Degindami sauskelnes teršiame dešimteriopai daugiau
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas, Aplinkosaugos technologijos katedros docentas Dainius Martuzevičius sako, kad tyrimų, kiek individualių namų kaminai prisideda prie oro taršos, pasaulyje (ypač Skandinavijoje) yra atlikta nemažai.
Anot jo, tyrimai vykdyti keliomis kryptimis – taršos susidarymas kuro deginimo metu bei šios taršos sklidimas iki gyvenamosios (patalpų oro) aplinkos.
„Kuro deginimo eksperimentuose lyginome emisijas, deginant medienos granules ir alternatyvų kurą, tokį kaip šiaudų granulės, grikių lukštai, grūdų atsijos ir pan. Visais atvejais medienos granulių deginimas buvo „švariausias“. Taip pat sudeginome ir buitinių atliekų frakcijas – įvairius plastiko indelius, kempines, sauskelnes ir pan. Tarša tokiu atveju, lyginant su medienos granulėmis, padidėja iki 10 kartų“, - tikino mokslininkas.
Geriau deginti kurą centralizuotai, bet tai nerealu
Pasak D. Martuzevičiaus, kuro deginimas individualiose katilinėse yra senas įprotis, kurio nepakeisime, nors iš principo, aplinkosauginiu požiūriu būtų geriau deginti kietą kurą centralizuotai, kur yra įdiegtos taršos sulaikymo sistemos.
„Tačiau tai nėra realu. Vietinės oro kokybės požiūriu, netgi dujinis kuras yra palankesnis, nes jam degant susidaro mažiau toksiškų junginių. Bet realybė tokia, kad kietas kuras yra ir bus deginamas“, - konstatuoja KTU docentas.
„Visiškai išvengti šios problemos nepavyks (net kolegos iš Šveicarijos pripažino, kad tai vyksta ir pas juos), bet turime stengtis šį reiškinį mažinti. Tai yra panašu į atliekų rūšiavimą – po truputį turime šviesti nuo vaikystės.
Taip pat gyventojai turi būti mokomi, skatinami užtikrinti techninę katilų priežiūrą, nes mažesnės emisijos susidaro optimaliai dirbančiuose įrenginiuose. Turėtų būti sukurtos ir teisinės priemonės prižiūrėti fizinius asmenis dėl jų deginamo kuro“, - pasiūlymus pateikia mokslininkas.
Antras svarbus veiksnys – deginamo kuro kokybė. KTU tyrimai rodo, kad alternatyvus biokuras ne visuomet yra tinkamas standartiniams deginimo įrenginiams (pavyzdžiui, dalelių dydis neleidžia efektyviai sudegti, todėl formuojasi toksiški nepilno degimo produktai). Taigi, kaip sako D. Martuzevičius, medienos granulės yra kol kas kokybiškiausias kuras šiuo požiūriu.
Trečias veiksnys dėl ko kyla problemų su individualiomis katilinėmis – įrengiami katilai ne visada atitinka aplinkosauginius reikalavimus, ypač, jei jie įrengti seniau.
„Šiuo metu reikalavimai naujiems katilams yra didėjantys (taršos mažinimo linkme). Šie reikalavimai dažnai yra nacionaliniai, todėl griežtesni labiau pažengusiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tačiau naujų katilų kiekis rinkoje dar yra labai mažas“, - pastebi KTU docentas.
Sutinka, kad kontrolė turėtų būti griežtesnė
Vilniaus miesto savivaldybė informavo nevedanti apskaitos, kiek leidimų yra išduota įsirengti kietojo kuro krosneles daugiabučiuose. Tai padaryti pagal įstatymą galima tik viršutiniuose penkių ar daugiau aukštų butuose. Individualiuose namuose kūrenamas krosneles tikrina aplinkosaugininkai, akcijos „Kaminukas“ metu.
Kokie sprendimo keliai galimi?
Nors naujų kuro rūšių atsiranda vis daugiau, ne visada įmanoma užtikrinti optimalias jo naudojimo sąlygas. Nepaisant to, norint oro taršą mažinti, būtina to siekti, įsitikinęs KTU docentas D. Martuzevičius. Tarp galimų sprendimų oro taršai mažinti mokslininkas mini ir taip vadinamą vamzdžio galo technologijų diegimą.
Dar viena išeitis - patalpų oro gerinimas. Jei nepavyksta efektyviai valyti išorės oro, anot D. Martuzevičiaus, galima naudoti patalpų oro gerinimo įrenginius, kurie recirkuliuoja patalpų orą ir sulaiko daleles bei skaido dujinius teršalus (tarp jų ir nepilno kuro degimo produktus).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl buvimo dūmais užterštose patalpose padidėja apatinių kvėpavimo takų infekcijų rizika. Tai ypač kenksminga vaikams, net pusė pneumonijų vaikams iki 5 metų yra siejama su nuolatiniu buvimu dūmais teršiamose patalpose. Taip pat yra pripažįstama, kad kietosios dalelės yra kancerogenai (vėžį sukelianti medžiaga), nes jos absorbuoja aplinkoje esančias kancerogenines medžiagas ir nuneša giliai į plaučius, iš kur praktiškai nebepasišalina. Nuolatinis buvimas dūmuose didina kataraktos (akies lęšiuko drumstėjimo – red. past.) riziką. Taip pat gali sukelti astmą.
Į krosnis keliauja net geležinkelių pabėgiai!
GRYNAS.lt primena, kad spalio 30 dieną vilniečiai prabudo rūke skendinčiame mieste, buvo justi nemalonus svilėsių kvapas. Skaitytojai kėlė versijas, kad galbūt užsidegė koks durpynas, kur nors degė plastikai ar netinkamą kurą naudojo šildymo sezoną pradėjusios centralizuotos katilinės, tačiau aplinkosaugininkai tai paneigė.
Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių. Nuo 2012 m. fiksuojamas kietųjų dalelių sudėtyje esančio žmonių sveikatai pavojingo kancerogeno benzo(a)pireno koncentracijos padidėjimas. Jis stebimas visų miestų, kuriuose matuojamas (Vilniuje – Žirmūnų, Kaune – Petrašiūnų, Klaipėdoje – Centro ir Šiaulių oro kokybės stotyse), aplinkos ore.
Nors gyventojų manymu aplinkos orą labiausiai teršia pramonė ir transportas, aplinkosaugininkai pažymi, kad netinkamų medžiagų deginimas aplinkos orą teršia ne mažiau nei pramonė ar transportas. Rudenį, atvėsus orams, oro užterštumas didėja dėl daugelio prie centrinio šildymo sistemos neprijungtų privačių namų šildymo kietuoju kuru ar net atliekomis (popieriumi, dėvėtais drabužiais ar net tepaluotais skudurais, plastiku, baldų gamybos atliekomis ir net pagal paskirtį geležinkeliuose nebenaudojamais pabėgiais).
Aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Administracinių teisės pažeidimų kodekse(ATPK) už atmosferos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant atliekas numatyta bauda nuo 100 Lt iki 400 Lt, o spalio 1 d. įsigaliojus žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos pakeitimams, nustatytas minimalus žalos aplinkai dėl oro teršimo (pvz. deginant plastiką ar kt.) atlyginimo dydis (bauda) – 345 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 100 eurų).