Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad pažeidimus padariusiems asmenims bus surašyti reikalavimai juos panaikinti, o to nepadarius, bus ginamas viešasis interesas per teismą.
„Tai, ką komisija nustatė, tik aisbergo viršūnė“, – tvirtino K. Trečiokas.
Užfiksuota daug pažeidimų
Anot ministro, kai situacija ir pažeidimai jau aiškūs, pareigūnai imsis visų veiksmų, kad jie būtų kuo greičiau pašalinti. Jo teigimu, į pažeidimus bus žiūrima labai principingai ir pareigūnai turės daryti viską, kad jų neliktų.
„Labai daug pažeidimų yra susijusių su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų pažeidimais, taip pat Miškų įstatymo nuostatų pažeidimais ir kitų įstatymų pažeidimais. Kitas etapas - imti konkrečius pažeidimus, juos užfiksuoti tinkamai, parašyti savininkams. Jeigu savininkai nesutinka pašalinti, bus ginamas viešasis interesas“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Pasak ministro, reikia įvertinti ir valdininkų atsakomybę: „Matome, kad pareigūnai žiūri pro pirštus ir derina, kartais matoma, kad tai, kas suderinta popieriuje, realybėje yra kitaip. Taip pat būtina peržiūrėti sutartis ir jomis neprisidengti. Mano asmeniniu požiūriu, dabar matome, kad tos sutartys kartais savininkams labiau reikalingos negu parkui.“
Ministras teigė, kad šie pažeidimai turėjo būti pastebėti anksčiau negu juos išviešino žiniasklaida: „Gauname priekaištų, kodėl iki šiol nepastebėjome ar pro akis žiūrėjome. Departamentas yra tikrai labai apkrautas, bet urėdija tikrai galėjo pastebėti, kad tos tvoros ten yra ir jos yra su niekuo nesuderintos.“
Ministro teigimu, svarstoma dėl parkų perdavimo Aplinkos ministerijai: „Komisija svarstė, bet pasiūlyti neišdrįso, dar diskutuojame, kad tokie parkai turi būti ministerijos dispozicijoje. Dabar peržiūrime ir savo parkus, svarstytinas klausimas, kad šitas parkas turėtų būti Aplinkos ministerijos pavaldume. Tas klausimas dar yra atviras, svarstomas.“
Priekaištai parkų direktorei
Aplinkos ministro suorganizuotoje spaudos konferencijoje pasigirdo priekaištai parko direktorei Vidai Petiukonienei.
Parkų direktorė dažnai teigia, kad ji pagal kompetenciją rašo daugybę raštų ir kreipiasi į įvairias institucijas bei praneša apie pažeidimus, tačiau pasirodė, kad tai nėra visiška tiesa.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkės pavaduotojas Aidas Valys, paklaustas, ar parko direkcija kreipėsi į juos dėl visiškai savavališkų statinių parke - pirties bei pavėsinės - statomų be jokių leidimų valstybinėje žemėje, pateikė neigiamą atsakymą: „Jeigu toks pranešimas būtų buvęs, šios pirties nebūtų likę.“
„Adresų, apie kuriuos mes dabar kalbame, ir sutampančių direktorės pranešimų šiais adresais aš neradau. Apie šiuos pažeidimus, kuriuos mes nustatėme, nebuvo pranešta“, - kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis.
Kaip nustatė komisija, V. Petiukonienės vadovaujamų parkų direkcijos sudarė visą eilę bendradarbiavimo sutarčių su privačiais asmenimis. Jų pagrindu direkcijos leido piliečiams tvarkyti valstybinę žemę, dažniausiai esančią aplink nuosavybės teise turimus žemės sklypus. Darbo grupei pateiktais duomenimis nuo 2008 m. iki 2016 m. direkcija iš viso sudarė 49 „bendradarbiavimo sutartis“. Ir tai, anot komisijos narių, yra ydinga praktika, nes žmonės nežino, kaip teisingai tvarkyti saugomas teritorijas ir dažniausiai jas tiesiog sudarko.
