Skęsta Vakarų Lietuva
Nuo antradienio prasidėjęs potvynis šiuo metu yra pasiekęs Klaipėdą. Danės upėje ties miestu pasiektas stichinis vandens lygis – 289 cm (riba yra 280 cm), kai kur gatvės neišvažiuojamos.
Naujausiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, lapkričio 7 d. 20 val. – lapkričio 9 d. (iki 9 val. ryto) laikotarpiu didžiausias kritulių kiekis registruotas: Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – 47 mm; Rietave – 38,1 mm; Juodkrantėje – 35 mm; Plungėje – 30,4 mm; Nidoje – 28,9 mm; Klaipėdoje – 27 mm; Ventėje – 24,2 mm; Kretingoje – 24,1 mm; Telšiuose – 20,2 mm.
Stichinio vandens lygio reikšmės pasiektos Minijoje ties Kartena (531 cm) ir Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (285 cm). Pavojingi vandens lygiai stebimi Akmenoje-Danėje ties Kretinga (411 cm), Minijoje ties Priekule (508 cm), Šyšoje ties Šilute (270 cm) ir Leitėje ties Kūlynais (216 cm).
Lėmė itin gausūs krituliai
LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad potvyniai Vakarų Lietuvoje prasidėjo ne dėl kokių nors šio regiono ypatybių, o dėl itin didelio kritulių kiekio, kuris iškrito per labai trumpą laiką.
„Šios savaitės pradžioje kiek daugiau nei per parą iškrito viso lapkričio mėnesio kritulių norma. Iš tikrųjų labai daug, ir tai ir sukėlė tą staigų vandens pakilimą. Dar ir prieš tai buvo labai lietinga, taigi dirvožemis yra įmirkęs, labai mažai sugeria tų kritulių. Taip pat oro temperatūra yra palyginti žema, todėl nėra garavimo, augmenijos vegetacija pasibaigusi, taigi ji taip pat negali paskatinti garavimo. Tas visas iškritęs vanduo neturi kur dėtis kaip tik paviršiais nutekėti į upes ir kitus vandens telkinius“, – sakė jis.
Anot LHMT atstovo, Vakarų Lietuvos regionas nėra kažkuo išskirtinis, potvynių gali sulaukti ir kitos šalies vietos, jei lytų šitaip gausiai: „Pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje iškrito tik 7 mm kritulių, kai Vakarų Lietuvoje – 60-70 mm per tą patį laikotarpį. Skirtumas didelis.“
J. Šimkus teigia, kad rudenį upėse vandens visada būna daugiau, todėl gausesni krituliai greičiau sukelia potvynius. „Pavyzdžiui, Dzūkijoje dirvožemis smėlingas, jis ne taip įmirksta, jo laidumas vandeniui didesnis, todėl kad ir kiek lytų, krituliai įsigeria. Vakarų Lietuvoje vyrauja sunkesnis dirvožemis, vanduo susigeria mažiau.
Jei į kokį kitą upės baseiną iškristų toks pat kiekis kritulių, situacija būtų panaši. Natūraliai kiekvieną rudenį upių vandeningumas padidėja, bet Vakarų Lietuvoje kritulių spalio mėnesį buvo santykinai daugiau nei kitose Lietuvos dalyse. Viskas sumavosi, tai ir nulėmė tokį rudens poplūdį“, – kalbėjo jis.
Istoriškai, sako pašnekovas, jei vasara vidutinė (didelis išgaravimas) upės būna nusekusios, o vėliau vandens kiekis padidėja: „Tai natūralus cikliškumas. Ir kitose Lietuvos upėse šiuo metu vandeningumas yra padidėjęs, bet nepasiekęs kritinių ribų.“
Stichinis vandens lygis kiekvienoje upėje nustatytas skirtingas atsižvelgiant į tai, kada pakilęs vandens lygis pradeda daryti žala žmonių turtui ir infrastruktūrai.
„Vienai upei užtenka pakilti 2 m ir jau bus stichinis vandens lygis, kita gali pakilti ir 4 m, bet stichinis lygis nebus pasiektas“, – paaiškina J. Šimkus.
Dažniausiai patvinsta dėl lietaus
J. Šimkus pasakoja, kad prieš 20-30 metų Lietuvoje didžiausi potvyniai būdavo pavasarį dėl sniego, kuris susikaupdavo per žiemą, tirpsmo ir dėl ledų sangrūdų. Vis dėlto žiemos sušvelnėjo, jų metu nesusikaupia toks sniego kiekis, kuris tirpdamas sukeltų didesnius potvynius, todėl pastaraisiais dešimtmečiais didžiausią žalą daro būtent lietaus sukelti poplūdžiai.
„Tarkim 2017 m. buvo ekstremaliai ilgas lietingas laikotarpis, kai, turbūt, nuo rugpjūčio vidurio lijo vos ne iki Naujųjų metų ir visoje Lietuvoje buvo neregėtai aukšti vandens lygiai“, – prisimena jis.
Pašnekovas paaiškina, kad drėgni orai į Lietuvą atkeliauja nuo Atlanto.
