Nuo 2008 metų VTPSI vadovaujanti L. Nalivaikienė nėra ta asmenybė, kurios citatos nuolat šmėžuotų žiniasklaidoje. Priešingai – panaršius internete randamas vos vienas kitas viešas jos pasisakymas per 7 darbo metus.
Tačiau pasirodžius GRYNAS.lt redaktoriaus Tomo Janonio komentarui portale DELFI apie nelegalias statybas Lietuvoje, vis dėlto VTPSI vadovė nusprendė duoti interviu.
Specialiame interviu GRYNAS.lt portalui L. Nalivaikienė pasakojo apie nelegalių statybų problemas, įvertino didžiausius statybų skandalus Kuršių nerijoje, Kamšos draustinyje bei Druskininkuose. Taip pat inspekcijos vadovė pateikė idėjų, kaip įžūlūs pažeidėjai galėtų būti dar griežčiau baudžiami. Vis dėlto ji apgailestavo, kad ne į visas iš jų yra įsiklausoma. O vienai idėjai, kuri kaip reikiant paplonintų pažeidėjų pinigines, niekaip nepritaria Teisingumo ministerija.
- Jau daug metų dirbate inspekcijos viršininke, bet daug jūsų interviu spaudoje nepavyko surasti. Išduokite paslaptį, kaip tiek metų pavyko pasislėpti nuo žiniasklaidos?
- Tikrai nesislepiame. Vienas iš pagrindinių tikslų yra viešinti inspekcijos darbą ir veiklą. Paklausimų iš žiniasklaidos turime kiekvieną dieną nemažiau negu po tris. Dirbame dviese su atstove spaudai - tikrai nėra taip, kad nuo kažko slėpčiausi. Pas mus egzistuoja tokia rašytinė tvarka, kad visus atsakymus pateikia Vida Aliukonienė (inspekcijos atstovė spaudai – GRYNAS.lt), bet nei vienas iš inspekcijos pranešimas į viešumą neišeina be mano žinios, todėl viskas yra suderinta.
- Ar sutinkate, kad pastaruoju metu įžūlių statytojų Lietuvoje daugėja?
- Negali pasakyti, kad jų niekada nebūna - kartais tokių atvejų išlenda. Net medaus statinę vienas deguto šaukštas gali sugadinti. Taigi, yra keli tokie atvejais, bet į juos visus yra sureaguota, imtasi atitinkamų veiksmų. Nebūtinai žiniasklaida išviešina šiuos atvejus. Dažnai bylos jau yra nagrinėjamos teismuose ir tik tada apie tai sužino žiniasklaida. Taigi nesakyčiau, kad pas mus yra betvarkė ir tik žiniasklaida šiuos atvejus viešina.
- Pagal teisės aktus galioja šešių mėnesių laikotarpis, per kurį asmuo turi nugriauti nelegalius statinius. Ar jums neatrodo, kad tai gana ilgas terminas, per kurį statytojai gali ne tik, kad nenugriauti, bet ir naujų statinių pristatyti?
- Šis terminas yra optimalus, kadangi dažnai gyventojai skundžiasi, kad jie nespėja arba dėl ligos, arba dėl netinkamo meto - žiemos meto. Buvo labai daug Seime svarstyta, kuris terminas būtų tinkamas: juk statiniai gali būti ir tvoros, ir gali būti jau pastatyti namai, statiniai gali būti kaimiškose vietovėse, kur sunkiai privažiuojama, o gali būti mieste, kur nėra problemos nugriauti. Negali unikalaus termino pritaikyti visiems gyvenimo atvejams.
Kažkada statybos inspektoriai turėjo teisę nustatyti kokį tik nori terminą. Buvo labai dideli piktnaudžiavimai dėl to, kad nustatydavo ir metus, ir du, ir tris – tai tęsdavosi iki totalios begalybės. Todėl mūsų idėja buvo nustatyti vieną neginčijamą terminą ir šiuo atveju piktnaudžiavimo galimybė iš statybos inspektorių pusės buvo visiškai eliminuota.
- Bet atsiranda tokių atvejų, kai statytojai nekreipia visiškai jokio dėmesio į jūsų inspekcijos surašytus privalomuosius nurodymus...
- Procesas yra labai ilgas ir labai sudėtingas dėl to, kad viskas vis tiek baigiasi teisme. Vilniaus miesto savivaldybė pabandė be teismo nugriauti romų taborą. Visos bylos buvo pralaimėtos ir tenka atlyginti žalą. Mes remiamės teisės aktais.
