Konteinerio laukia daugiau nei metus
Tadas į naujus namus Bajoruose atsikraustė 2020 m. pabaigoje ir sako iškart kreipęsis dėl konteinerių. Mišrioms atliekoms skirtą konteinerį gavo netrukus, o dėl rūšiavimo konteinerio iš atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ sulaukė atsakymo, kad reikia registruotis į eilę ir laukti, kol bus paskirtas finansavimas.
„Po kelių mėnesių kreipusis iš naujo buvo pasakyta, kad konteinerių dar kol kas nėra, sudaryta eilė, laukit. Po pusmečio „Ecoservice“ teigė, kad jie nupirkti, bet savivaldybė neleidžia jų dalinti. Buvo paaiškinta, kad iš savivaldybės negauna finansavimo projektui, o konteinerius galės dalinti tik tada, kai finansavimą gaus. Šiemet sausio mėnesį vėl kreipiausi dėl rūšiavimo konteinerių, tačiau gavau atsakymą, kad savivaldybė vis dar neskyrusi finansavimo, bet galiu pats nusipirkti konteinerį, jeigu nenoriu laukti“, – pasakoja vyras.
Jis piktinasi, kad sostinėje nuolat akcentuojama rūšiavimo svarba ir aplinkosauga, bet šie klausimai vis dar nėra išspręsti.
„Vilniaus savivaldybė deklaruoja kelianti Žaliąją bangą, bet realiai nesutvarko net paprasčiausių dalykų, kurie tikrai prisidėtų prie miesto švaros. Antrus metus gyvendamas privačiame name negaliu gauti atliekų rūšiavimo konteinerio, – piktinasi Tadas ir priduria: – Apibendrinant gaunasi tokia paradoksali situacija: žmonės moka už mišrių šiukšlių išvežimą, nori rūšiuoti atliekas, bet konteinerį patys turi nusipirkti, kad sudarytų sąlygas dirbti įmonei, kuri gauna pajamas už rūšiuotų atliekų surinkimą.“
Paklaustas, ką daro su namie susikaupiančiomis atliekomis, ar jas meta nerūšiuotas į mišrių atliekų konteinerį, Tadas sako vis tiek rūšiuojantis, tačiau tikina, kad be konteinerio yra daug nepatogumų.
„Kadangi jaučiuosi kaip atsakingas žmogus, rūšiavimas jau 10 metų yra įprotis, mes namie plastiką ir popierių rūšiuojame ir vežame išmesti į konteinerius, kurie stovi mieste prie daugiabučių. Nes ką daugiau daryti? Nerūšiuoti kažkaip ranka nekyla, bet yra visiškai nepatogu, kai turi kažkur garaže ar sandėliuke kaupti atliekas, po to išsivežti kažkur į miestą ir dar jaustis blogai, nes meti ten, kur kitiems žmonėms priklauso mesti“, – pasakoja jis.
Nėra ir kada bus nežinia
„Ecoservice“ svetainėje nurodoma, kad privačių namų gyventojams įmonės aptarnavimo zonose (Verkiai–Žirmūnai, Antakalnis–Naujoji Vilnia, Pašilaičiai–Lazdynai) dalinami antrinių žaliavų – popieriaus–plastiko ir stiklo konteineriai. Teigiama, kad šiuo metu Vilniuje visi rūšiavimo konteineriai išdalinti ir dar nėra patvirtinta, ar bus finansuojamas konteinerių dalinimas 2022 m., tačiau rašoma, kad gyventojai gali registruotis ir atsiradus galimybei gauti konteinerį įmonė juos operatyviai išdalins.
Tado teigimu, atliekų tvarkymo bendrovės puslapyje ši informacija neatsinaujina jau daugiau nei metus, keičiasi tik metai.
„Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė sako, kad pagal dabar galiojančią tvarką, už visų komunalinių atliekų, taip pat ir skirtų pakuotėms, surinkimo organizavimą ir vykdymą atsakinga savivaldybė, o už pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo finansavimą atsakingos gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių tvarkymo organizacijos.
Jos teigimu, „Ecoservice“ kaip atliekų vežėjas ir tvarkytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą iš jau egzistuojančios konteinerių infrastruktūros.