Tyrimo metu Darbo grupė nustatė 19 tikėtinų pažeidimų Pavilnių regioniniame parke ir 11 Verkių regioniniame parke.
Patikrinimo metu buvo peržiūrėti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos pateiki statinių projektai, kuriems direkcija pritarė: 2013 – 2016 metais (viso: 71 statinių projektas).
Aptvėrimai - neteisėti
Parkų direktorė V. Petiukonienė viešojoje erdvėje dažnai teigia, kad miško keliukų užtvėrimai yra normalus dalykas. Jos teigimu, keliukus reikia aptverti, kad ten nebūtų vežamos šiukšlės ir kad tokiai tvarkai pritaria pati Aplinkos ministerija ministro įsakymu.
Tačiau komisija nustatė, kad užtvarais siekiama ne saugotis nuo šiukšlintojų, bet turtingiems verslininkams sukurti daugiau privatumo.
Ministras laikėsi priešingos nuomonės nei parkų direktorė: „Negali būti taip užtveriami keliai. Čia vėl prasideda interpretacijos, kaip kas skaito įstatymus.“
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas teigė, kad artimiausiu metu bus panaikinta tvarka, kurioje apskritai leidžiama tverti užtvarus miškuose: „Manau, kad tai yra pasenęs dalykas ir reikia keisti šią tvarką. Artimiausiu metu ministrui bus pateiktas pakeitimas, kad miškotvarkos projektuose neliktų tokių užtvarų ir nebūtų galima piktnaudžiauti.“
Imsis Gulbinų kvartalo
Komisijos užfiksavo kelis atvejus, kai piliečiai nelegaliai naudojasi valstybiniu mišku: įrengia užtvarus greta įvažiavimų į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, taip užtveriant valstybinį mišką, stato nesudėtingus statinius, voljerus, tvoras. Vienas iš tokių atvejų - garsiojo Gulbinų kvartalo tvora, kur parko rekreacinėje teritorijoje yra aptvertas valstybinis miškas, gyventojams sunku patekti prie ežero.
Darbo grupė nustatė, kad šiuo metu Verkių regioniniame parke, Gulbinų rekreacinėje zonoje (Gulbinų g. 75), ežero pakrantės apsaugos juostoje, prie pat Gulbinų ežero linijos, baigiama rekonstruoti pirtis. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nagrinėjamoje vietoje 1976 m. buvo pastatyta tuometinės pionierių stovyklos pirtis. Pagal LR Miškų valstybės kadastro duomenis, pirtis rekonstruojama valstybinės reikšmės miške. Statybos valstybiniame miške yra draudžiamos.
Pasak Aplinkos ministerijos vadovų, Valstybinė miškų tarnyba patikrino Gulbinų kvartalo tvorą ir buvo nustatyta, jog tam tikrose vietose yra aptverta miško žemė. Taigi, Valstybinė miškų tarnyba surašys nurodymą tvorą nugriauti.
Aplinkos viceministras L. Jonauskas teigė, kad artimiausiu metu ministro įsakymu bus priimta tvarka, pagal kurią už kiekvieną nenugriautos tvoros metrą bus skaičiuojama 48 eurų žala ir taip kas mėnesį, kol tvora bus nenugriauta.
Direktorės žodžiai sukėlė juoką
Anksčiau ištarti direktorės žodžiai apie prabangųjį Gulbinų kvartalą specialistams spaudos konferencijos metu sukėlė juoką. Direktorė anksčiau teigė, kad detaliajame plane yra numatytas laisvas judėjimas teritorijoje, tačiau, pasak specialistų, tokie dalykai į detalųjį planą apskritai nėra įrašomi.
„Jūs turite teisę reikalauti, kad jus ten įleistų. Yra detaliuoju planu numatyta teisė vaikščioti ežero pakrante iki šlaito viršaus“, - anksčiau kalbėjo V. Petiukonienė.
Ministras K. Trečiokas nusistebėjo, nes tokie dalykai detaliaisiais planais nenustatinėjami ir paprašė detaliau pakomentuoti konferencijoje buvusį architektą.