Reikėtų prisiminti Konstitucinio teismo nutarimą, kuris buvo priimtas 2011 metų sausio 31 dieną. Pas mus Lietuvoje nuo 2006 metų galiojo tokia tvarka, pagal kurią įsiteisinti savavališkų statybų iš viso nebuvo galima. Buvo griežtas reglamentavimas: jeigu pradėtai statyti be leidimo, įsiteisinti galimybės nėra. Tačiau tuo metu buvo daugybė nepatenkintų asmenų, daugybė teisės specialistų komentarų, kad tai yra antikonstitucinės normos. Konstitucinis teismas pripažino, kad tai prieštarauja tiek konstituciniam teisingumui, tiek teisinės valstybės principams. Visoje Europoje yra galimybė įsiteisinti statinius.
- Tačiau galimybė įsiteisinti statinius gali atverti galimybę ir tokiam požiūriui: kam tuomet tie leidimai? Verslininkai pradeda be jokių leidimų statyti statinius, jiems nereikia laukti, kol bus įvykdytos visos procedūros. Pastato nesuderintą statinį, o po to jis bet kokiu atveju bus įteisintas...
- Galiu pasakyti pavyzdį. Pas mus yra tokia visuomenė, kuri vis dar daro pažeidimus - juos daro įvairiose srityse. Sakykime, turbūt visi žinome, kad vairuoti automobilio be vairuotojo teisių negali, bet yra tokių žmonių, kurie sugeba tai padaryti, bet, nepaisant to, jie gauna pakankamai dideles baudas. Bet jie vis tiek gauna leidimą vairuoti - jiems neuždrausta ta galimybė iki gyvenimo pabaigos.
- Kažkas GRYNAS.lt komentarų skiltyje rašė, kad negalių statinių įteisinimą būtų galima palyginti su požiūriu, kad vairuoti galima ir girtam - nieko tokio, juk vis tiek rytoj išsiblaivysi. Taigi, žmonės per vairavimo prizmę sugeba ir tokių palyginimų surasti.
- Na, visokių gali būti palyginimų (juokiasi – GRYNAS.lt). Bet kuriuo atveju kalbant apie įsiteisinimo galimybę, nemanau, kad kas nors vėl priimtų tokį įstatymą, kuris prieštarautų Konstitucijai ir ignoruotų bei negerbtų Konstitucinio teismo sprendimų. Tačiau toleruoti tokių dalykų negalima ir inspekcijos pozicija visuomet buvo vienareikšmiška - visi atvejai yra fiksuojami, asmenys yra baudžiami.
- Kaip jūs manote, ar baudos yra atgrasančios?
- Mano supratimu, pagrindinis būdas atgrasyti piktybiškus pažeidėjus yra didelės ekonominės sankcijos. Pagal dabartinį reglamentavimą yra administracinės baudos ir įmoka už savavališką statybą, tačiau išpildymas šių idėjų yra labai blogas nuo senų senovės, kadangi dar vis galioja administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Mes teikėm labai daug pasiūlymų ir jau matome šviesą tunelio gale. Nuo balandžio 1 dienos įsigalioja administracinių teisės nusižengimų kodeksas. Ir yra didžiuliai skirtumai: baudos iš principo bus tos pačios, bet jas taikyti galėsime visiškai kitaip. Tarkime, jeigu žmogus pradėjo savavališkai statyti daugiabutį, ypatingą pastatą, bauda siekia iki 22 tūkstančių eurų. Reiškia, kad tu atėjai, surašei savavališkos statybos aktą, nubaudei. Jeigu stato toliau, atėjai kitą dieną, sumūrijo vieną eilę plytų – vėl surašei, vėl nubaudei dar 22 tūkstančiai eurų bauda. Trečią dieną atėjai: dar trys eilės plytų - dar 20 tūkstančių eurų bauda.
Naujojo kodekso šviesoje bus galima taip taikyti nuobaudas, dabartinio kodekso šviesoje gali nubausti tik vieną kartą, net jeigu eisime kiekvieną dieną ir rašysime tuos aktus ir fiksuosime, bet teisme baudą subendrins ir skirs vieną. Manau, kad kai galėsime taip taikyti nuobaudas, norinčių taip naglai statyti nebus.