„Esame suinteresuoti, kad kuo daugiau atliekų būtų tinkamai išrūšiuota ir kuo daugiau pakuočių galėtume paruošti perdirbimui. Taip pat esame pasiruošę fiziškai aprūpinti gyventojus individualiais pakuočių ir pakuočių atliekų konteineriais bei vykdyti šių konteinerių aptarnavimą ir atliekų surinkimą, tačiau šiuo metu konteinerių nėra, todėl „Ecoservice“ neturi, ką dalinti. Tikimės, kad atsakingi sistemos dalyviai kaip galėdami greičiau išspręs kylančius klausimus ir ras sprendimą, kad gyventojai galėtų patogiai rūšiuoti“, – teigia D. Skrupskelienė.
Gali įsigyti patys
Anot atliekų tvarkymo bendrovės atstovės, gyventojai, kurie nenori laukti nemokamai suteikiamų rūšiavimo konteinerių, juos gali įsigyti ir patys. „Tuo atveju svarbu, kad konteineris atitiktų EN840 standartą, kad jį techniškai būtų galima aptarnauti šiukšliavežėmis – atitiktų aukštis, forma ir pan.“, – paaiškina ji.
Turintiems rūšiavimo konteinerį gyventojams, pašnekovės teigimu, pakuočių atliekų surinkimas ir išvežimas papildomai nekainuoja. Kitaip tariant, gyventojams papildomas mokestis neskaičiuojamas nei kai konteineris buvo suteiktas nemokamai, nei kai jis įsigytas savarankiškai.
Anot jos, informavus bendrovę apie naujo konteinerio įsigijimą, jos aptarnaujamose teritorijose naujas adresas įtraukiamas į bendrą pakuočių atliekų surinkimo grafiką ir konteinerio ištuštinimas vykdomas numatytu laiku.
Paklausta, ką Tadui daryti su atliekomis, kol konteinerio nėra, D. Skrupskelienė teigia, kad bendro naudojimo rūšiavimo konteineriais, kitaip nei mišrių komunalinių atliekų konteineriais, gali naudotis visi gyventojai, taigi išrūšiuotas pakuočių atliekas į juos gali mesti ne tik gretimų daugiabučių gyventojai, bet ir individualių valdų savininkai. Jei gyventojas nuosavo rūšiavimo konteinerio neturi, gali naudotis mieste esančiais bendro naudojimo rūšiavimo konteineriais. Taip Tadas pasakojo ir darantis šiuo metu.
„Ecoservice“ atstovės teigimu, gyventojų, norinčių gauti rūšiavimo konteinerius, prašymus bendrovė fiksuoja ir registruoja savanoriškai, kad atsiradus galimybei juos dalinti, galėtų tai padaryti tikslingai ir operatyviai.
Bendrovės turimais duomenimis, gyventojų, kurie kreipėsi dėl galimybės gauti rūšiavimo konteinerius, šiuo metu yra iki 2000.
Atsakomybė – gamintojams ir importuotojams
Kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę, jos Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė paaiškino, kad už atliekų infrastruktūros plėtrą sostinėje atsakingi gamintojai ir importuotojai.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, už pakuočių ir pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir pakuočių ir pakuočių atliekų naudojimą bei už infrastruktūros plėtrą Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, kurie nustatytas pareigas vykdo kolektyviai, įsteigę tris organizacijas: VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“. Šios Organizacijos privalo finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūrą, jos plėtrą, priežiūrą, t. y. privalo finansuoti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo priemonių (konteinerių) įsigijimą“, – teigia ji.
Savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėjos teigimu, nors Pakuočių įstatymo nuostatos imperatyviai įpareigoja Organizacijas dalyvauti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, finansuoti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir naudojimą, kitas išlaidas, kurios yra būtinos vykdant minėtas Organizacijų pareigas bei pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros užtikrinimą ir plėtrą, tačiau iš Organizacijų pusės nėra užtikrinamas sklandus pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo priemonių (konteinerių) finansavimas, ko pagrindu atliekų turėtojai nėra aprūpinami tokių atliekų surinkimo priemonėmis pagal poreikį.
„Dėl Organizacijų nevykdomų įstatyminių pareigų, Savivaldybė ne kartą kreipėsi tiek į Organizacijas, tiek į pakuočių ir pakuočių atliekas tvarkančius vežėjus ieškoti galimybių atliekų turėtojams suteikti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo priemones (konteinerius) pagal jų poreikį bei užtikrinti šių priemonių (konteinerių) aptarnavimą, sudarant tinkamas sąlygas rūšiuoti komunalines atliekas jų susidarymo vietose.
