Spragas parodys gyvenimas
Kaip GRYNAS.lt sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, procesas tik prasideda, todėl tik gyvenimas parodys, kokios bus šio pakeitimo spragos ir taisytinos vietos.
„Pakeitimai yra priimti, Vyriausybė atitinkamai yra patvirtinusi nutarimą. Įstatyme numatyta, kad žmogus turi pateikti archyvinius dokumentus, jeigu tokie yra išlikę. Jeigu jų nėra, gali būti teismo nustatytas juridinis faktas, kad sodyba ten buvo“, - situaciją komentavo V. Vaičiūnas.
„Kažkuriame etape reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kad patikslintų kadastro duomenis, kad sklypas būtų išbrauktas iš miškų kadastro. Prieš tai turės kitur įveisti mišką arba sumokėti kompensaciją už miško žemės pavertimą kitom naudmenom. Įsivaizduoju, kad metų pabaigoje turėsime informaciją apie tuos procesus, kaip jie vyksta“, - sakė V. Vaičiūnas.
Specialisto teigimu, nors miškų įstatymas tą numato, saugomų teritorijų įstatymas draudžia skaidyti ir dalinti valdas, todėl kyla klausimas, ar nepakeitus įstatymo, saugomose teritorijose bus galima atstatyti buvusias sodybas.
Norint statyti saugomose teritorijose, reikia taisyti kitą įstatymą
Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė teigė, kas saugomų teritorijų įstatymas nėra pasikeitęs, bendros nuostatos dėl sodybų atkūrimo miškuose numatytos miškų įstatyme. Tokia situacija sukelia tam tikrų problemų.
„Sodybos statybai nereikia didelio ploto. Miškuose, kada leidžiama atkurti sodybas buvusiems jų savininkams iki trečios kartos, nuo miško ploto atidalijamas sodybinis plotas. Saugomose teritorijose dalyti sklypus dalimis draudžiama, - aiškino R. Baškytė.
Ji pabrėžė, kad situacijų yra visokių – yra sodybų, kurios miškų ūkio paskirties sklypuose buvusios labai mažos, tačiau yra ir ganėtinai didelių (didžiausios gal iki šimto hektarų, bet tokių nėra daug).
Nors pirmi saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai pateikti dar 2007 metais, prieš šio klausimo sugrįžta ne kartą ir panašu, kad kol kas bendro sutarimo nėra.
„Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, kalbėdamas apie saugomų teritorijų įstatymą, sakė, kad prie jo bus sugrįžta kovo- balandžio mėnesiais“, - priminė R. Baškytė.
Sodybų saugomose teritorijose – ne vienas šimtas
Kol kas besikreipusiųjų į Saugomų teritorijų tarnybą su pageidavimu atstatyti buvusias tėvų ar senelių sodybas, R. Baškytės teigimu, nesulaukta.
Klausiama, kiek potencialiai atkurtinų sodybų galėtų būti saugomose teritorijose, pašnekovė teigė, kad vienuose parkuose jų yra vienetai, kituose gali būti skaičiuojama ir šimtais.
„Mažiau buvo tose, kurios nuo senų laikų buvo apaugusios miškais. O, pavyzdžiui, Rambyno regioniniame parke, Nemuno kilpų regioniniame parke tikrai yra gerokai daugiau. Jų skaičius skaičiuojamas šimtais“, - neslėpė saugomų teritorijų specialistė.
Ji svarstė, kad dauguma dokumentus atkurti buvusias artimųjų sodybas gal ir turėtų, tačiau kėlė kitą klausimą, kiek iš jų ryžtųsi imtis sodybos atstatymo, ypač, jei ji buvusi saugomojoje teritorijoje: „ Dokumentus gauti nebūtų labai sudėtinga, tačiau įsivaizduokite, kad prieš atkuriant iki tos sodybos miške reikėtų 20 km kelio nutiesti. Aš linkusi abejoti, ar žmogus, apie tai pagalvojęs, tam ryžtųsi“, - sakė R. Baškytė.