2015 metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas išėmė iš savo darbotvarkės Aplinkos ministerijos inicijuotą Pajūrio juostos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą (Projekto Nr. XIIP-3510(2)). Trumpai tariant, įstatymą, oficialiai detaliau reglamentuojantį, o realiai liberalizuojantį statybas pajūrio juostoje (pvz., Kuršių nerijos smėlio kopose). Balsavau pats ir rekomendavau savo frakcijos kolegoms balsuoti „UŽ“ šio projekto išėmimą. Kol šis įtartinas projektas negrįžo į Plenarinių posėdžių darbotvarkę, norėčiau pasidalinti mintimis apie sunerimti verčiantį Aplinkos ministerijos požiūrį į (ne)legalias statybas Lietuvoje apskritai.
Lietuvos žiniasklaidos erdvę per pastaruosius metus jau ne kartą „sprogdinę“ nelegalių statybų skandalai šiandien randa atgarsius jau ne tik spectarnybų, bet ir Prezidentūros koridoriuose. Praeitą savaitę LR Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas „Žinių radijo“ eteryje įvykius Druskininkuose aiškiai įvardino korupciniais. O juk ir ten piktnaudžiavimo valdžia ar politinės korupcijos plejada pagardinta ir nelegalių Vijūnėlės dvaro statybų prieskoniu.
Į Seimą pakviestas pasikalbėti aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pripažino, kad Druskininkų meras Ričardas Malinauskas laukė Vyriausybės sprendimo dėl statybų kurortų apsaugos juostose reglamentavimo, kuris įteisintų milijoninio dvaro statybas ant Vijūnėlės ežero kranto. Panašu, kad Aplinkos ministerijos teikimu, Vyriausybė sąmoningai sukūrė teisinę spragą, kuria gali pasinaudoti nelegalūs statytojai.
Tačiau šiame tekste nenarpliosiu nelegalių statybų Druskininkuose, nes panašu, kad esant aiškiems politinio protekcionizmo ir korupcijos požymiams, tai turėtų narplioti teisėsaugos tarnybos. Mane neramina Aplinkos ministerijos požiūris į nelegalias statybas apskritai.
Priremtas prie sienos ministras ginasi rodydamas pirštu į 24 tūkstančius atvejų, kurie neva analogiški Vijūnėlės dvaro teisinei situacijai. Tai gal mes verdame audrą stiklinėje... Pasirodo, kad ne. Tai ministras sąmoningai ar nesąmoningai klaidina visuomenę, ką parodo GRYNAS.lt žurnalistės Birutės Davidonytės tyrimas „Naktinio nutarimo pėdsakais: HBH puiki proga švęsti‟. Tai ne pirmas skandalas, kai ministerijos pozicija nelegalių statybų skandalo akivaizdoje yra miglota, besikeičianti ar netgi tiesmukai palaikanti ne visuomenės interesą, o nelegalius statytojus.
Visiems pamiršus statybų Kuršių Nerijoje istoriją, iš maišų pradėjo lįsti naujos ylos, tai ir nelegalių pastatų Kamšos draustinyje, Pakaunėje, ir Burbiškių parko teritorijoje, Vilniuje. Dėl Noreikiškėse, Kamšos draustinyje, iškilusių keliolikos naujų kotedžų ministras K. Trečiokas pakomentavo: „Reikia pasižiūrėti – jeigu ten yra ką saugoti, jeigu yra kažkokios buveinės, tuomet reikia pasvarstyti rimčiau, bet jeigu tai nėra kažkas ypatingo, galima draustinio ribas pakeisti ir problema išsispręs“. Panašia retorika atsišaudoma ir nelegalių statybų Burbiškių parko teritorijoje atveju.
Žinoma, tokia logika vadovaujantis apskritai žemėje neliktų nei pažeidėjų, nei nusikaltėlių, nes jiems ką nors nelegalaus padarius, galima pakeisti ribas, tvarkas, įstatymus... Bet juk tai yra arba paklydimas, arba sąmoninga korupcinė pozicija.
Statybų saugomose teritorijose, parkuose ir draustiniuose istorijas vainikuoja minėtas Pajūrio juostos įstatymo pakeitimo projektas. Be eilės įvairių straipsnių, reglamentuojančių važiavimą pajūrio juosta ar privažiavimą prie vandens, lyg tarp kitko įsispraudžia 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte naujas žodis „nauji“ (statiniai).
Palyginkime. Sena įstatymo redakcija: „5) statomi ir rekonstruojami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai, statiniai ir inžineriniai statiniai, jeigu yra sudaryta ilgalaikė jų užimamų žemės sklypų žemės nuomos sutartis arba valstybinė žemė yra valdoma patikėjimo teise; <...> 7) statomi nauji pastatai vietoj buvusių, skaidant ir mažinant stambių pastatų tūrius, keičiant jų paskirtį, nesukeliant naujų neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei.‟
Taigi įstatyme įtvirtinta visuomenės interesus atliepianti aplinkosauginė logika, kad pajūrio juostoje statyti ir rekonstruoti galima tik ten, kur pastatai jau buvo, nedidinat pastatų tūrio ir užstatymo ploto. Gi naujoji įstatymo redakcija, kur siūloma formuluotė: „statomi nauji statiniai valstybinėje žemėje, [...], privačioje žemėje“, duris atveria pajūrio juostoje statyti bet ką ir bet kur, tiek privačioje, tiek ir valstybinėje žemėje. Statybų leidimai bus savivaldybės ir po Aplinkos ministerijos sparnu esančių institucijų valdininkų rankose...
Vargu, ar tai su aplinkosauga suderinama filosofija, todėl Aplinkos ministeriją siūlau pervadinti tiesiog „statybų ministerija“. O legalių ar ne − tegul sprendžia teismas.