Baltijos jūroje delfinai pastebėti ne kartą
Visame pasaulyje Baltijos jūra žinoma kaip jūra, kurioje gausu gintaro. Kalbant apie Baltijos jūros gyvūniją, čia prieglobstį randa apie 50 – 60 rūšių žuvų (kitų gyvūnų yra žymiai daugiau). Tačiau pastaruoju metu Vakarų Lietuvos gyventojai kalba apie dar vieną – delfinus. Mat, šie žinduoliai jau kelis kartus pastebėti Baltijos jūroje.
Šių metų sausio mėnesį delfinas užfiksuotas Liepojos (Latvija) uoste. Anksčiau apie delfino pasirodymą Baltijos jūroje skelbė vienas lenkų laikraštis. Jis buvo pastebėtas prie Vladislavovo uosto, esančio netoli Gdynios. Iš pradžių jūros tyrimų stoties darbuotojai spėliojo, kad tai galbūt buvo kokia nors didelė reta žuvis. Tačiau, „Youtube“ pasirodžius filmuotai medžiagai, abejonės išsisklaidė.
„Masyvi ilga nugara, aukštas pjautuvo formos nugaros pelekas, tolygi spalva ir vaizdo medžiagoje retsykiais matoma galvos forma leidžia daryti išvadą, kad tai „Tursiops truncatus“ rūšies delfinas“ - teigė specialistai.
Prieš ketverius metus savo akimis negalėjo negalėjo patikėti ir lietuviai. Smiltynėje laiką leidę žmonės tapo unikalaus reiškinio liudininkais. Visi aikčiojo, kai maždaug už 50 metrų nuo pietinio molo Baltijos jūroje išvydo iš vandens vis iššokančius delfinus. Tąkart Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius komentavo, kad toks reginys – netikėtas, tačiau labai malonus: „Maloniai nustebau, kai savo akimis išvydau du delfinus, kurie laisvai plaukiojo Baltijos jūroje, prie Smiltynės krantų. Per 35 metus, kiek dirbu Jūros muziejuje, tai pirmas kartas, kai teko pamatyti tokį pasakišką vaizdą.“
Jis patvirtino, jog Baltijos jūroje pastebėti delfinai yra Atlanto afalinos. Jos plaukiojo maždaug už 500 metrų nuo delfinariumo.
„Gal kam nors ir kilo mintis, jog delfinariumo delfinai ištrūko į laisvę, bet galiu patikinti, jog visi mūsų delfinai yra savo namuose. Delfinariume gyvena Juodosios jūros afalinos. Jos išties labai panašios į Atlanto afalinas, tik yra šiek tiek mažesnės“, – tąkart tikino S. Karalius.
Bet ar delfinai gali apsigyventi Baltijos jūroje?
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas S. Karalius sako, kad delfinai Baltijos jūroje gali užtrukti, tačiau „įsikurti“ – vargu. Anot specialisto, ši žinduolių rūšis, kaip ir daug kitų vandens gyventojų, į Baltijos jūrą užsuka pasisvečiuoti ir apsidairyti.
„Baltijos jūra yra viena uždariausių jūrų pasaulyje, tačiau turi sąsiaurių su plačiuoju pasauliniu vandenynu – Atlanto vandenynu. Iš ten per Kategato ir Skagerako sąsiaurius gali atplaukti bet koks vandens gyvūnas. Ne tik delfinai, bet ir stambūs banginiai, įvairios egzotinės žuvys, tokios kaip kardžuvės, kurios irgi prie mūsų krantų pasitaiko. Įplaukia ir rykliai, kuriems šiaip druskingumas Baltijos jūroje yra per žemas, bet jie vis tiek apsilanko. Todėl ne tik delfinai, bet ir kitų visokių žinduolių užplaukia reguliariai. Tačiau tai nėra pastovūs rezidentai“, – pasakoja S. Karalius.
Tiesa, jūros žinduolių specialistas priduria, kad vakarinėje Baltijos jūros dalyje įsikūrusi nedidelė vadinamųjų jūros kiaulių populiacija. Jų skaičiuojama iki kelių šimtų individų, o prie Lietuvos jas galima pamatyti nebent labai retai.
