Artimiausiu metu „lobis“ bus išvežtas utilizavimui
Nepaisant to, pavojingos medžiagos likvidavimo darbai krenta ant naujųjų sklypo savininkų pečių. Iš pradžių iškasta siera buvo perkelta į atvirą vietą, kurioje ji buvo uždengta nelaidžia medžiaga, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonėms.
Sklypo savininkas buvo įpareigotas per parą sierą perduoti pavojingų atliekų tvarkytojui, tačiau to padaryti laiku nespėta. J. Bacevičius tikino, kad ketvirtadienį pavojingi teršalai vis dar buvo kraunami į specialius maišus. Anot pareigūno, „lobis“ specializuotai įmonei bus perduotas penktadienį.
„Siera kraunama į taip vadinamus sandarius didmaišius, kurie yra nepralaidūs vandeniui. Greičiausiai viskas bus išvežta penktadienį. Siera yra uždengta vandeniui nepralaidžia danga“, - kas daroma su ypatingu radiniu, atskleidė inspektorius, pridūręs, kad žemės sklypo savininkai ėmėsi visų reikiamų priemonių.
Savininkas bus baudžiamas
Kiek visa tai kainuos, pašnekovas nedrįso spėti.
Buvęs pavojingų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktorius, šiuo metu nepriklausomas atliekų konsultantas Sigitas Ašmonas GRYNAS.lt teigė, jog sieros atliekų tvarkymo kaina gali stipriai skirtis.
Kai kurios sieros atliekos laikomos nepavojingomis ir jų tvarkymo kaina siekia kiek daugiau nei 80 litų už toną.
Jei nustatoma, kad atliekos – pavojingos (kaip yra šiuo atveju) jų tvarkymas kainuoja nuo 1500 litų už toną, priklausomai nuo atliekose esančio sieros kiekio.
Įvertinus atrastą kiekį, sklypo savininkui teisingas radinio sutvarkymas kainuos mažiausiai 15 tūkst. litų.
Tačiau tai - dar ne visos išlaidos. Nors savininkai ne patys savo žemėje užkasė pavojingus teršalus, jiems teks susimokėti baudą. Nustačius teršimo atvejį, ji visuomet skiriama. O šįkart ji adresuojama būtent dabartiniams sklypo savininkams, kadangi, pasak aplinkosaugininko, „sunku įsivaizduoti, kad į agentūrą ateis ir prisipažins tikrasis teršėjas“.
Kokia bauda gresia sklypo savininkams? J. Bacevičius atskleidė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, jog už teršimą cheminėmis medžiagomis ar preparatais gali būti skiriama piniginė bauda nuo 500 iki 1000 Lt.
Inspektoriaus teigimu, Vilniuje toks „lobis“ nėra pirmas. Tačiau tikėtina, kad ir ne paskutinis. Spėjama, kad pavojingų teršalų taip pat galima surasti ten, kur sovietmečiu buvo stambios gamyklos ar žemės ūkio kompleksai. O gamyklų, kurių teritorijoje giliau pasiknaisiojus galima surasti sovietinio palikimo, sostinėje netrūksta.