Sugriuvusi, važiuojantiesiems tvarkinga Šiaurine gatve už akių kliūvanti vadinamoji varlių tvora prieš porą metų iškilo žaliąsias idėjas propaguojančių ir prieš naują gatvę ilgą laiką kovojusių miesto politikų bei jų sekėjų iniciatyva. Iš pradžių įtikinėję, kad Šiaurinė gatvė pražudys miškelyje tarp Rožyno ir už jo esančių sodų bendrijų gyvenantį šermuonėlį, tačiau jo ieškoti atvykusiems mokslininkams neaptikus absoliučiai jokių šio į raudonąją knygą įrašyto žvėrelio buvimo pėdsakų, kovotojai prieš gatvės tiesimą ėmėsi gelbėti varliukus.
Susirūpinę, kad iš miško šliaužiančius varles, rupūžes ir žalčius traiško naująja Šiaurine gatve važiuojantys automobiliai, gamtos mylėtojai susirinko tverti tvorelės.
Viena tokios statybos iniciatorių – miesto tarybos narė bei Rožyno gyventoja Gema Umbrasienė tvirtina neabejojanti, kad šermuonėlio Rožyno prieigose būta, anot jos, yra mačiusiųjų šio urvą. Politikė taip pat pabrėžė, jog ir Šiaurinės gatvės nutiesimas – intervenciją į gyvąją gamtą ir akivaizdus kenkimas jai.
Surengė talką
Pasak G. Umbrasienės, kad būtų sumažinta žala gyvūnėliams, 2021-ųjų balandį, kai iš žiemos miego pabudę žalčiai, tritonai, varlės, rupūžės bei kiti gyviai iš žiemaviečių keliauja į veisimosi vietas, šalia Šiaurinės gatvės ir buvo nutarta statyti apsauginę tvorelę.
„Tokia iniciatyva kilo vienai panevėžietei, kuri eidavo pasivaikščioti taku šalia Šiaurinės gatvės, ėmus į internetą kelti toje gatvėje sutraiškytų žalčių, varlių ir kitų gyvūnų nuotraukas. Kreipiausi į miesto valdžią prašydama šalia Šiaurinės gatvės pastatyti visus reikalavimus atitinkančią apsauginę tvorą. Išgirsta nebuvau“, – kalbėjo G. Umbrasienė.
Politikė guodžiasi, kad į jos prašymą nesureagavo ir aplinkosaugininkai.
Šie tarybos narei atsakė, kad Šiaurinė gatvė nutiesta pagal visus reikalavimus. Tačiau, anot jos, roplių bei varliagyvių žinovus buriančios herpetologų draugijos nariai patikino, kad tvora šalia Šiaurinės gatvės reikalinga, be to, dar ir patarė, kokia ši turėtų būti.
„Aišku, kad toji tvora turėtų būti stacionari, tvirta, kurios neišverstų sniegas, nenugriautų koks bėgantis žvėris, pagaliau nenuspardytų ir piktadariai. Tačiau mes taip pat suvokėme, kad bet kokia apsauga geriau nei jokios. Tad, prisipažįstu, ėmėmės saviveiklos“, – aiškino G. Umbrasienė.
Ji mena, kad dalį tinklo tvorai padovanojo minėtos herpetologų draugijos nariai, o kitą dalį pirko patys idėjos iniciatoriai už savo pinigus. Jų lėšomis pirkti ir stulpeliai šiai tvorai, pagaminti vienoje Vilniaus įmonėje. Statyta tvora rengiant talkas.
Šalia Šiaurinės gatvės atsiradęs toks užtvaras, pasak politikės, su šalies aplinkosaugininkų iniciatyvomis nesusijęs, jis atsirado išskirtinai Rožyno gyventojų iniciatyva.
Nematė, kaip atrodo
Nors pati gyvenanti Rožyne, G. Umbrasienė sako nemačiusi, kaip dabar atrodo prieš porą metų jos kartu su bendraminčiais tvertoji tvora.
„Pastaruoju metu tos tvorelės nemačiau. Negerai, jei ji apgriuvusi. Tačiau manau, kad bent porą metų žalčius, varles ir kitus gyvūnus nuo žūties gelbėjo. Tikiu, kad ir vietomis apgriuvusi ji bent iš dalies apsauginę funkciją vis dar atlieka“, – įsitikinusi G. Umbrasienė.
Anot jos, Šiaurinė gatvė yra vieta, kur Panevėžyje žūsta daugiausia roplių ir varliagyvių, keliaujančių nuo sodų bendrijų pusės Rožyno link. Jos nuomone, tvorelę atstatyti galėtų padėti pilietiškas Panevėžio jaunimas, tačiau labiausiai tuo pasirūpinti turėtų Savivaldybės administracija.
Ne tvora, o parodija
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė, jog ir jam, ir kitiems administracijos darbuotojams žinoma, kad „varlių“ tvora šiuo metu yra išvirtusi, netvarkinga, vargu ar dar atliekanti savąja funkciją. Sušilus orams, pasak direktoriaus, gatves prižiūrinčių tarnybų darbuotojai šią tvorą nuardys.
„Iš tiesų toji tvora tapo tvoros parodija“, – konstatavo T. Jukna. Jis pabrėžė, kad šios tvoros tvėrimas su savivaldybės administracija nebuvo derintas, palaikis statinys šalia gatvės įrengtas savavališkai.
„Menu, kad dar prieš statant tą tvorą buvome įtikinėjami, kad netoli Šiaurinės gatvės gyvenančių žmonių šuliniai pilni varlių, o atsidūrusių ant gatvės žūsta jų tūkstančiai. Bet ar tikrai?“ – sako T. Jukna.
Stacionarios tvoros šiems šaltakraujams saugoti savivaldybė nėra numačiusi statyti. Apie varlių migraciją neturi duomenų Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos specialistas Marius Kazlauskas paaiškino, kad tvoros, saugančios roplius ir varliagyvius, reikalingos, tačiau statomos ne kaip kas sumano, o turint suderintus projektus.
„O kad varlės, žalčiai ir kiti ropliai migruoja būtent per Šiaurinę gatvę, surinktų duomenų nėra“, – pabrėžė specialistas.
Tokia ne saviveiklinė, kokia buvo suręsta Šiaurinės gatvės prieigose, o atitinkanti visus reikalavimus ir išties sauganti gyvūnus, pastatyta Dzūkijoje, o tuo pasirūpino aplinkosaugininkai.