Plastiko pakuočių konteineriams tinka ne viskas
„Senus nebereikalingus dokumentus, spaudos leidinius reikia mesti į popieriaus ir kartono pakuotėms skirtus konteinerius. Nebenaudojami dėklai, aplankai, rašikliai, penalai turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Nors šiuos gaminius atpažįstame kaip plastikinius, viena vertus, galime ir apsigauti – jų sudėtyje gali būti ir metalo, ir kitokių priedų, o kita vertus, jiems gaminti panaudotas plastikas gali būti arba neperdirbamas, arba jo sudėtis pernelyg skirtis nuo pakuotėms naudojamo plastiko, kurio perdirbimo technologijos netinka kitokiems plastikams, pavyzdžiui, panaudotoms šratinukų šerdelėms“, – sako PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vienas iš tvaraus atliekų rūšiavimo tikslų būtų, kad iš sunkiai identifikuojamo plastiko pagaminti daiktai, patekę į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, po antrinio rūšiavimo būtų panaudoti energijai išgauti. Tiesesniam antrinio plastiko perdirbimo keliui taip pat reikia, kad į plastiko pakuočių atliekoms skirtus konteinerius patektų tik pakuotės, o ne kitos įvairiausios plastiko gaminių atliekos.
Etiketės ir lipdukai – pakuotės
E. Razbadauskaitė taip pat pastebi, naujų mokslo metų pradžia, o kartais ir sugrįžimo į darbo vietas pradžia sutampa su naujų daiktų, skirtu mokslui ir darbui, įsigijimu. Jie būna supakuoti į įvairiausio tipo pakuotes: kartonines, popierines, plastikines, tekstilines ir net pagamintas iš mišrių medžiagų. Todėl šias pakuotes šalinti reikėtų atsakingai.
„Kartonines ir popierines pakuotes reikėtų mesti į popieriui skirtus konteinerius. Plastikines, tekstilines, metalines ar iš mišrių medžiagų pagamintas pakuotes – į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Jeigu pakuotė pagaminta iš mišrių medžiagų ir medžiagas fiziškai galima atskirti, reikėtų nepatingėti tai padaryti ir atskiras pakuotės dalis išmesti į joms skirtus konteinerius. Jeigu gyvenate individualioje namų valdoje ir kieme turite du pakuotėms skirtus konteinerius, šios pakuočių atliekos turėtų keliauti į visoms pakuočių atliekoms (išskyrus stiklą) skirtą arbą į visoms pakuočių atliekoms skirtą konteinerį“, – aiškina PTO atstovė.
Kartais naują gaminį perkame nesupakuotą, o tik lipduku ar įvairiai pritvirtinta etikete pažymėtus kanceliarinius gaminius. Kur dėti pastaruosius? „Pagamintos etiketės ir lipdukai taip pat yra pakuotės. Atitinkamai reikėtų ir išmesti: popierines – į popieriui skirtus konteinerius, o plastikines – į plastikui skirtus konteinerius. Į popieriui skirtus konteinerius turėtų keliauti ir nebereikalingi kasos kvitai, nebereikalingos sąskaitos-faktūros“, – sako E. Razbadauskaitė.
Popierių perdirbti – gerai, dar geriau – taupyti
PTO atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad naujų mokslo metų pradžia yra geras laikas pagalvoti ir apie popieriaus taupymą ar pasirinkimus, perkant gaminius. Ji taip pat pateikė ir keletą mažiau žinomų faktų apie popieriaus gamybą, jo atliekų tvarkymą ar perdirbimą.
Pjaunami medžiai nėra vienintelis popieriaus gamybos poveikis aplinkai. Smulkinta mediena sumaišoma su cheminėmis medžiagomis, kurios pašalina medieną standinančią medžiagą, vadinamą ligninu. Po šio apdirbimo liekantis toksiškų cheminių skysčių mišinys yra žinomas kaip juodasis tirpalas. Nors yra būdų efektyviai išvalyti juodąjį tirpalą, jie yra brangūs, o daliai teršalų vis tiek kyla rizika patekti į aplinką.
Minkšta popieriaus masė balinama chloro balikliu, o jis yra labai toksiškas ir gali pakenkti
vandens organizmams. Alternatyva popieriaus masę balinti ekologiškesniu variantu – be chloro. Popieriaus be chloro paieška ir pirkimas irgi galėtų būti indėlis į aplinkosaugą.
Popieriaus atliekų perdirbimas taupo energiją, išsaugo medžius ir sutaupo vietos sąvartynuose. Vis dėlto popieriaus perdirbimas sunaudoja daugiau energijos nei plastiko perdirbimas. Be to, prireikia chemikalų rašalui iš popieriaus atliekų pašalinti. Dalis rašalo ir smulkių popieriaus pluoštų vis tiek patenka į sąvartyną ir galbūt mūsų vandenį.
Kai popierius pūva, jis išskiria metano dujas, kurios yra 25 kartus toksiškesnės už CO2.