„Iki šiol (iki 2010 metų – BNS) Vyriausybė iš rezervo skirdavo lėšų tai problemai spręsti, dabar tapome labai – šiais metais neskyrėme ir pasirodė, kad nevykęs sprendimas. Sunku pasakyti – turime dar vieną raundą derybų su Finansų ministerija dėl biudžeto, tarsimės – nelabai didelių sumų čia reikia. Arba bandysime pataisyti Aplinkos rėmimo programos nuostatus, iš kurios dabar negalime finansuoti šitų dalykų. Vienu žodžiu, tikrai rasime sprendimą. Manau, kad tą būtina padaryti ir žmonių, ir turistų, ir gyvūnų labui“, – BNS sekmadienį sakė K. Trečiokas.
Anot jo, išnaikinti mašalų lervas reikėtų apie 30-40 tūkst. eurų – tai nėra didelė suma valstybei, tačiau vienai savivaldybei tai būtų per didelė našta. Pasak K. Trečioko, galbūt Druskininkai galėtų bent kažkiek prisidėti.
„Bandysime gal kalbėti su Baltarusijos puse, bet iki šiol jie labai atsainiai į tai žiūrėjo“, – sakė aplinkos ministras.
Jis pripažino, kad šių metų vasaros pradžioje mašalai ypač kamavo žmones ir gyvulius.
„Aišku, labai priklauso nuo aplinkos – nuo to, koks pavasaris, šiemet buvo labai tvankus ir turėjome bėdą, ir, aišku, kai jau ta bėda yra, ne laikas ką nors daryti. Kaip su kormoranais esame pasprendę iš rudens, taip ir su kraujasiurbiais lygiai taip pat spręsime palankiai. Aš pats nebuvau, bet viceministras Genevičius (Algirdas Genevičius – BNS) lankėsi kaip tik tuo metu, tai sakė, kad neįmanoma nei prie kavinės pasėdėti, niekur, tas periodas yra labai nemalonus visiems, kas ten gyvena ir atvyksta“, – kalbėjo K. Trečiokas.
Druskininkų taryba pirmadienį svarstys prašymą dėl paramos mašalams naikinti. Jei taryba pritars, Vyriausybės, Aplinkos ir Finansų ministerijų vėl bus prašoma atnaujinti upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą bei skirti jai lėšų. Už jas būtų nupirktas biologinis preparatas kraujasiurbiams naikinti.
Upinių mašalų naikinimo funkciją perdavus savivaldybėms, nuo 2010 metų į Nemuną nebepilamos biologinės medžiagos, naikinančios šių kenkėjų lervas. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas yra sakęs, kad mašalai – ne atskirų savivaldybių, o visos Lietuvos problema.
„Nuo 1999 metų iki 2010-ųjų buvo vykdoma programa, atliekami tyrimai, buvo perkamas biopreparatas, prisidėdavome prie to, kad jis būtų nugabentas į Baltarusiją, išpiltas į Nemuną. Šiai dienai situacija yra tokia, kokia yra, ir Druskininkų savivaldybė yra nei pajėgi, nei gali spręsti šią problemą, kuri yra visos Lietuvos problema. Mašalai plinta. Matyt, kol Vilniui nepradės trukdyti žmonėms ir gyvūnams gyventi, ta problema taip ir nebus sprendžiama“, – žiniasklaidai yra sakęs R. Malinauskas.