– Pirmiausia būtų įdomu sužinoti, kokiu oru mes kvėpuojame ir ką planuojama daryti, kad jis būtų geresnis?
– Per „Žaliąją savaitę“ įvyko apie 45 sesijas, kuriose dalyvavo aukščiausi Europos Komisijos pareigūnai, Europos Parlamento nariai, svečiai iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių. Buvo džiugu girdėti, kad oro kokybė ES pastaraisiais metais pagerėjo dėl Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos ir jos protokolų, ES direktyvų įgyvendinimo. 2008 metais priimta nauja Oro kokybės direktyva taip pat buvo reikšminga. Kai teisės aktai priimami, juos reikia įgyvendinti.
– Koks šiuo metu oras Europoje?
Apie 80 proc. europiečių gyvena teritorijose, kurios neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų aplinkos oro kokybės normų. ES normos kiek švelnesnės ir, vertinant pagal jas, į ES reikalavimų neatitinkančias zonas patektų šiek tiek mažiau gyventojų. Bet skaičius vis tiek yra didelis. Dar daugelyje ES valstybių neįgyvendinami oro kokybės reikalavimai, neskiria tam pakankamai dėmesio. Labai paplitęs užterštumo kietosiomis dalelėmis ir azoto oksidu normų viršijimas. Kai kurios valstybės, deja, viršija ir direktyvoje numatytus taršos emisijos limitus.
– Kas šiuo požiūriu buvo pasakyta apie Lietuvą?
– Konkrečios šalys nebuvo minimos nei geruoju, nei bloguoju. Galime džiaugtis, kad nesame tarp valstybių, viršijančių taršos limitus. Pagal oro kokybės reikalavimus taip pat esame tarp „gerųjų“. Turime problemų dėl kietųjų dalelių ir jau ryškėja problemos dėl kuro deginimo metu išsiskiriančio kancerogeno – benz(a)pireno – koncentracijos ore didėjimo.
Tačiau, kaip žinome, oras sienų nepripažįsta, todėl „Žaliojoje savaitėje“ buvo akcentuojama tarpvalstybinė tarša. Žurnalistai ypač atkreipė dėmesį į valstybių, kurios turi sienų su ne ES šalimis, neskiriančiomis tiek daug dėmesio aplinkosaugai, padėtį.
Dėl tolimųjų teršalų pernašų ypač buvo akcentuota minėtos Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos Geteborgo protokolo svarba. 2012 metais jis buvo atnaujintas ir sugriežtintas, todėl dabar ES turi dėti pastangas, kad kuo daugiau ES šalių jį ratifikuotų, t. y. prisiimtų įsipareigojimus mažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį.
– Žemės ūkis, kuris išmeta apie 90 proc. amoniako. Antra didelė problemiška sritis – transportas. ES pripažįsta, kad vadinamuosius eurostandartus dalis variklių atitinka tik patikrinimo metu. Kai automobilis važiuoja realiomis sąlygomis, tie standartai nebeišlaikomi. Labai didelė problema visiems, taip pat ir Lietuvai – maži (iki 50 megavatų), kurą deginantys įrenginiai, naudojami ne tik gamyklose, bet ir privačiuose namuose, taip pat ir židiniai, kiti patalpų šildymo įrenginiai. Visi šie įrenginiai yra potencialūs kancerogeno benz(a)pireno šaltiniai. Šis teršalas – tai ne visiško kuro sudegimo produktas, kuris išskiriamas ir iš netvarkingų automobilių variklių, ir iš nepakankamai išdžiovinto ar turinčio kenksmingų priemaišų kuro.
Benz(a)pireno koncentracijos aplinkos ore didėjimas būdingas daugeliui miestų. Šiauliuose jis jau keletą kartų viršija nuo kitų metų įsigaliosiančią normą.
– Akivaizdu, kad Lietuvos pramonės tarša nėra didelė. Ar neturėtume susirūpinti dėl pasenusio ir gausaus automobilių parko?
– Džiaugtis tuo, kad Lietuvoje nėra pramonės, neturėtume. Be to, visos pramonės nereikėtų kritikuoti – negalima sakyti, kad visi pramoninkai yra abejingi aplinkosaugai.
Kalbant apie automobilius, manau, jeigu jie gerai prižiūrėti, techninės apžiūros metu atitinka aplinkosauginius reikalavimus, jais galima važinėti nedarant didelio neigiamo poveikio aplinkos orui.
Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:
- Apie lietuviškas algas – viešai ir atvirai
- Ką reikėtų žinoti įsigyjant prekes internetu
- Prastova darbe – geriau nei atleidimas
- Kam vaikams reikalingos pasakos
- Apie ligas įspėja kūno signalai
- Žemuogės mūsų sveikatai