„Detalieji planai tokių dalykų nesprendžia, jie sprendžia aukštingumą, režimą, intensyvumą, bet naudojimas nėra nustatinėjamas detaliuoju planu“, - kalbėjo architektas.
Parkuose - nelegalios statybos
Be to, parkuose nustatyti du savavališkų statybų atvejai, kai pastatai statomi be jokių leidimų.
Darbo grupė, patikrinusi vietoje nustatė, kad Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje (Didžiųjų Gulbinų g. 99), už kitos paskirties žemės sklypo esanti valstybinio miško žemės dalis aptverta metaline tvora ir greta Liūnelio ežero pastatyta pjautinių rąstų 4,7 m pločio, 5,7 m ilgio ir 3,8 m aukščio pirtis. Nuo pirties link ežero yra pastatytas medinių lentų takas – lieptas į ežerą.
Nagrinėjamoje vietoje tiek valstybinio miško užtvėrimas, tiek pirties statyba yra draudžiami.
O štai Pavilnių regioniniame parke nustatytas savavališkai pastatytos pavėsinės valstybinėje žemėje atvejis (Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, greta žemės sklypo Žolyno g. 50).
Atlikusi detalius tyrimus komisija nustatė, kad parkuose vyksta statybos šlaituose ar greta jų, reljefo formų žalojimas statant statinius, sodybinio užstatymo reikalavimų nepaisymas (sistemiškai nepaisyta Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 str. nuostatų).
Komisijos nustatyta sisteminė problema: perkamos nedidelės sodybos, o statomi 4-8 ir daugiau kartų didesni pastatai: didinami pastatų tūriai, užstatymo plotas, statomos mūrinės neperregimos tvoros. Teritorijose, kurių steigimo tikslai – gamtinių vertybių išsaugojimas, tokio pobūdžio statybos tampa dominantėmis, nustelbiančios saugomus kraštovaizdžio elementus: saugomas reljefo formas, jų šlaitus, želdinius, kt.).
Komisija priėjo šių išvadų:
Vilniaus miesto bendrojo plano keitimas ir leidimas statyti gyvenamųjų namų kvartalus (Rasų. g. 56 ir Rasų g. 56A) draustinyje. Nagrinėjamu atveju buvo nepaisyta Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. nuostatų, neatsižvelgta į Ribiškių kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslus. Buvo pasirinktas variantas vienos paskirties pastatus keisti kitos paskirties pastatais; nebuvo pasirinkta galimybė likviduoti menkaverčius buvusius sandėlius ir renatūralizuoti teritoriją, priešingai, bendrajame plane įteisinta galimybė statyti gyvenamųjų namų kvartalus.
Direkcija leido piliečiams asmeniniais tikslais tvarkyti valstybinę žemę greta nuosavybės teise turimų sodybų sklypų. Direkcija sudarė „bendradarbiavimo sutartis“ su piliečiais, neva tvarkyti teritorijas „išsaugant esamas regionino parko vertybes, užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą“. Tačiau nustatyta, kad eilėje atvejų piliečiai įsirengė gėlynus, alpinariumus, daržus, dėjo akmenis taip, tikėtina, keičiant upelio vagą vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, t. y. vykdė veiklą, prieštaraujančią saugomos teritorijos steigimo tikslams bei teisės aktų nuostatoms.
Piktnaudžiaujant (interpretuojant) 2009 m. Direkcijos parengta „Miško kelių užtvėrimo schema“, buvo įrengiamos užtvaros greta įvažiavimų į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, taip užtveriant valstybinį mišką ar valstybinę žemę, trukdant lankytis pėstiesiems, dviratininkams, taip pažeidžiant Miškų įstatymo 8 str. nuostatas.
Įvykdytos 2 statinių savavališkos statybos ir 1 atvejis, kai statomas statinys (pirtis) valstybiniame miške.
Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatų nepaisymas (leista projekuoti sodybos statinius neatsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius); nustatyti kiti pažeidimai, susiję su teisės aktų interpretavimu (du gyvenamieji namai viename žemės sklype; sublokuoti gyvenamieji namai įvardyti dvibučiu gyvenamuoju namu).