- Ar teisinga, kad stambūs vystytojai, kurie be leidimų stato daugiabutį vidury miesto, vis tiek baudas įskaičiuoja į savo sąnaudas ir pirkdami butus už tai sumoka gyventojai?
- Bet jeigu kiekvieną dieną skirsime po 20 tūkstančių? Tai keičia esmę ir mes labai laukiame šių pokyčių. Kaip aš vadinu nachališki pažeidėjai, ką jie daro? Jie paprasčiausiai slapstosi. Rašai kvietimus atvykti – neatvyksta arba praneša, kad serga ar yra užsienyje. Tokiu atveju vienintelis variantas yra atvesdinimas su policijos pagalba. Kaip žinia, policija turi ne tokias dideles pajėgas ir visoms valstybinėms institucijoms vedžioti irgi galimybių turi ne daug. Tai yra žiauriai sunku ir žiauriai išsitęsia laike. Bet nuo balandžio 1 dienos yra nerealūs pakeitimai, kad kvieti vieną kartą – neatėjo, kvieti antrą kartą, trečią kartą tau jau nebūtina, kad jis ateitų - gali surašyti protokolą be jo dalyvavimo, už akių. Čia yra superinis pakeitimas, nes kvietimas ir bandymas ieškoti, kai jie slapstosi, yra absurdas.
- Ką reikia daryti ir kokių pagrindinių priemonių imtis, kad dingtų nuostata: pirma pastatau ir tada galvoju, kaip įsiteisinti?
- Pagrindinė priemonė – griežtos finansinės baudos. Baudos turi būti tokios, kad nesinorėtų statyti.
- Jūsų inspekcija dažnai kalba, kad reikia šviesti žmones, kaip teisingai gauti statybų leidimus. Bet ką reikia šviesti - ar tuos stambius vystytojus, kurie savavališkai vidury miesto stato daugiabutį? Ar jums neatrodo, kad jie kaip tik per daug gerai apsišvietę ir žino kiekvieną įstatymo spragą?
- Tokių įžūlių statytojų daugiabučių galbūt prieš 15 metų buvo daugiau. Dabar tai yra visiškai vienetiniai atvejai. Realiai daugiausiai pažeidimų daro fiziniai paprasti asmenys savo privačiuose sklypuose. O įžūlūs atvejai yra išimtiniai ir tai nėra taisyklė. Todėl švietimas yra viena pagrindinių veiklų ir viena pagrindinių prevencinių priemonių. Žmogus turi suvokti, kad negali statyti be statybos techninio prižiūrėtojo, tu negali statyti be statybos darbų vadovo. Kai pasišneki, žmonės sako: ką? Ir dar šituos du reikia turėti statant namą? Žmonės nesupranta, kad jeigu tu nesi statybos inžinierius, tu negali paimti ir statyti, nes tu tiesiog nemoki to daryti.
- Jūs esate kontroliuojanti institucija ir dirbate šios įstaigos vadove labai ilgai. Ar netenka jums susidurti su įtakingų verslininkų spaudimu?
- Jokio spaudimo aš niekuomet nepatiriu. Įtakingiems verslininkams pas mane nėra šansų ateiti. Kai visi kalba, kad verslininkai vaikšto po valstybines institucijas, aš vis galvoju, o kodėl jie pas mane nevaikšto (juokiasi – GRYNAS.lt). Aš dirbu ne vienerius metus ir mane daug kas pažįsta ir žino, kad eiti pas mane tikrai neapsimoka, jeigu nori kažką padaryti nelegaliai. Aš taip ir pasakysiu: nelegalu ir viskas vyks taip, kaip nustato teisės aktai.
- Kalbėjome apie galimybę savavališką statinį įsiteisinti. Tačiau yra vietų: draustinyje, pajūryje ar kitur, kur statinių įteisinti negalima. Vis dėlto dažnai kai jau draudžiamose vietose stovi namai, pradedama kalbėti, kad jų griauti nereikia, nes mes visi mokėsime didžiules kompensacijas. Kaip jūs vertinate tokią nuostatą?
- Manau, kad reikia būti principingiems iki galo, nes jeigu leisime žmonėms suprasti, kad valstybė išsigandusi atsitrauks, tokiu atveju mes duodame žmonėms signalą, kad jie gali elgtis bet kaip. Yra tokių vietų, kur statybos yra negalimos ir ten galimybės įsiteisinti nėra, vadinasi, reikės nugriauti pastatus.