„Įsikurti“ trukdo kelios priežastys
Vandens gyvūnai iš Atlanto vandenyno į Baltijos jūrą, pasak S. Karaliaus, dažniausiai įplaukia atsitiktinai. Tai nėra niekaip susiję su klimato šiltėjimu ar kitais galimais pokyčiais gamtoje. Vis dėlto, kad delfinai ar kiti stambūs žinduoliai, Baltijos jūrai nebūdingi gyvūnai „įsikurtų“ mūsų krantuose, tikimybės nėra.
„Kaip rodo statistika, reguliariai apsilanko įvairiausių delfinų, ir net po 10 metrų ilgio banginių, kurie dažnai žūva, nes patenka į visai sau nebūdingą aplinką, mažas druskingumas vandens ir maisto trūksta. Jie Baltijos jūroje pastoviai gyventi negali“, – tikina jūros žinduolių specialistas.
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas sako, kad yra kelios priežastys, kodėl delfinai ar kiti stambūs žinduoliai (pavyzdžiui, banginiai), negali apsigyventi Baltijos jūroje. Pirmoji – per mažas Baltijos jūros vandens druskingumas.
„Okeaniniai delfinai mėgsta aukštą druskingumą. Baltijos jūroje druskingumas skiriasi apie penkis kartus nuo Atlanto vandenyno. Druskingumo barjeras realiai yra viena iš priežasčių, kodėl Baltijos jūroje nėra nei jūros žvaigždžių, jūros ežių ir dar daug kitų grupių gyvūnų, kurie būdingi visam Okeanui, tik todėl, kad druskingumo barjeras Baltijos jūroje jiems yra penkis kartus nepereinamas – penkis kartus mažesnis“, – aiškina S. Karalius.
Specialistas tęsia, kad dėl žemo Baltijos jūros druskingumo, čia įplaukę rykliai skęsta, todėl jiems reikia daugiau energijos savo kelionei, kad nenugrimztų į dugną. Dėl šios priežasties šių vandens gyvūnų migracijos kelias nėra ilgas.
S. Karalius įvardija antrą priežastį, kodėl Baltijos jūroje negali apsigyventi delfinai – jūros vandens temperatūra. Baltijos jūros vanduo yra per šaltas šiems žinduoliams. Anot specialisto, šiaurinėms rūšims tai nėra kliūtis, tačiau vidutinių platumų, tropinės zonos gyvūnams tai yra ypač nepalanki gamtinė sąlyga.
Trečia priežastis, kodėl delfinai Baltijos jūroje pasilikti negalėtų – maisto trūkumas.
„Palyginus Šiaurės ir Baltijos jūrose esančių rūšių skaičių, Šiaurės jūroje gyvena apie 230 rūšių jūros gyvūnų, o Baltijos jūroje galbūt šiek tiek daugiau nei 50 – 60 rūšių žuvų. Tai skirtumas yra. Juolab, kad gyvūnų gausa tikrai skiriasi. Baltijos jūroje yra kelios gausesnės rūšys, kuriomis gali maitintis stambūs jūriniai žinduoliai, tai šprotai, strimelės, lašišos, galbūt menkių šiek tiek“, – aiškina jūros žinduolių specialistas S. Karalius.
Gali svečiuotis net pora mėnesių
Delfinai yra įprasti žinduoliai, tačiau prie krantų jie nėra pratę būriuotis. S. Karalius aiškina, kad į Baltijos jūrą delfinai gali įplaukti bet kuriuo metų laiku. Jie čia gali užtrukti pora dienų, o gal ir kelis mėnesius. Tokiu atveju jie pasisvečiuoja ne vienos šalies, kurias skalauja Baltijos jūra, pakrantėse.
„Pavyzdžiui, tas delfinas, kuris buvo pastebėtas prie Latvijos pakrančių krantuose lankėsi ir Lenkijos ir pan. Kai gyvūnas užsibūna, jis priartėja prie krantų ir darosi lengviau matomas“, – tikina jūros žinduolių specialistas.