Neturint tiesioginių sutarčių su pakuočių ir pakuočių atliekas surenkančiais ir tvarkančiais, infrastruktūrą užtikrinančiais paslaugų teikėjais, Savivaldybė neturi teisinių svertų teikti imperatyvius nurodymus tiek pakuočių ir pakuočių atliekas surenkantiems ir tvarkantiems vežėjams, tiek Organizacijoms dėl aprūpinimo pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo priemonėmis (konteineriais) pagal atliekų turėtojų poreikį“, – tikina E. Bernotavičienė.
Nebuvo skirtas finansavimas
Savivaldybės atstovė priminė, kad Seimas pernai priėmė Pakuočių įstatymo pakeitimą, įtvirtinant savivaldybėms pareigą savarankiškai, nederinant paslaugų teikimo sąlygų su Organizacijomis, nuo 2022 gruodžio 31-osios parinkti pakuočių atliekų tvarkytojus, teikiančius komunalinių atliekų sraute pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą, taip užtikrinant tinkamą, sklandų, savalaikį ir atliekų turėtojų poreikius tenkinantį pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą.
Organizacijoms Pakuočių įstatymo pakeitimais nustatyta aiški prievolė ne tik finansuoti pakuočių atliekų surinkimą, vežimą ir sutvarkymą, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūrą, jos įrengimą, atnaujinimą ir plėtrą, tačiau ir su infrastruktūros įrengimu, atnaujinimu, plėtra ir priežiūra, pakuočių atliekų rūšiuojamuoju surinkimu ir vežimu susijusį veiklų administravimą.
Ji teigia, kad įvertinus esamą nepakankamą pakuočių, antrinių žaliavų atliekų infrastruktūrą mieste, Savivaldybė ketino teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) individualiems pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti, tačiau finansavimas gautas nebuvo.
„Pagal projektų finansavimo tvarkos aprašą, patvirtintą APVA direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. T1-265 „Dėl atliekų prevencijos ir tvarkymo programos priemonės „Subsidijos ir dotacijos individualiems antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti“ projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, teikti paraišką dotacijai gauti savivaldybės gali su sąlyga, kad ne mažiau nei 50 proc. skiriamo finansavimo skiria Organizacijos. Vilniaus miesto savivaldybei pasikreipus į Organizacijas dėl finansavimo skyrimo, pastarosios atsisakė skirti finansavimą tokiais terminais, kuriais turi būti įgyvendintos APVA nustatytos dotacijos teikimo sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, jog APVA nesutiko pakeisti aprašo sąlygų, užtikrinančių finansavimo suteikimą savivaldybėms be Organizacijų dalies lėšų prisidėjimo, o Organizacijos atsisakė finansuoti individualių konteinerių pakuočių atliekoms surinkti įsigijimą tinkamais terminais, Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo pateikti paraiškos, gauti finansavimą, įsigyti trūkstamus konteinerius ir taip atitikti atliekų turėtojų poreikius“, – aiškina pašnekovė.
Šiuo metu be rūšiavimo konteinerių likusiems individualių namų valdas turintiems gyventojams siūloma naudotis bendrojo naudojimo pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo konteineriais, taip pat didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kuriose nemokamai priimamos pakuotės ir pakuočių atliekos.
Papildyta VšĮ „Žaliasis taškas“ komentaru
VšĮ „Žaliasis taškas“ komentavo situaciją taip: „Pakuočių atliekų, susidarančių komunaliniame sraute (pas gyventojus) tvarkymas yra griežtai reglamentuotas Lietuvos respublikos teisės aktais. Pagrindiniai teisės aktai yra LR Atliekų tvarkymo įstatymas (ATĮ) ir LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (PPATĮ).
Savivaldybės pateikiamame atsakyme teisės aktai įvardijami teisingai, tačiau neužsimenama, kad minimos viešosios paslaugos administravimą ir užtikrinimą vykdo savivaldybė ir (ar) savivaldybės pavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Visą su komunalinių atliekų (įskaitant pakuočių) tvarkymu susijusią informaciją suteikti ir kylančias problemas gyventojams spręsti teisės aktais įpareigotos savivaldybės. Tą patį akcentuoja ir Aplinkos ministerija.
