Pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų jūrų vėjo energetikos plėtojimui Lietuvoje, vos dešimtadalis (10 proc.) nepritartų ir ketvirtadalis (25 proc.) – nei pritartų, nei nepritartų. 13 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, teigiama Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) pranešime spaudai.
Paklausus, kuriai atsinaujinančių išteklių energijos rūšiai Lietuvos gyventojai teiktų pirmenybę, jei reikėtų pasirinkti tik vieną, paaiškėjo, kad labiausiai priimtinos yra dvi atsinaujinančių išteklių energijos rūšys – tai vėjo jėgainių statyba jūroje (taip teigė 27 proc. respondentų) ir saulės energijos elektrinių statyba (tai minėjo 26 proc. respondentų).
Jūrų vėjo energetikos plėtojimui Lietuvoje dažniau pritaria vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei didžiausiomis šeimos pajamomis (virš 800 eurų), vadovai bei specialistai ir tarnautojai.
Apskritai apie jūrų vėjo jėgaines šalyje ką nors yra girdėję septyni iš dešimties (70 proc.) gyventojų. Nuo 2013 m. gruodžio žinančių apie jūrų vėjo jėgaines Lietuvos gyventojų dalis padidėjo beveik penktadaliu.
„Įvertinus tai, kad ne visi gyventojai dar yra girdėję apie jūrų vėjo jėgaines, pritariančiųjų joms dalis yra sąlyginai didelė. Atkreipėme dėmesį ir į tai, kad už jėgaines jūroje dažniau pasisako išsilavinę ir jaunesni žmonės, kuriems galbūt inovatyvios technologijos energetikos sektoriuje yra labiau artimos. Tai skatina ir toliau skleisti žinią apie modernius energetikos sektoriaus sprendimus, kurie gali būti įgyvendinti ir Lietuvoje“, – sako LVEA direktorius Saulius Pikšrys.
Kaip skelbia Europos vėjo energetikos asociacija (European Wind Energy Association – EWEA), 2015 m. viduryje 11 Europos šalių prie elektros tinklų buvo prijungti iš viso 82 jūros vėjo jėgainių parkai, kurių bendras galingumas siekė 10,39 GW. Jų pagamintos elektros (apie 25 TWh per metus) užtektų patenkinti visų Baltijos šalių elektros poreikius.
„Baltijos jūroje yra ypač palankios sąlygos vėjo energetikai, tai jau patvirtino ir poveikio aplinkai vertinimai. Nuo pirmųjų žingsnių link parkų įrengimo jūrinėje Lietuvos teritorijoje mus šiuo metu skiria tik procedūriniai, teisinio reglamentavimo sprendimai“, – teigia S. Pikšrys.
„Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko 2015 m. lapkritį. Iš viso apklausta 1019 15-74 metų Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.