kažkas ateina pasideginti saulytėje, kadangi tai dabar tapo visų miestelėnų pamėgta vieta, pareigūnai prižiūri, kad nebūtų vartojamas alkoholis viešoje vietoje ir tuo pačiu prieina prie mūsų pasiteirauti“, - dėstė baidarių nuomotojas.
Oro balionų autobusiukams galima, baidarėms - ne
Prie Baltojo tilto prieplaukos baidarių plaukimus vykdantis kitas verslininkas, bendrovės „Active Tourism“ atstovas Vainius teigė, kad šitą klausimą jau bandyta išsiaiškinti su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau nesėkmingai.
Paklaustas, ar toks apsisukimas įmanomas, vyras teigė, kad labai sunkiai ir čia pat prisiminė, kad tos pačios taisyklės kitiems kažkodėl netaikomos: „Keisčiausias dalykas, kad oro balionų autobusiukams galima visur važinėti ir jų niekur nebaudžia, o baidarėms negalima, nes baidarės niokoja žolę. Atvažiuoja aplinkosaugininkai, mus baudžia, o pro mus važiuoja oro balionų autobusiukai ir mes sakome – „eikite ir juos nubauskite“. Bet jiems viskas gerai“, - neteisybės pavyzdį pateikė pašnekovas.
Baidarių nuomotojai bandė savivaldybės prašyti pastoviojo leidimo visam sezonui stovėti ant žolės, tačiau jiems pasiūlyta tik įsigyti leidimus vienai dienai „renginių organizavimui“.
Vainius mini, kad su baudomis dėl stovėjimo ant vejos tekę susidurti ne tik prie Baltojo tilto, bet ir prie Valakampių tilto, taigi tokių probleminių vietų aplink Vilnių esama ir daugiau.
Jokių išimčių taikyti negalima
„Nebent savivaldybė būtų pažymėjusi kažkokias vietas, pusiau kaip uostus“, - kalbėjo jis.
Anot valstybės tarnautojo, jokių išimčių ar tai būtų baidarininkai, ar oro balionų autobusiukai aplinkosaugininkai taikyti negali ir jis apie tokius atvejus nežinantis.
„Visais atvejais už važinėjimą žole ar veja baudžiama. Kitas gali sugalvoti keturračiais važinėti – juk tai irgi aktyvus poilsis. Galbūt galima civilizuotai su savivaldybe susiderinti, tai kitas reikalas. Mes tokių leidimų nedalijame, nėra numatyta“, - situaciją komentavo R. Lazarevičius.
Savivaldybė: jeigu gautume prašymą, ieškotume sprendimų
„Dėl informacijos tikslinausi ir Miesto ūkio ir transporto ir Miesto plėtros departamentuose, jokių oficialių prašymų nesame gavę nei šiais metais, nei praėjusiais. Jeigu galite, atsiųskite jų kreipimosi rašto kopiją, tuomet išsiaiškinsime, jeigu kažkas į jį neatsakė. Vilniaus miesto savivaldybė, jeigu būtų kreiptasi, ieškotų sprendimų, kadangi tokie dalykai turi būti suderinti, ieškoma tinkamos vietos privažiuoti. Šie dalykai yra reglamentuojami ne tik Vilniaus miesto savivaldybės, bet ir Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos taisyklėmis, Vidaus vandenų kelių direkcijos taisyklėmis. Negali kas nori, kaip nori įvažiuoti į upę ar prie upės, tokie dalykai turi būti reglamentuoti ir suderinti, tačiau dėl jų, kaip jau minėjau, į Vilniaus savivaldybę nebuvo kreiptasi“, - atsakyme raštu dėstė Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus pavaduotoja Sandra Trinkūnaitė -Rimkienė.
Jos teigimu, pažeidimas fiksuojamas, kai transporto priemonė stovi ant žolės, o ne tuomet, kai ji apsisuka ir išvažiuoja. Be to, daug užfiksuotų pažeidimų, kai transporto priemonės neleistinai stovi ant vejos, savivaldybė gauna iš pačių vilniečių.
Savivaldybė skaičiuoja, kad per šiuos metus Viešosios tvarkos skyrius Upės gatvėje jau yra surašęs 6 pažeidimų protokolus, gyventojų praneštų atvejų skaičiaus neseka:
„Tikslaus skaičiaus pasakyti negalime, nes neretai nepakanka duomenų – neryškios nuotraukos, fotografuota iš toli, nesimato automobilio numerio, tokie duomenys oficialiai neskaičiuojami. Sulaukiame ir skambučių, tuomet Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai važiuoja patikrinti į vietą", - atsakyme raštu paaiškino S. Trinkūnaitė-Rimkienė.