„Mūsų orams įtaką daro Atlanto cirkuliacija, jie priklauso nuo ciklonų ir anticiklonų pasiskirstymo. Ir Vakarų Europoje, ir pas mus buvo eilė galingų ciklonų su gausiais krituliais ir dideliais vėjais, todėl ir dirva tiek įmirko, ir gavome tiek didelių ir ilgų liūčių. Taip yra dėl tos bendros cirkuliacijos ir dažniausiai drėgni orai pas mus ateina nuo Atlanto“, – pasakojo LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.
J. Šimkus sako, kad priemonių kovai su potvyniais yra įvairių tik dauguma jų yra itin brangios ir ne visada ekonomiškai naudingos.
Lietuvoje yra parengti potvynių rizikos ir grėsmės žemėlapiai. Juose yra išskirtos teritorijos, kurios gali būti užliejamos. J. Šimkus siūlo vadovautis ten pateikiama informacija ir įvertinti rizikas, kai norima apsigyventi ar vykdyti ūkinę veiklą tokiose teritorijose.
Kaip elgtis per poplūdį
LHMT yra parengusi rekomendacijas kaip pasiruošti poplūdžiui ir kaip elgtis per jį.
Gyvenant zonoje, kurioje yra rizika kilti poplūdžiui:
- turėkite neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę, lietpalčius ir kt.);
- įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
- pasirūpinkite ilgai negendančiais maisto produktais mažiausiai 10-čiai parų;
- turėkite reikiamų medikamentų, geriamo vandens, degtukų, žvakių, žibintų, mobiliojo ryšio priemonių, atsarginių elementų;
- užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
- patikrinkite ar garažuose, rūsiuose bei kituose ūkiniuose pastatuose nėra atvirų teršalų, kurie gali pakliūti į vandenį ir poplūdžio metu užteršti aplinką (įvairūs chemikalai, tepalai, pesticidai ir kt.).
Prasidėjus poplūdžiui:
- išlikite ramūs, nepanikuokite;
- jeigu vanduo pradeda semti namus, saugiausia būti viršutiniuose aukštuose, palėpėse;
- nesant būtinybei, nelipkite į vandenį - vandenyje po kojomis gali pasitaikyti kliūčių, aštrių daiktų, galite susižaloti;
- nepalikite mažų vaikų ir senyvo amžiaus asmenų be priežiūros;
- jeigu poplūdžio metu nusprendėte išvykti, prieš palikdami namus įsitikinkite ar išjungėte dujas, elektrą, užsukote vandenį, užrakinote duris ir uždarėte langus;
- išvykdami įsitikinkite ar nepalikote naminių gyvūnų;
- patikrinkite ar keliai, kuriais ruošiatės važiuoti, nėra apsemti (informaciją apie apsemtus kelius visada galite rasti tinklalapyje eismoinfo.lt).
Kiti patarimai:
- jeigu pastebėjote elektros gedimus, kuo greičiau informuokite ESO nemokamu telefonu 1852. Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros įrenginių remonto darbus arba jungti užlietus elektros prietaisus; nevalgykite vandenyje įmirkusių produktų;
- praneškite seniūnijai ir, jei esate apsidraudę, draudimo kompanijai apie poplūdžio metu patirtus nuostolius;
- kilus įtarimui dėl geriamojo vandens kokybės, kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
Kada situacija keisis
Anot J. Šimkaus, tokių intensyvių kritulių daugiau nenusimato, vis dėlto ketvirtadienį ir ateinančią naktį jų dar bus, todėl situacija per daug nesikeis ir aukštas vandens lygis dar laikysis:
„Reikia laukti, nes su tokio dydžio stichija nepakovosi, tačiau, panašu, kad Lietuvoje orai nuo šeštadienio bus anticikloniniai, giedri ir be kritulių, taigi tas vanduo natūraliai nutekės.“
LHMT duomenimis, penktadienio naktį vietomis, daugiausia šiaurinėje Lietuvos dalyje, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra 2–7 laipsniai šilumos. Dieną vietomis nedidelis lietus. Vėjas pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 6–11 laipsnių šilumos.
Šeštadienio naktį vakariniuose rajonuose, dieną daug kur lietus. Naktį kai kur rūkas. Vėjas naktį pietryčių, dieną besikeičiančios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 4–9 laipsniai šilumos.
Sekmadienį didesnėje šalies dalyje palis, vyraus nedidelis lietus. Naktį ir rytą vietomis rūkas. Vėjas naktį nepastovios krypties, 3–8 m/s, dieną šiaurės vakarų, vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 1–6, dieną 5–10 laipsnių šilumos.
Gausios liūtys ir jų padariniai tik dar kartą primena, kad Lietuva išgyvena klimato kaitą ir jos keliamus ekstremalius reiškinius. Pagal Europos klimato teisės aktą ES šalys iki 2030 m. privalo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. Jų tikslas – iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą. Prie šio tikslo galime prisidėti kiekvienas: mažiau terškime aplinką, rinkimės mažataršį transportą ir tvarų gyvenimo būdą.