Gamintojų ir importuotojų pareiga – finansuoti visų šalyje rūšiuojant surinktų pakuočių atliekų tvarkymą, įskaitant surinkimo priemonių, t.y. konteinerių įsigijimą. Taip įgyvendinami „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principai, tačiau tiek „Žaliasis taškas“, tiek ir kitos kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos (PTO bei „Gamtos ateitis“), pakuočių atliekų surinkimo (rūšiavimo) konteineriais pačios nedisponuoja.
Gamintojų ir importuotojų pareigos – dalyvauti organizuojant visų pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir apmokėti pakuočių atliekų surinkimo išlaidas. (PPATĮ 7str. 1p. 2 ir 4 papunkčiai).
Taigi, rūšiavimo konteinerius už kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų lėšas įsigyja ir gyventojus aprūpina arba savivaldybė arba atliekų tvarkytojas, o organizacijos tik kompensuoja tokias išlaidas.
Visi komunalinių atliekų sukuriantys gyventojai bet kurios savivaldybės teritorijoje turi būti be išimties aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, jiems turi būti užtikrinta kokybiška rūšiuojamojo atliekų surinkimo paslauga.
Apibendrinant aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, tenka pripažinti, kad savivaldybės turi pareigą registruoti komunalinių atliekų turėtojus, nustatyti reikiamų rūšiavimo priemonių poreikį bei organizuoti jų įsigijimą (gamintojų importuotojų organizacijoms finansuojant).
Tenka, apgailestauti, kad Vilniaus mieste ilgą laiką susidariusi situacija, kuomet gyventojai norėdami atsakingai ir visų pirma teisingai tvarkyti savo atliekas, ne tik, kad neturi tam galimybių, bet ir pasiryžę išsiaiškinti to priežastis, įtraukiami į nesibaigiantį tarpinstitucinį susirašinėjimą, siuntinėjant nuo durų prie durų, bet iš esmės nesiimant spręsti susidariusių problemų.
Šiuo atveju esame tokie patys situacijos įkaitai, kadangi dėl mums nežinomų priežasčių, Vilniaus miesto savivaldybė, sulaukusi gyventojų užklausų, jas nukreipia mums arba dviem kitoms gamintojų importuotojų organizacijoms. Tokios praktikos neturime daugiau nei su viena savivaldybe, nors dirbame su visomis 60 šalies savivaldybių ar jų įgaliotais administratoriais.
„Žaliasis taškas“ yra ne kartą raginusi spręsti šią situaciją, visuomet buvo ir yra pasiruošusi finansuoti sistemos plėtrą, tame tarpe ir naujų konteinerių įsigijimą bei išdalinimą gyventojams. Kad problema įsisenėjusi, patvirtina ir prieš metus paties aplinkos ministro siųstas atsakymas Vilniaus miesto gyventojai, kuri taip pat niekaip negalėjo prisiprašyti rūšiavimo konteinerių.
Vis tik turime vilties, kad netylantys vilniečių skundai ir pagrįstas pasipiktinimas, pagaliau išjudins susidariusią situaciją Vilniaus mieste.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. gruodžio 27 dieną jau kreipėsi į visas tris gamintojų importuotojų organizacijas, pripažindama ir konstatuodama šiuo metu esamą nepakankamą pakuočių, antrinių žaliavų atliekų infrastruktūrą mieste, bei informuodama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ketina teikti paraišką individualiems antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti.
Savo ruožtu Organizacijos (VšĮ „Žaliasis taškas“, VŠĮ „Gamtos ateitis“ ir VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) 2022 m. sausio 6 dieną pateikė atsakymą, jog sutinka finansuoti reikiamą konteinerių kiekį, paprašydamos nurodyti planuojamą įsigyti konteinerių skaičių. Šiandien, praėjus mėnesiui, atsakymo dar nesame gavę.
Viliamės, kad artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybė operatyviai reaguos į Vilniaus miesto gyventojams kylančias problemas ir pagaliau suras reikiamus sprendimus bei turės ryžto jas likviduoti.
O mes tuo tarpu tikimės, kad vilniečių, nesulaukiančių rūšiavimo konteinerių, noras rūšiuoti neišblės ir taip pat kantriai laukdami, dalinamės su gyventojais nuoroda, kur rasite informaciją kaip teisingai rūšiuoti pakuočių atliekas namuose.“