- Jūs sakote, kad jeigu galimybės įteisinti nėra, tai nėra. Tuomet ar jums neatrodo, kad principingumo trūksta ir prokuratūrai bei teismams, nes kai keliolika namų atsiranda draustinyje, prokuratūra pradeda šnekėti apie draustinio ribos patraukimą, kad tie statiniai taptų legalūs? (Apie nelegalias statybas Kamšos draustinyje galite paskaityti GRYNAS.lt tyrime).
- Kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti labai giliai. Mes turime Žemės įstatymą, kuriame pasakyta, kad visi apribojimai žemės sklypui turi būti registruoti Registrų centre. Jūs išsiimate apie savo žemės sklypą turimą informaciją ir joje turi būti būti parašyta, kad jūs esate draustinyje ir kad yra ribojimai. Jeigu šnekame apie Kamšos draustinį, ten tokių apribojimų nėra. Savivaldybė, išduodama leidimą, žiūrėjo į Registrų centro duomenis.
Pas mus yra dar viena labai didelė problema, kad Registrų centre nėra visi apribojimai suregistruoti. Saugomų teritorijų tarnyba norėdama perduoti duomenis, kad Registrų centras suregistruotų visas saugomas teritorijas ar Miškų tarnyba, jeigu norėtų perduoti visus miškus, turėtų sumokėti nerealiai didelius pinigus ir išeina taip, kad Registrų centro duomenų bazė yra nepilna ir išeina, kad apgaudinėjami pirkėjai. Juk jūs nebūdamas ekspertu tikrai nežinote, kokia institucija, kokį planą pasitvirtinusi ir sau pasislėpusi. Tokių atvejų vis dar pasitaiko, kai apribojimų nėra, savivaldybė išduoda leidimus. Koks teismo sprendimas šiuo atveju bus, aš negaliu garantuoti. Čia bus rezonansinis dalykas, bet valstybė turi pasirūpinti, kad visi apribojimai visiems gyventojams būtų žinomi.
- Ar jūs jaučiate paties aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pagalbą kovoje su nelegaliomis statybomis ir principingą laikyseną? Juk jis pats dažnai kalba, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip įteisinti nelegalias statybas. Po to kai kurie politikai klausia, kad jeigu ministras ir pati Aplinkos ministerija žiūri neprincipingai, tai kaip tuomet gali institucijos, kurios yra po ministerijos sparnu, žiūrėti principingai.
- Egzistuoja skaudūs dalykai, kai yra išduoti statybos leidimai, yra pastatyti namai, priduoti namai, registruoti namai, žmonės gyvena juose gal 10 metų ir tuomet iškyla klausimas: griauti ar negriauti? Čia yra diskusija.
- Kaip jūs vertinate didžiausius statybų skandalus Kuršių nerijoje ir Druskininkuose, kuriuos žino visa Lietuva?
- Mano nuomone, visų pirma, asmeniui ar asmenims, kurie dalyvauja statybų leidimų išdavimo procese ar detaliųjų planų tvirtinimo ar derinimo procesuose, turėtų būti taikoma asmeninė atsakomybė ir jie turėtų būti atleidžiami iš tarnybos be teisės grįžti atgal.
Vėliau reikėtų žiūrėti, kuris viešasis interesas yra aukščiau. Jeigu tai yra daugiabutis namas, kuriame jau yra išsipirkę butus su paskolomis daugybė šeimų, bylinėtis dėl nugriovimo, įtraukti bankus, visas šeimas ir tikėtis, kad teismas priims sprendimą nugriauti, būtų pakankamai naivu, nes teismas vis tiek svers viešąjį interesą. Dėl neteisėtų leidimų, tiesiog reikia varyt iš darbo ir neleisti grįžti. Kaip galima dėti parašą ant to, ant ko negalima. O vėliau išeina taip, kad mes einame į teismus dėl leidimų naikinimo ir bylinėjamės, o pasekmės yra labai skaudžios.
- Kokių priemonių imasi inspekcija, kad nelegalių statybų sumažėtų?
- Pagrindinis tikslas yra užkardyti, kad tokių atvejų iš viso nebūtų. Viena iš naujų priemonių, apie kurią dar nespėjome pasigirti, norėjome tai padaryti tik kitais metais. Nuo kitų metų planuojame savavališkų statybų reidus vykdyti jau kitu aspektu, tai yra skraidyklių (vadinamųjų dronų – GRYNAS.lt) pagalba ir informacinių sistemų pagalba. Išbandėme jau šiais metais, tai pasiteisinantys dalykai. Žymiai daugiau teritorijos gali pamatyti iš viršaus, dabar perdarome savo sistemas taip, kad galėtumėme atvaizduoti sluoksnius statybos leidimų, sudėti vieną ant kito ir žymiai lengviau identifikuoti savavališkas statybas. Todėl pasislėpti bus beviltiška.
