Į redakciją paskambinusi moteris GRYNAS.lt žurnalistams teigė, kad vaizdai pro langą ją labai sukrėtė. Ji pasakojo, kad gyventojai džiaugėsi pro langus matomomis liepomis ir visiškai nesitikėjo, kad jos bus išdraskytos. O vykstantys kasybos darbai su gyventojais nebuvo derinti.
„Nuo mūsų namo nėra nė trijų metro atstumo“, - apie tai, kur kasami grioviai, kalbėjo namo gyventoja. Tačiau ji sutiko, kad ta teritorija priklauso ne jiems.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė, paprašyta pakomentuoti esamą situaciją, teigė, kad leidimai vykstantiems darbams yra duoti, viskas vyksta pagal įstatymus.
„Gyvenamas namas Daugėliškio g. 3 turi žemės sklypo ribas atitinkančias sienas, o už jų yra (bendrovės, - red. past.) „Network solutions LT“ sklypas (Kalvarijų g. 84), kuriame statomi daugiabučiai gyvenami namai pagal nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir suderintus projektus.
Šiuo metu ten „Inžinerinės sistemos“ kloja požemines komunikacijas – vandentiekį , lietaus ir buitinę nuotekynę, šilumos tiekimo trasą. Visi tinklai yra klojami „Network solutions LT“ sklype.
Leidimai kasti daugiabučių namų statybai ir požeminių komunikacijų klojimui sklypo kalvarijų g. 84 ribose Vilniaus miesto savivaldybėje yra išduoti“, - atsakyme raštu teigė savivaldybės viešųjų ryšių skyrius.
Galima nekirsti šaknų, bet neapsimoka
O paklaustas, ar medžiams šaknų nukapojimas visada reiškia žūtį, teigė, kad dažnai atvejais tikrai taip, tačiau ne visada. Tai priklauso nuo medžio amžiaus ir rūšies.
„Pagyvenusiam medžiui toks dalykas gali būti lemiamas, kaip Damoklo kardas. Labai dažnai apkapojus šaknis, medis netenka mitybinės aplinkos ir pradeda po truputį mirti“, - sakė arboristas. Anot jo, gluosnių šaknys greitai atsistato, todėl jiems apkapojimas nėra toks baisus, tačiau, liepos tokiems veiksmams yra itin jautrios.
„Pažiūrėjus į kamieną galima pamatyti randuotą praeitį. Aiškiai matosi, kurioje vietoje buvo nukapotos šaknys. Kamienas plokštėja, nes apmiršta audiniai ir prasideda erozija, - aiškina A. Davenis. - Jeigu įsivaizduojame medžio lapų karūną, kai mityba sutrinka, per dvejus-trejus-penkerius metus gali pasilikti apie 20-30 proc. lapijos”.