Nustatyti savavališki kūdrų iškasimo, reljefo formų naikinimo atvejai.
Galimi konkretūs pažeidimai, užfiksuoti Verkių regioniniame parke:
1. Turniškės kraštovaizdžio draustinis, Verkių g. 136. Statiniais galimai užstatytas didesnis nei leistinas 300 m2 žemės plotas. Gyvenamasis namas ir garažas pastatyti nesilaikant privalomo 3 metrų atstumo iki sklypo ribos. Nustatyta, kad, neturint Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, valstybinėje žemėje įrengta medinių lentų terasa (5,1 m x7,1 m). Veikla vystoma valstybinėje žemėje greta privataus žemės sklypo: galimai neteisėtai iškastos 3 kūdros (plotai: 0,291 ha, 0,1881 ha, 0,0955 ha.), įrengta veja, pastatyti mažosios architektūros statiniai.
2. Turniškės kraštovaizdžio draustinis, Verkių g. 128-126. Veikla vystoma valstybinėje žemėje greta sklypų (įrengta kūdra, veja, akmenynas). Dirbtinis vandens telkinys įrengtas nesilaikant Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatų. 2011-11-09 Vilniaus miesto agentūros pareigūnų nubausta administracine tvarka, paskaičiuota žala aplinkai. Bauda sumokėta, nuostoliai atlyginti. 2016 m. gavus skundą vyksta administracinio teisės pažeidimo tyrimas.
3. Turniškės kraštovaizdžio draustinis, Verkių g. 150. Projektas: statinio rekonstrukcija, tačiau akivaizdu, kad bus griaunamas senas medinis namas ir statomas naujas, kurio užstatymo plotas numatytas 384,04 m2, nors leidžiama 300 m2. Brėžiniuose skardis (iki jo nuo pastatų 26 ir 15 metrų).
4. Riešės hidrografinis draustinis, Gulbinų g. 74. Vietoje buvusios sodybos dabar pastatu užstatytas žemės plotas virš 300 m2. Statybos vykdomos 12 m nuo stačių šlaitų (kai leidžiama 50 m). Veikla vystoma ir valstybinėje žemėje greta sklypo, miške (iškirstas pomiškis, užsėta veja, pasodinti invaziniai augalai, kurie po darbo grupės patikrinimų išrauti.).
5. Riešės hidrografinis draustinis, Gulbinų g. 72/68. Suardyti Riešės upelio šlaitai draustinyje, laikomos statybinės medžiagos. Kasinėti šlaitai valstybinėje žemėje draustinyje, užpilta dirvožemio ir užsėta veja. Numatoma gyvenamojo namo statyba (Gulbinų g. 72) nuo šlaito 8 m atstumu, vandens apsaugos juostoje. Pastato tūris padidintas 2,3 karto.
6. Rekreacinio funkcinio prioriteto zona, Didžiųjų gulbinų g. 75. Užtverta teritorija, rekreacinių pastatų statyba (realiai – gyvenamieji namai). Užtverta dalis valstybinio miško, vandens pakrantės apsaugos juostoje statoma pirtis (valstybinio miško žemėje). Nustatytas miško žemės sklypo užgrobimas be miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros.
7. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis, Didžiųjų gulbinų g. 99. Užtverta valstybinio miško dalis tvora. Pastatytas pagalbinio ūkio pastatas (pirtis) valstybiniame miške. Galimai neteisėtai įrengtas lentų takas ir lieptas į Liūnelio ežerą.
8. Riešės hidrografinis draustinis, Gulbinų g. 22. Už sodybos sklypo, valstybiniame miške įrengtas šulinys-hidroforas, šuns voljeras, elektros pastotės dėžė.
9. Riešės hidrografinis draustinis, Greta Pijų g. 41/Gulbinų g. Už sklypo ribos iškasta kūdra 0,0346,ha (link Riešės upelio), miško žemėje, Galimai pažeista Riešės upės pakrantės apsaugos juosta.