- Ar yra buvę tokių statybų atvejų, kai įžūlumu statytojai nustebintų ir jus pačią?
- Labiausiai pastaruoju metu nustebinęs tas atvejis Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, kai išdygo be leidimų daugiabutis. Niekaip nesuvokiama, kaip taip galima. (Apie tai galite paskaityti specialiame tyrime - GRYNAS.lt). Tokių dalykų iš esmės net neegzistuoja, kaip jie sugalvojo statyti savavališkai. Mūsų viena iš priemonių dabar yra patikrinti visus statomus ypatingus pastatus. Nei vienas nebus paliktas be priežiūros ir visi jie bus patikrinti.
- Ar jūsų nuomone, Statybų inspekcijai netrūksta galių?
- Idėjų yra nemažai, tik labai sudėtinga jas įgyvendinti. Viena iš tokių, kai niekaip nepavyksta įtikinti civilinio proceso kodekso kūrėjų. Mano supratimu, būtų geriausias pakeitimas kodekse numatant, kad asmuo, kuriam priimtas teismo sprendimas nugriauti, už kiekvieną nenugriautą dieną mokėtų, pavyzdžiui, po 100 eurų mažiausiai. Tokiu atveju norinčių negriauti ir gyventi kaip viešbutyje mokant po 100 eurų tikrai nebūtų daug. Anksčiau mes siūlėme ir tūkstantį litų už dieną, bet palaikymas tam neateina.
Apeliuojama į tai, kad pažeisime žmonių teises, nors, mano supratimu, mes nieko nepažeisime. Ir iš viso – nereikia terliotis su pažeidėjais, nusprendė teismas, kad tau reikia nugriauti arba tu neapskundei inspekcijos sprendimo, vadinasi tu privalai nugriauti. Deja, nors Aplinkos ministerija yra pateikusi Teisingumo ministerijai projektus, įtikinti jų nepavyksta. Bet aš esu užsispyrusi ir tikiu, kad kažkada tai įgyvendinsime.
- Tai kartais atlaidžiau žiūrima į pažeidėjus ir bijoma: kaip čia mes dabar versime labai daug mokėti juos?
- Yra tame tiesos, nes ir kartais teisme pažiūrima, kad žmogus yra tam tikros nelabai stiprios finansinės padėties. Ir žiūrima į tai atlaidžiai. Tačiau jeigu tu pasistatei tvorą, matyt nereikia didelių finansinių pajėgumų ją nugriauti. Be to, galbūt būtų galima pagalvoti ir apie baudžiamąją atsakomybę visiškai piktybiškiems pažeidėjams, kurie nestabdo statybos darbų ir jiems net ekonominės sankcijos neveikia.
Dar vienas dalykas, apie kurį reikėtų diskutuoti – ar iš viso leisti žmonėms įsiteisinti statybas valstybinėje žemėje. Mano nuomone – ne. Gal kai kurie skeptikai sakytų, kad čia nevienodos sąlygos. Jeigu jūs pasistatė tvorą kaimyno žemėje dėl kažkokių riboženklių nebuvimo, jūs turite teisę iš jo nusipirkti tą 30-50 cm. Bet, manau, valstybinėje žemėje to daryti negalima, tai turėtų būti griežtai nustatyta ir turėtų būti tam tikri principai. Šioje vietoje siūlyčiau diskusiją.
- Vis dar atsiranda atvejų, kai statiniai pastatomi griežčiausiai saugomose zonose: paežerėse, pajūrio apsaugos juostose, kad ir dabar panaikintose kurortų apsaugos zonose. Ar tokių atvejų daugėja?
