Kai vis didesnė visuomenės dalis nepritaria medžioklei, medžiotojai nenustoja tvirtinti, kad jie yra patys didžiausi gamtos mylėtojai, tik iš meilės gamtai eina į miškus su šautuvu rankose, nes žvėrių populiacijas reikia… reguliuoti.
Reguliuoti viską, kas turi geresnį kailį ar odą, iltis, ragus. Medžiotojų žodžiais tariant, gamta pati jau nesusitvarko, nebeliko žmogaus nepažeistos ekosistemos ir jei nereguliuosime, kaip mat žvėrys išgrauš visus jaunus medelius, išknis visus pasėlius ir dar begalę kitų nuostolių pridarys.
GRYNAS.lt rašė, kad Teismas patenkino Aplinkos ministerijos skundą ir vilkų medžioklė vėl buvo atnaujinta. Prieš tai ji buvo laikinai sustabdyta gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas“ apskundus Aplinkos ministro įsakymą dėl vilkų medžioklės kvotos.
Jau pradinėse klasėse buvome mokinami, kad viskas užima tam tikrą vietą ekosistemoje ir viskas tarpusavyje yra tampriai susiję, vienas nuo kito priklausoma. Didėjant žolėdžių populiacijai, didėja mėsėdžių populiacija, padaugėjus mėsėdžių populiacijai natūraliai sumažėja žolėdžių ir taip ratas sukasi pastoviai. Taip pat gamta pasirūpino natūralia atranka, kad daugintis galėtų tik sveikiausi, stipriausi, su geriausiais genais individai. Todėl esant nepalankioms gamtos sąlygoms žūsta silpniausi, plėšrūnai sumedžioja taip pat silpniausią gyvūną iš visos bandos.
Ir štai čia pasirodo dvikojis medžiotojas. Prieš visuomenę apsimesdami ekologais, žiemą maišais tempia pašarus į miškus, kuo labai didžiuojasi ir visada pasigirs. Šėryklos dažniausiai įrengtos prie bokštelių, todėl atėjus žvėrims paėsti, vienas kitas būna pavaišinamas kulka. Žvėrys įsimena kur galima rasti pašaro ir pastoviai grįžta, ypač kai būna sunku rasti maisto. To pasekoje turim padidėjusią populiaciją, nes išgyvena daugiau žvėrių, nežūsta silpni individai, kurie natūraliomis gamtos sąlygomis mirtų, nes toks gamtos dėsnis - išgyvena stipriausieji.
Medžiotojai nori, kad mes džiaugtumėmės tokių jų indėlių gamtai. Tačiau pamirštama, kad nenatūraliai patys padidinę populiaciją, kita dieną jie šaukia, kad reikia ją mažinti, nes mūsų miškams tiek žvėrių per daug. Ir aidi miškas nuo šūvių, nes juk reikia… reguliuoti.
Gauname uždarą „medžiotojų ekosistemos” ratą: daugina populiaciją - mažina - daugina - mažina. Tokiu būdu miškai yra virtę didele medžiotojų ferma, kur dauginami žvėrys tam, kad būtų ką medžioti.
Įdomus medžiotojų ir Aplinkos ministerijos požiūris į plėšrūnus. Šiemet vėl iki 50 padidinta vilkų medžioklės kvota. Per paskutinę apskaitą Lietuvoje priskaičiuota 250 vilkų ir, jei teismas nespės nuspręsti kitaip, bus išnaikintas penktadalis populiacijos. Stebina argumentai, kodėl nuspręsta taip ir ne kitaip. Pasirodo, vilkai Lietuvoje gali padaryti didelę žalą stirnų, elnių ir briedžių populiacijoms. Beje, ši teorija nėra nauja, ne kartą teko ją girdėti, bei skaityti. Kyla klausimas, šią „žalą“ pajus populiacijos ar medžiotojai? Kokią realią žalą gamtai gali padaryti 250 vilkų, kai Lietuvoje medžiotojai vien per 2011-2012 metų medžioklės sezoną sumedžiojo 33 922 šernų, 14 178 stirnų, 1 602 tauriųjų elnių ir 268 briedžių (statistika paimta iš Aplinkos ministerijos puslapio)? Skaičiai kalba patys už save.
Pirmumo teisė reguliuoti žoliaėdžių populiaciją turi priklausyti plėšrūnams, o ne medžiotojams. Dabar turim atvirkščią situaciją, kai mažinamas plėšrūnų skaičius tam, kad liktų daugiau gyvų taikinių žmogui. Ar tai moralu?
Kita didžiausia problema, kurią sukelia vilkai, jų daroma žala ūkininkams. Šį kartą nekalbėsiu apie tai, kad kiekvienas verslininkas turi pasirūpinti savo turto apsauga, kas kiekvienam verslininkui, kuris neužsiima gyvulininkyste, yra akivaizdu. Pagal dar vasario mėnesį patvirtintą Vilkų populiacijos gausos reguliavimo planą, apskaičiavus 250 vilkų, jų medžioklė turi būti rajonuojama ir medžiojama ten, kur dažniausiai puolami ūkininkų gyvuliai. Tačiau šiemet patvirtinus 50 vilkų sumedžiojimo limitą, rajonavimas vėl nenumatytas. Tai reiškia, kad vilkai bus medžiojami visoje šalyje, net ten kur jie jokios žalos ūkininkams nedaro. Nesunku numatyti, kad vasarą vėl skaitysime straipsnius apie tai, kaip vilkai papjovė avis ir kaip ir kasmet, figūruos tie patys rajonai. Susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija nėra suinteresuota išspręsti vilkų daromos žalos problemą ir yra pataikaujama medžiotojų klubams, nes nustačius rajonavimą, tam tikri klubai negalėtų savo plotose medžioti vilkų.
Medžioklė tai žiaurus hobis, kuris neturi nieko bendro su meile gamtai ir tuo labiau noru jai padėti. Ateis laikas, kai pramoginė medžioklė bus pasmerkta ir uždrausta, o turėti gyvūno iškamšą bus gėdos, o ne pasididžiavimo reikalas.