10. Riešės hidrografinis draustinis, Natura 2000 teritorija, Pijų g. 63. Iškasta kūdra; dydis 0,02189 h.
11. Riešės hidrografinis draustinis, Natura 2000 teritorija, Greta sklypo Pijų g. 21. Veikla vystoma išeinant iš sklypo ribų: užsėta veja, įrengtas daržas, gėlynas. Galimai pakeista upės vaga. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pažeidimas.
Galimi konkretūs pažeidimai, užfiksuoti Pavilnių regioniniame parke:
1. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Rasų g. 56A. Viename žemės sklype vietoje buvusių senų sandėlių, detaliuoju planu pakeitus bendrojo plano sprendinius ir žemės sklypo naudojimo paskirtį, pastatytas 18 gyvenamųjų namų kvartalas.
2. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Teritorija šalia Rasų g. 56A. Išpiltos statybinės atliekos valstybiniame miške.
3. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Rasų g. (tarp namų 51-69). Tvora užtvertas valstybinės reikšmės miškas (apie 45 m). Miško žemėje padaryti laiptukai išgrindžiant akmenimis, sunaikinta miško paklotė (apie 10 m2), nuvesti paviršinio vandens nuleidimo melioracijos vamzdžiai į miško žemę.
4. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Ribiškiu takas 21. Parengtas projektas vienbučio gyvenamojo namo statybos, o esamo gyvenamojo namo pakeista tik paskirtis – pervadintas ūkiniu pastatu (pastatas paliktas stovėti, fasadai nepakeisti).
5. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Ribiškiu takas 28. Gyvenamojo namo rekonstrukcija didinant tūrius. Išdidinti visų statinių tūriai po kelis kartus.
6. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Ribiškių takas 20. Išdidintas pastato tūris 6 kartus.
7. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis, Ribiškių didžioji g. 9. Išdidintas pastato tūris 4,7 kartus.
8. Lyglaukių geomorfologinis draustinis, Kalvos g. 15. Nesant teisiniam reglamentavimui, vietoje buvusio vieno aukšto nebenaudojamo „sandėlio“, kurio bendrasis plotas buvo 670,97 m2 , tūris: 2620 m3, pastatomas gyvenamasis namas, kurio bendrasis plotas: 1290 m2, tūris: 4200 m.3. Be to pastatyti 2 pagalbiniai pastatai.
9. Lyglaukių geomorfologinis draustinis Kalvos g. 2. Įvažiavimas per valstybinę žemę (aplink visur valstybinis miškas). Pastatas suprojektuotas per pusę sklypo (nuo ribų paliekant privalomus 3 m., pusė sklypo – kieta danga. Rodomas vienas aukštas, bet yra du – vienas cokolinis. Šalia sklypo valdos, valstybiniame miške, sunaikinta miško paklotė (apie 70 m2), pasodinta kalninė pušis, kuri miške netoleruotina.
10. Markučių kraštovaizdžio draustinis, Dilgynės g. 3. Vietoje buvusios nedidelės sodybos pastatytas 3 aukštų gyvenamasis namas. Projekte įvardyta, kad tai yra vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas ir cokolinis aukštas, nors patikrinus akivaizdu, kad yra 3 aukštai.
11. Ancučių kraštovaizdžio draustinis, St. Batoro g. 108 A, St. Batoro 108 B. Du gyvenamieji namai, kurių tūriai išdidinti.
12. Šveicarijos rekreacinė zona, Pragiedrulių g. 1. Pastato tūris padidintas 2 kartus.
13. Lyglaukių rekreacinė funkcinė zona (už sklypo – Iškartų kraštovaizdžio draustinis) vizualinė apsaugos zona, Šilo g. 92. Į šlaitų pusę nustumtas gruntas, pastato tūris padidintas 15,9 kartų.
14. Lyglaukių rekreacinė funkcinė zona, Šilo g. 92 B. Statomi: vienbutis ir 2 pagalbinio ūkio pastatai, vizualiai – 3 gyvenamieji namai.