- Nepasakyčiau, kad tokių atvejų padaugėjo. Ten, kur jau negalima, labai retai kas sugalvoja statyti. Kurortų apsaugos zonos buvo jau morališkai pasenusios, nes buvo patvirtintos 1992 metais. Visa Lietuva yra padengta teritorijų planavimo dokumentais, todėl kurortų apsaugos zonų buvimas ar nebuvimas esmės neturi. Be to, net tose savivaldybėse, kur buvo parašyta, kad pas jas yra kurortų apsaugos zona, savivaldybės nei vienu teritorijų planavimo dokumentu nebuvo pasakiusios, kaip tas kurortas į zonas susiskirsto: kur pirma, kur antra, kur trečia zona. Nes jeigu tai būtų padaryta, mes žinotume, kad šiame sklype galioja pirma zona - statyba negalima, kitam sklype galioja trečia zona – statyba galima. Bet Lietuvoje niekas nesuzonavo kurortų. (Apie kurortų apsaugos zonų panaikinimą galite paskaityti specialiame tyrime - GRYNAS.lt).
- Bet po to teismas sugebėjo pasiremti skubotu Vyriausybės nutarimo panaikinimu ir įteisinti labai diskutuotinas Vijūnėlės dvaro statybas Druskininkuose.
- Pati skaičiau tą teismo sprendimą ir galiu pasakyti, kad jis yra įdomus. Jis remiasi Vyriausybės nutarimu ir sako, kad atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos nuomonę, kuri pasakė, kad toje vietoje yra trečia juosta. Aš nesuprantu, kodėl ten yra trečia juosta. Tai yra tiesiog jų nuomonė ir teismas į tai atsižvelgdamas pasakė, kad ten trečia juosta ir kad statybos galimos. Mes vis tiek nelabai supratome, kodėl trečia, kodėl ne pirma, ne antra.
- Kai kurie sako, kad Statybų inspekcija yra bedantė ir viskas vis tiek baigiasi teismuose. Kam tuomet iš viso reikalinga tokia inspekcija?
- Galėčiau paprieštarauti. Esame parengę Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, Seimas jį priėmė, jis sėkmingai galioja. Tik labai gaila, kad Seime esminę mūsų funkciją išbraukė ir motyvavo, kad mūsų funkcija yra antikonstitucinė. Dabar pasakysiu apie kurią funkciją šnekame – mano supratimu, žymiai greičiau galima būtų stabdyti statybas, jeigu mes turėtume teisę patys panaikinti savo administraciniu aktu, pavyzdžiui, savivaldybės sprendimą tarpinį, kol dar neišduotas leidimas. Pavyzdžiui, savivaldybė suderino, mes matome, kad neteisėtai ir panaikiname sprendimą, ir ji negalėtų išduoti leidimo. Šiuo atveju buvo pasakyta, kad viena institucija negali kištis į kitos institucijos veiklą. Labai gaila. Dabar mes turime paduoti į teismą kitą instituciją, kad teismas panaikintų jos sprendimą.
- Yra žinomas posakis, kad kai dvi auklės, tai vaikas be galvos, o su statybomis Lietuvoje susiję tiek daug institucijų: Statybų inspekcija, savivaldybės, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, Kultūros paveldo departamentas, Miškų tarnyba. Galbūt net per daug žmonių prižiūri statybas ir dėl to kartais atsiranda betvarkė?
- Yra specialiosios institucijos, kurios priima sprendimus dar iki mūsų. Mes juos pertikriname. Kodėl tų institucijų tiek daug? Matyt, taip yra visoje Europoje: už aplinkosaugą atsakingos vienos institucijos, už kultūros paveldą – kitos. Čia nieko naujo Lietuvoje.
Aš visuomet juokauju, kad galima būtų panaikinti kontroliuojančią instituciją, kuri stovi viršuje ir kelia visiems nepatogumų. Panašiai buvo padarę latviai, o dabar, po „Maximos“ griūties, jie vėl atkūrė Statybos inspekciją. Jeigu panaikinsime – klausimas, kuri tuomet institucija, kai bus neteisėtai įvykdyta veikla, priims sprendimą? Belieka tuomet ministerijos, bet ne – jos yra politiką formuojančios. Kitas variantas – viską atiduoti savivaldybėms, bet mes jau turėjome tokį modelį ir jis neveikė.
Žinoma, būna tokių atvejų, kai nesutampa mūsų ir Saugomų teritorijų tarnybos arba Kultūros paveldo departamento nuomonės. Bet jie turi pilną teisę ginti viešąjį interesą savo srityje. Tą patį sako prokurorai: kam tos valstybinės institucijos, jeigu prokurorai turi eiti už jas ir ginti viešąjį interesą. Mes be jų einame į teismą, jie be mūsų – nelabai nori (šypsosi – GRYNAS.lt).