Daugiau saugumo žmonėms – blogiau gamtai?
„Skaičiuojame jau antrus metus nuo pandemijos pradžios, tačiau niekas taip ir nepradėjo rimtai spręsti higienos priemonių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo problemų. Nors pagal esamą įstatymą už tai turi būti atsakingos savivaldybės, tačiau neteko girdėti, kad jos būtų pasiūliusios bent vieną realią alternatyvą. Dažniausiai periodiškai vis primenama, kad apsauginės kaukės ar vienkartinės pirštinės turi būti atskirai sudedamos į plastikinius maišelius, sandariai užrišamos ir tik tada išmetamos į bendrųjų atliekų konteinerius. Tai reiškia, kad lyg ir neturime kitos išeities – tik didinti plastiko atliekų kiekius ir vertinti kaip dar vieną koronaviruso sukeltą skriaudą planetai“, – sako PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių atstovai jau yra pasisakę apie tai, kad panaudotos medicininės apsauginės kaukės ar higienos tikslais naudojamos vienkartinės pirštinės, būdamos pavojingomis atliekomis, turėtų patekti į pavojingųjų atliekų tvarkymo įmones, o ne į MBA įrenginius. Deja, tiek šios priemonės, tiek ir maišeliai, į kurias jos supakuojamos, keliauja ten ir tik po to į gamyklas, kur jos deginamos, išgaunant šiluminę energiją.
Galime būti žalesni, bet tai kainuos
Ar yra skirtumas, į kokius maišelius sudedame minėtas higienos priemones? Kaip galėtume būti žalesni? Kokie maišeliai šiuo atveju labiau tiktų – skirti pirkiniams ar šiukšlėms?
„Dauguma plastikinių maišelių yra neperdirbami arba sunkiai perdirbami. Tačiau nepriklausomai nuo perdirbamumo galimybių, visi plastikiniai maišeliai, jeigu jie buvo naudojami gaminiams supakuoti ir yra be turinio, turėtų keliauti į rūšiavimo konteinerius. Taip ne tik mažinsime į sąvartynus patenkančių atliekų srautą, bet ir būsime atsakingesni aplinkosauginiu požiūriu. Kitas būdas būti atsakingiems – vietoje vienkartinių pirkinių maišelių naudoti daugkartinius. Deja, pagal esamas taisykles ir tvarką išmesdami higienos priemones sunkiai galime būti labai žali“, – apgailestauja E. Razbadauskaitė.
Pasak jos, pirkinių maišelių ir plonų šiukšlių maišų sudėtis yra analogiška. Vienintelis skirtumas yra tai, šiukšlių maišeliai paprastai gaminami iš antrinių žaliavų. „Jeigu panaudotoms vienkartinėms kaukėms ar pirštinėms naudosime šiukšlėms skirtus maišelius, tai tikriausiai galėsime sakyti, kad esame bent per vieną padalą žalesni, nes tapsime žiedinės ekonomikos dalyviais – naudosime daiktą, pagamintą iš jau panaudotų daiktų“, – siūlo kompromisinį sprendimą E. Razbadauskaitė.
Kitas, dar žalesnis sprendimas, anot PTO atstovės, būtų rinktis kompostuojamus maišelius. Tokių maišelių Lietuvos rinkoje yra, nors jie yra kelis kartus brangesni nei plastikiniai. Tokie maišeliai yra gaminami iš augalinių medžiagų, pavyzdžiui, iš kukurūzų krakmolo. Šie maišeliai nėra perdirbami, bet gali būti kompostuojami ir tapti sodui ar daržui naudingomis medžiagomis, o blogiausiu atveju – neužteršti aplinkos.
Esame pirmūnai ES, bet nusiraminti – per anksti
PTO atstovė taip pat atkreipia dėmesį: visi prekybos centre įsigyjami maišeliai, skirti susidėti prekėms vietoje ar kuriuose buvo supakuoti produktai, turi keliauti į pakuočių atliekų konteinerius. Kiti – tokie kaip šiukšlių maišai – yra gaminiai, o ne pakuotės, todėl jie su turiniu turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Tačiau jeigu į pirkinių maišelius sudedame buitines atliekas – maišelis kartu su turiniu keliauja į bendrųjų (mišrių) atliekų konteinerius.
E. Razbadauskaitės tvirtinimu, plastikinių maišelių problematika mūsų šalyje – vis dar labai aktuali. Galima būtų teigti kad plastiko maišeliai pakuočių rūšiavimo konteineriuose sudaro 50 proc. viso rūšiavimo konteineryje randamų plastikinių pakuočių kiekio.
„Oficialiais Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje skelbiamais duomenimis, 2019 metais buvo perdirbta ar panaudota energijai gauti, įskaitant eksportą, 82 proc. plastikinių pakuočių atliekų nuo bendro į vidaus rinką išleisto kiekio. Tokio rodiklio nėra pasiekusi nė viena Europos Sąjungos šalis – galime džiaugtis pasiektu rezultatu“, – pastebi E. Razbadauskaitė.