Tokio pobūdžio žinutės sulaukiau iš draugo. Tai ką perskaičiau buvo mažų mažiausiai netikėta. Bebrų medžioklės sezono pabaigos terminas yra vienas iš tų dalykų apie kuriuos kasmet diskutuoja medžiotojų bendruomenė. Vienok dar niekada tose diskusijose neteko išgirsti minčių, kad pavasarinis bebrų medžioklės sezono terminas galėtų būti dar pratęstas. Diskusijas dažniau kelia pats pavasarinės medžioklės faktas ir jo nesuderinamumas su tvarios ir etiškos medžioklės principais.
Sunku nusakyti mūsų šalies gamtai bebrų teikiamą naudą – ji milžiniška. Tačiau kaip ir vilkų atveju populiaciją būtina kontroliuoti tam, kad jos veiklos padariniai neatsisuktų prieš ją pačią. Būtina operatyviai reaguoti į skundus dėl bebrų daromos žalos ūkiniam miškui, žemės ūkio pasėlių užtvindymo. Būtina medžioti šiuos gyvūnus ten kur to reikia, o ne ten kur patogu. Tačiau tai yra rudeniniai darbai. Nežiūrint į tai, kad bebras visur ir visada vaizduojamas graužiamo, ar nugraužto medžio fone, medžių žievė ir šakelės nėra vienintelis bebrų maistas.
Įpusėjus pavasariui, vos tik upelių ir griovių šlaitai pradeda žaliuoti sodria, šviežia žoline augalija bebrai tampa „mažomis pakrančių karvėmis“ maitindamiesi tik žolėmis, puskrūmiais ir kai kuriais vandens augalais. Vieną kitą karklo šakelę nusiskindami tik dantų paaštrinimui. Tikrai daugelis yra matę beveik plynai bebrų iššienautus garšvų plotus pavasarį, ar sukrautas krūveles aviečių stiebų, likusių nuskabius lapus ir jaunesnius ūglius vasaros pabaigoje, gal tik ne visada atkreipiame dėmesį ir pasidomime kieno tai darbas. Tuo laikotarpiu bebrai neverčia didelių medžių, neaukština ir neįrenginėja naujų užtvankų, tik dumblu ir vandens augalais apkamšo senąsias, taigi ir didelės žalos nedaro.
Bebrų maitinimasis sumedėjusiais augalais pradeda intensyvėti tik rugsėjo pabaigoje, kai jų medžioklės sezonas, kuris prasideda rugpjūčio 1 d., jau būna įsibėgėjęs. Prieš ateinant šalčiams šie žvėreliai pradeda kaupti maisto atsargas – medžių ir krūmų šakeles žiemai. Tam, kad palengvintų atsargų ruošą – šakelių plukdymą iš atokesnių bebravietės pakraščių, bebrai tvirtina, aukština ir stato naujas užtvankas, užlieja vandeniu naujus plotus.
Vandens lygis bebravietėje rudenį pakeliamas iki maksimalaus įmanomo ne tik tam, kad būtų lengviau plukdyti šakeles į sandėlį, bet ir tam, kad sandėlis ir povandeniniai įėjimai į urvą, ar trobelę užšalant būtų kuo labiau apsemti ir net užšalus storam ledui būtų įmanomi polediniai takai iš trobelės iki sandėlio. Būtent tuo laikotarpiu bebrų veikla būna pati intensyviausia ir pati žalingiausia. Tuo metu ir tose vietose ir reikalinga medžioklė, kuri nėra labai paprasta dėl vienos priežasties: vėlų rudenį visa bebrų veikla vyksta tamsiu paros metu. Tai lemia, kad efektyvesnė ir sėkmingesnė bebrų medžioklė šiuo metų laiku būna su šunimis, arba spąstais.
Tykojimas, kuris yra mėgstamiausias ir labiausiai paplitęs bebrų medžioklės būdas įmanomas tik giedru oru, esant ryškiai mėnesienai, o tokių sąlygų pasitaiko nedažnai. Manau daugelis medžiotojų sutiktų, kad leidimas bebrų medžioklei naudoti dirbtinus šviesos šaltinius, tokiu būdu skatinant šių graužikų medžioklę rudens metu, būtų tinkamas sprendimas, leidžiantis ne tik neilginti, bet dar bent porą savaičių anksčiau baigti ir taip ilgą sezoną. Tai būtų gerokai efektyvesnė priemonė prieš bebrų daromą žalą, negu jų medžioklė pavasario laikotarpiu. Būtų net ir pašalinių teigiamų dalykų tokiame sprendime – skatinant bebrų medžioklę rudenį, kai dauguma medžiotojų užsiėmę šernų tykojimu bent šiek tiek sumažėtų miško „kiaulinimas“. Prieš šūvį apšviečiant medžiojamą bebrą sumažėtų dabar esanti visai reali grėsmė medžiotojui tapti netyčiniu brakonieriumi, t. y. paleisti šūvį į saugomą Lietuvoje gyvūną – ūdrą.
Kas jau kas, bet LMŽD tikrai žino, kad pavasarį ne laikas rūpintis probleminėmis bebrų šeimynomis, jei tai nebuvo padaryta iki žiemos. Bandoma argumentuoti kiek kitaip – nesumedžiojus kasmetinių „pavasarinių“ bebrų, populiacija gali ženkliai išaugti tuo pačiu padidėti jų daroma žala. Nemanau, kad turime pagrindo tokioms prielaidoms todėl, kad bebrų sumedžiojimas toli gražu nėra pastovus dydis – jis kasmet gana ženkliai auga. Ar jau prognozuojama koks jis bus šiais metais? Didesnis, mažesnis, ar toks pat, kaip praėjusį sezoną? Gi bebrų apskaitų, kuriomis vadovaujasi LMŽD, tikslumą gerai parodė 2007 m. VU Ekologijos instituto atliktas bebrų populiacijos būklės įvertinimas, pagal kurį nustatytas bebrų skaičius 86-121 tūkst. intervale. Medžiotojų nuomone bebrų tuo metu buvo 31 tūkst.
Beje, įdomu, ar tomis šiltomis žiemomis, kai neužšąlantys vandens telkiniai leisdavo visais įmanomais būdais sėkmingą bebrų medžioklę visą žiemą, medžiotojams kildavo minčių sutrumpinti sezoną, idant neišmedžioti daugiau negu reikia darbštuolių? Tikriausiai ne, gi sumedžioti per mažai mums kažkodėl visada daug baisiau, negu sumedžioti per daug.
Šioje diskusijoje susipina labai daug motyvų. Pradedant etikos, moralės principais ir baigiant abejonėmis dėl vis intensyvėjančios bebrų medžioklės poveikio gan trapiai jų populiacijai. Vienok ta papildoma savaitė, ar dvi medžioklės nepadarytų jokio žymesnio poveikio bebrų populiacijai ir juo labiau neatneštų jokios naudos žalą patiriantiems ūkio subjektams.
Pralaimėtų (bijau, kad jau pralaimėjo) tik medžiotojai pasistengę sureaguoti į piliečių skundus, galutiniame rezultate linksniuojami kaip didžiausi niekdariai ir sadistai, nors kažkodėl esu įsitikinęs, kad atlikus apklausą paaiškėtų, jog didelė dalis (jei ne dauguma) medžiotojų pasisako kaip tik priešingai – už bebrų medžioklės sezono trumpinimą.