Nidos kopų likimas: arba nuslinks, arba prarasime baltos kopos žavesį

Kuršių nerijos, įtrauktos į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą, kopų apsauga šiemet turėtų sumenkti – nebeliko kopų sargų, drausminančių neapdairius poilsiautojus. Dėl finansinių sunkumų Kuršių nerijos nacionaliniam parkui jų paslaugų teko atsisakyti. Pagrindinė kopų išsaugojimo priemone tapo lentelės, kurių užrašai draudžia vaikščioti vėjo supustyto smėlio šlaitais.

Šiemet dėl finansavimo stokos teko atsisakyti kopų sargų. Jų nebelikus darbo padaugėjo eiguliams ir nacionalinio parko darbuotojams.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Martinas Duobinis sielojasi, kad saugoma teritorija yra didelė, todėl ,,per dieną tikrai visur nepabūsi“. Todėl pagrindine kovos su kopomis ropojančiais poilsiautojais priemone tapo – įspėjamieji užrašai. Vis dėlto tai irgi nėra patikima priemonė – įspėjamieji ženklai nukenčia tiek dėl gamtinių sąlygų, tiek dėl įžūlių turistų.

Tvora gamtos niokotojams ne kliūtis

,,Atsiradus pirmajai šilumai iškart pamatėme, kad lankytojai nepaiso parko lankymo taisyklių, kuriose numatyta, kad leistis kopų šlaitais yra draudžiama. Matėm, kad pėdučių daugėja daugėja daugėja. Baigiasi mokslo metai – prasidėjo moksleivių ekskursijos... Galbūt tų visų vaikučių neįmanoma suvaldyti, gal trūko informacijos. Visus sugaudyti yra labai sunku“, – pirmąją turistų bangą, užplūdusią Kuršių neriją, apibūdino nacionalinio parko darbuotojas.

M. Duobinio žodžiais, jau imtasi veiksmų – saugomoje teritorijoje pristatyta itin daug ženklų, draudžiančių vaikščioti kopų šlaitais. Anot jo, poilsiautojus įspėjantys ženklai yra pagrindinė kovos su kopų nykimu priemonė. Tačiau neaišku, kiek laiko atgrasūs užrašai tarnaus. Jiems kenkia vėjo pustomas smėlis ir įžūlūs turistai.

Gegužės mėnesį buvo aptverta dalis saugomos teritorijos, tačiau inžinerinę priemonę nuolat reikia tvarkyti, kadangi ją apgadina poilsiautojai.

,,Buvo stengiamasi absoliučiai aptverti, bet pamažu išlaužė ir vis tiek eina. Buvo daug įspėjamųjų ženklų akių aukštyje pakabinta. Sakė kolega, kad žmonės juos vis tiek nukrapštė. Trūksta galbūt sąmoningumo. Gal pirmieji turistai nesusipažinę su taisyklėm, gal papiktnaudžiauja truputį“, – skundžiasi pašnekovas.

Už laipiojimą kopų šlaitais gali būti skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda. Tačiau nacionalinio parko direkcija baudomis nėra linkusi švaistytis – nežymiai nusižengę visų pirma įspėjami. Baudžiami tik piktybiškai nusiteikę poilsiautojai. M. Duobinis sako, kad tokių šiemet dar nepasitaikė – nenubaustas nei vienas taisyklių pažeidėjas. Jis įsitikinęs, kad dažniausiai nusižengiama nežinant nacionalinio parko lankymo taisyklių.

Kopų nykimo greitis nėra nustatytas, tačiau matomas plika akimi

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Zarankaitė pasakyti, kiek per metus vidutiniškai sumažėja saugomos kopos, negalėjo. Tokios informacijos ji neturi, kadangi tai nustatyti galintys tyrimai nevyksta.

Anot jos, kopų erozijos pasekmės matosi ir be tyrimų – ypač palyginus senas ir dabartines fotografijas.

,,Mes galime sustabdyti laipiojimą kopų šlaitais. Tai yra vienas pagrindinių dalykų, kuris kopai daro labai didelę įtaką. Tai yra birus smėlis, kuris nučiuožia, o atgal jau neužlipa – rieškučiomis niekas neužneša. Kopos formavosi, nes gavo smėlį iš jūros. Prie jūros yra miškai, kelias ir kopos smėlio nebegauna – dalis į marias sugriūna, dalis pasistumia. Atitvarus įrenginėjam, kad būtų pristabdytas žmonių čiuožinėjimas. Kur yra susidariusi kieta smėlio danga, vėjas jį ne taip pajudina. Vėjas tada šiurena paviršinį sluoksnį. O kai žmogus vaikšto, sujudina“, – dėsto J. Zarankaitė.

Norint pristabdyti smėlio slinkimą yra ir kita galimybė – kopų apželdinimas. Vis dėlto J. Zarankaitė įsitikinusi, kad su gamta nepakariausi, jai apželdinimo idėja neatrodo priimtina: ,,Galima laukti kol apžels, apsodinti. Mes sustabdysim kopos slinkimą per kažkiek tai metų – ilgas ir nuobodus procesas, bet mes prarasim tą baltos kopos žavesį. Tam smėlyje gyvena rūšys, prisitaikiusios prie pustomo smėlio. Jos niekada negyvens tarp augalų. Šita buveinė yra labai nestabili.“

Savivaldybė dėl nubraukto kopų sargų etatų finansavimo kaltina ,,Snoro“ griūtį

Neringos savivaldybės Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kolokšanskis teigia, kad siekiant apsaugoti kopas savivaldybė šiemet ypatingų priemonių nesiėmė.

Valdininkas, paklaustas, kodėl nevyksta tyrimai, leidžiantys nustatyti kopų erozijos spartą, pareiškė, kad tokių tyrimų nauda – abejotina: ,,Bent jau tokios problemos negirdėjau, kad kažkam tai būtų įdomu. Toks teorinis paskaičiavimas kaži ką čia duotų.“

Savivaldybė finansavimo, skirto kopų sargų etatų išlaikymui, šiemet neskyrė. Sprendimas motyvuojamas sunkia ekonomine padėtimi.

Nors savivaldybė finansavimą ir nubraukė, V. Kolokšanskis sako, kad nacionalinis parkas ir toliau privalės deramai atlikti savo funkcijas: ,,Nuo funkcijų (nacionalinio parko – aut. pastaba) niekas neatleidžia. Pažiūrėkit parko nuostatus. Ten yra aiškiai parašyta: pagrindinio kopagūbrio apsauga. Jie turi tuo užsiimti. Lėšų skiriama būdavo ir iš savivaldybės paskutinius keletą metų. Anksčiau vien iš parko, iš to paties biudžeto, kurį gauna – apie 2 mln. ar kiek ten. Šiais metais neskyrė, todėl, kad pablogėjo finansinė situacija savivaldybės – ir ,,Snoro“ griūtis, ir šiaip, pažiūrėkit, kiek nubraukė iš savivaldybių. Privalomom funkcijom neužtenka.“