Ieškosi švaresnės vietos
Kelias dienas iš eilės vyravusios didesnės bangos nemažai dumblių išmetė į pakrantę – vietomis jais nukloti išties dideli plotai. Kitur dumbliai stipriai susimaišę su smėliu ir tarsi priaugę prie kranto. Vis dėlto poilsiautojams nemaloniausia juos aptikti plaukiojant, mat jie nesunkiai įsivelia į plaukus ar patenka po maudomuku.
Liepa iš Kauno Palangoje jau gerą mėnesį. Mergina sako, kad per tiek laiko dumblių yra mačiusi, bet jie pasitaiko ne kasdien. „Atneša jų kai didesnės bangos. Patinka, kai vanduo švarus, bet jei ir yra dumblių, vis tiek maudausi. Bet toks keistas jausmas. Labai nemalonu kai aplink kojas pinasi“, – sako ji.
Jos draugė Emilija iš Mažeikių mano, kad dumblių kiekis jūroje yra tikrai didelis: „Buvo ir plaukuose, ir po maudomukų – visur. Iš plaukų sunku ištraukti, kai jie yra tokie maži. Matėme, kad vienoje pakrantės vietoje jų mažiau, kitur – daugiau. Bet maudytis šiek tiek šlykštu.“
„Mes čia dar tik pirma diena, tik šiandien atėjom prie jūros. Pakrantėje yra dumblių, bet vandenyje prie kranto dabar nesimato“, – sako po 2 metų į Palangą sugrįžusi Margarita iš Kauno. Moteris tikino, kad vandenyje plaukiojant dumbliams tikrai nesimaudys: „Būtų labai nesmagu“.
„Nemalonu ir sėdėti prie vandens, nes užsiuodžia. Bet kol kas nesijaučia kvapo dar. Toks laikotarpis turbūt, dumbliams reikia praeiti“, – kalbėjo viena iš poilsiautojų. Kita moteris tikino dumblių pilname vandenyje nesimaudysianti, nebent bus labai karšta ir reikės atsigaivinti.
Tuo tarpu Nijolė iš Vilniaus sako, kad jūroje plaukioja gana daug, vis dėlto esant dumbliams ji ieškosi švaresnės vietos. „Bangavimas labai nevienodas, pastebiu – iš ryto būna geltona vėliava, po to – raudona, todėl ir dumblių kiekis skiriasi. Iš ryto jų būna mažiau“, – pasakojo poilsiautoja.
Pajūryje taip pat buvo matyti žmonių, kuriems dumbliai – nė motais, savo paplūdimio rankšluosčius jie tiesėsi ir gulėsi beveik ant jų.
Taršos pasekmė
Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad gyventojai dideliais dumblių kiekiais stebėtis neturėtų, nes patys juos ir užaugina.
„Dumblių gausa jūroje yra jos tręšimo azoto fosforu pasekmė. Kažkur nuleisdami tualetą, pirkdami duoną, kuri užauginta tręšiamuose laukuose, taip pat naudodami skalbiklius su fosfatais gyventojai, nesvarbu Vilniuje ar Alytuje, patręšia jūrą. Dumblių dėl to daugėja ir tik daugės ir ateityje. Vis dėlto mažai tikėtina, kad visi žmonės pradės pirkti skalbiklius ir indaplovių tabletes be fosfatų. O vėliau atvažiavę prie jūros stebisi – iš kur tiek dumblių“, – kalba jis.
Anot jo, tai ne tik Lietuvos problema. Baltijos jūrą teršia intensyvus aplink ją esančių valstybių žemės ūkis.
„Eksportuojame apie keturis milijonus tonų grūdų. Kad jie užaugtų alinamame dirvožemyje reikia pilti milžiniškus kiekius trąšų. Ir ne tik Lietuvoje. Tą daro ir Švedija, Suomija, Vokietija – visos Baltijos jūros šalys. Intensyvus žemės ūkis stipriai prideda trąšų į mūsų mažą jūrą, kuri nelabai atšviežinama iš vandenyno. Kiekvienais metais trąšų daugėja, nes tai, kas į ją pateko pernai, šiemet dar nebus išsivalę. Ir dumblių tik daugės“, – sako jis.
Ekologo nuomone, šiandien dar nėra masiškai pritaikyta technologijų, leidžiančių trąšas pateikti kiekvienam augalui į šaknis, todėl laukai gali būti tręšiami kur nors Suvalkijoje ar Aukštaitijoje, bet galiausiai viskas vis tiek subėgs į jūrą.
„Kol kas tręšimo technologijos yra pakankamai grubios – trąšos išbarstomos lauke ir tada jau meteorologinės sąlygos lemia, kiek jų bus nuplauta. Bet apie 10 proc. tikrai gali būti. Taigi, išeitų koks tūkstantis traukinio vagonų trąšų į Baltijos jūrą vien iš Lietuvos. Jeigu mes, pavyzdžiui, grūdų neeksportuotume, augintume tik tiek, kiek patiems reikia, tų trąšų į jūrą patektų daug mažiau“, – sako E. Paplauskis.
„Reikia nepamiršti, kad visi biologiniai nuotekų valymo įrenginiai nėra jokia panacėja, išgelbėsianti vandenis nuo pertręšimo. Bakterijos ten nuotekas tik neutralizuoja, padaro nekenksmingas hidrobiontams, bet paverčia į augalams labai tinkamą maistą – nitratus ir fosfatus, o upės, į kurias suteka visas valymo įrenginių turinys, tikrai nesugeba visų trąšų įsisavinti ir jos taip pat nukeliauja iki pat jūros“, – priduria jis.
Ekologo teigimu, dumbliai ypač suklesti šiltuoju metų laiku kai yra daug šviesos ir vanduo sušyla, todėl jų gausiau ir būna vasarą.