15. Barsukinės rekreacinė zona, Rokantiškių g. 14. Pastato tūris padidintas 4 kartus.
16. Tuputiškių geomorfologinis draustinis, Džiaugsmo g. 50. Formuoti šlaitai. Bedrajame plane įtvirtinta galimybė statyti neviršijant 300 m2 sklypo užstatymo ploto. Užstatymo plotas - 350,0 kv. m.
17. Iškartų kraštovaizdžio draustinis, Žolyno g 50. Ne miško, bet valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė su betoniniais pamatais (greta sodybos).
18. A. Kojelavičiaus g. 32, Kučkuriškių gyvenamoji zona. Vienbučio gyvenamojo namo statyba vietoje nugriaunamo namo. Sklypas žemumoje tarp dviejų šlaitų, kurių nuolydis 24o ir 19o.
19. A. Kojelavičiaus g. 32A, Kučkuriškių gyvenamoji zona. Vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcija. Keičiama dislokacija artinant į šlaitą. Sklypas žemumoje tarp dviejų šlaitų, kurių nuolydis 24o ir 19o. Pakeista namo statybos kryptis.
Darbo grupė teikia šiuos pasiūlymus:
1. LR aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms, nustačius pažeidimus Pavilnių ir Verkių RP, imtis priemonių pažeidimų pašalinimui, esant būtinybei, ginti viešąjį interesą.
2. LR aplinkos ministerijai inicijuoti (parengti) įstatymų pakeitimus tikslu sugriežtinti pareigūnų, asmenų, derinančių statybų projektus, išduodančių leidimus statyboms saugomose teritorijose atsakomybę.
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skubiai parengti Pavilnių ir Verkių RP individualius apsaugos reglamentus, suderinti juos su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir patvirtinti.
4. Nustatyti, kad kol bus parengti Pavilnių ir Verkių RP apsaugos reglamentai, leidimai statybai šiuose regioniniuose parkuose būtų išduodami tik gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimą.
5. Kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl detalaus valstybinės žemės naudojimo Pavilnių ir Verkių RP patikrinimo. Prašyti užtikrinti, kad būtų pažymėtos privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos natūroje pagal tikslius kadastrinius matavimus. Prašyti užtikrinti (imtis priemonių), kad valstybinė žemė išimtinai būtų naudojama gamtos apsaugos tikslais ir visuomenės poreikiams (likviduoti žolynus, vejas, gėlynus, mažosios architektūros elementus: tvoreles, atitvaras, skulptūras, kt., laiptus, kitus elementus, įrengtus valstybinėje žemėje).
6. Pavilnių ir Verkių RP direkcijai kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos peržiūrėti bendradarbiavimo sutartis, sudarytas su žemės savininkais (naudotojais), ir tais atvejais, kai jų turinys prieštarauja draustinių tikslams, jas nutraukti bei imtis veiksmų atkurti pažeistus gamtos elementus (ekosistemų dalims, žolinei dangai, pomiškiui, kt.) atkurti.
7. LR Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje įvertinti atsakingų Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų, asmenų veiksmus ir pasiūlyti taikyti atitinkamą atsakomybę.
Pavedimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI):
Peržiūrėti nuo 2013 m. išduotus leidimus statyboms Pavilnių ir Verkių RP, kai statybos dar nepradėtos, įvertinti jų atitikimą teisės aktams. Nustačius galimus pažeidimus, imtis atitinkamų priemonių;
Pavedimas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (Vilniaus RAAD) pagal kompetenciją užtikrinti efektyvią ir griežtą tvorų, užtvarų atitikimo teisės aktų reikalavimams saugomose teritorijose kontrolę, imtis priemonių neteisėtai įrengtoms tvoroms, užtvarams ir kitiems objektams likviduoti.
Siūlyti miškų valdytojams (VĮ Vilniaus miškų urėdijai ir Vilniaus miesto savivaldybei) imtis priemonių pašalinant neteisėtas tvoras (užtvarus) valstybiniame miške.