Piktinasi savivaldos belgiška ramybe

Prieš tris savaites Aplinkos apsaugos komitete surengtas posėdis šiuo klausimu nebuvo itin sėkmingas. Ginčytasi, kas kaltas, kad įmonės „Bionovus“ statybinių atliekų aikštelėje užaugo iki 10 metrų siekiantys atliekų kalnai, ko prižiūrinčios institucijos „nepastebėjo“ ir tik paskutinę minutę priėmė drastišką sprendimą – laikinai stabdyti neišrūšiuotų atliekų priėmimą. Po šio posėdžio, buvo rinktasi dar du kartus, tačiau ir po trečiojo susitikimo kalbintas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas džiugių žinių neturėjo.

D.Gedvilas
Statybininkai tokios informacijos lauks iki pirmų šalčių, nes paskui nebegalės tokių atliekų išvežti. Vieną dieną gali įvykti taip, kad aplinkosaugininkai turės stovėti pamiškėse ir gaudyti statybininkus arba statytojus, kad jie nešiukšlintų mūsų aplinkos.

„Sudėtinga dabar atidaryti tą aikštelę iš naujo, bet vis tiek ieškosime būdų, nepaliksime vilniečių likimo valioje. Galimi sprendimai įvairūs – galima leisti „Bionovus“ laikinai priimti statybines atliekas, bet aišku iš karto jas išrūšiuojant ir tvarkant, o ne taip, kaip buvo iki šiol daroma (iki šiol ten buvo absoliuti nesąmonė). Šiandien dar negaliu pasakyti, kokią dieną vilniečiai galės pridavinėti statybines atliekas“, - pažadų nedalijo A. Salamakinas.

Jo teigimu, labai trūksta iniciatyvos iš savivaldybės aukščiausių vadovų pusės – mero, vicemero. Jie turėtų pasakyti, ką darome.

„Dabar pas juos belgiška ramybė. Jie turi pirmu smuiku groti, o ne aplinkos komiteto pirmininkas“, - kritikos savivaldybos atstovams negailėjo politikas.
Statybinės atliekos "Bionovus" aikštelėje

Anot A. Salamakino, didžiausia bėda ta, kad Vilnius neturi jokių atsarginių variantų – aikštelių, kur galima būtų laikinai tokias atliekas sandėliuoti. Taip pat tokių atliekų priėmimui nėra pasiruošęs ir Kazokiškių sąvartynas (nėra tam tinkamos aikštelės, atitinkančios aplinkosauginius reikalavimus).

Paklaustas, o ar nebūtų įmanoma skubos tvarka skelbti konkursą, kas norėtų tvarkyti statybines atliekas (ir galėtų jas priiimti), Seimo narys tikina, kad toks variantas nėra tinkamas, nes konkursas užtruktų du-tris mėnesius (o apskundus konkurso rezultatus teismui – ir iki pusės metų). Sprendimų šioje situacijoje reikia greičiau.

Ar tik nereiks stovėti pamiškėse ir gaudyti šiukšlintojų

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sutinka, kad situacija šiuo metu yra labai rimta ir pripažįsta, kad reikalingi tam tikri pokyčiai. Kitaip – gali nutikti negerų dalykų, kuomet iš neturėjimo kur dėti tokių atliekų, jos pradės plaukti į nelegalias vietas.

„Anksčiau statybininkai buvo įpratę, kad už tam tikrą mokestį bendrovė ne tik priima atliekas, bet ir surūšiuoja. Kai šita paslauga iš rinkos dingo, užsidarė aikštelė Vilniaus regione, kilo klausimas – ką daryti su atliekomis? Dauguma statybininkų šiuo metu kaupia tokias atliekas statybvietėse ir laukia, kada bus aišku, kur galima vežti optimaliu atstumu, kokia tvarka, kokie bus įkainiai. O gal atvirkščiai ne statybininkas turės mokėti, o jam sumokės už tam tikras atliekas (metalo laužą, medieną, betoną ir pan.)

Statybininkai tokios informacijos lauks iki pirmų šalčių, nes paskui nebegalės tokių atliekų išvežti. Tai yra opi problema, laukimas yra baigtinėje laiko sekoje, nes vieną dieną gali įvykti taip, kad aplinkosaugininkai turės stovėti pamiškėse ir gaudyti statybininkus arba statytojus, kad jie nešiukšlintų mūsų aplinkos“, - perspėjo D. Gedvilas.
Statybų aikštelėse privaloma rūšiuoti atliekas

Pašnekovo teigimu, jau ir dabar girdisi žinių, kad randasi nelegalūs verslai, kai bendrovės, turėdamos užmiestyje žemės, pasiskelbia, kad gali priimti statybines atliekas, jas sandėliuoja, o paskui laidoja į žemę.

„Šiandien atsidaręs internetą, turėtum matyti bendroves, kurios veža šiukšles, ir ar jos turi licenciją, ar tai nebus savavališki sąvartynai. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras turėtų paviešinti informaciją, kas turi licencijas, kas gali verstis antrinių žaliavų supirkimu, turėtume matyti įkainius, jų dislokacijas žemėlapyje – tada visi jaustumėmės saugūs“, - teigė D. Gedvilas.

Statybininkai nežino, kaip rūšiuoti

Iškilus į viešumą „Bionovus“ statybinės atliekų surinkimo aikštelės bėdoms, pasigirdo kalbų ir apie pačių statybos įmonių atsakomybę – būtinybę rūšiuoti atliekas dar statybų aikštelėje. Statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas, paklaustas, koks procentas statybininkų jau dabar rūšiuoja atliekas, pateikė analogiją kitos situacijos, klausdamas, kiek laiko visuomenė buvo ruošiama tokiems pokyčiams.
A. Avulis
Dabar kai kurias atliekas, pavyzdžiui, polistirolio (apšiltinimo medžiagos -
red. past.
), išrūšiuoti kainuoja brangiau nei pati polistirolio medžiaga – negalime prarasti sveiko proto. Už polistirolio atliekas prašo 200 litų už kubą, o pats polistirolis kainuoja 150 Lt/ kub.
„Į jūsų klausimą atsakyčiau kitu klausimu – kiek laiko visuomenėje buvo skleidžiama informacija apie elektroninius troleibusų ir autobusų bilietus? Jeigu palygintume, kiek laiko tokia informacija buvo viešinama, mokinama, aiškinama ir su tokiu pačiu intensyvumu būtų pereita prie šiukšlių problematikos, šiandien tikrai neturėtume tokios aktualijos.
Dalius Gedvilas

Reikėjo bent prieš metus viešinti, kokios yra rūšiavimo taisyklės, kad visi žinotų, kur bus galima tokias atliekas vežti, kokios yra supirkimo kainos rinkoje“, - dėstė statybininkų atstovas ir pridūrė, kad daugumai iš tiesų trūksta žinių, kaip tas statybines atliekas reiktų rūšiuoti, dėl to tai ir nedaroma.

Maža to, pašnekovas pasiguodė, kad į jį, kaip statybininkų atstovą, nė karto nėra kreipęsi atsakingų valdžios institucijų atstovai su prašymais paviešinti statybinių atliekų rūšiavimo taisykles.

Vardijo, ko imasi „Bionovus“

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, reaguodamas į viešoje erdvėje vykstančias diskusijas statybinių atliekų priėmimo klausimu, ketvirtadienį surengė susitikimą su nekilnojamojo turto atstovais ir aptarė, kaip gali būti sprendžiama susidariusi situacija.

„Problema kaip ir aiški, bet jos paprastuoju būdu išspręsti neišeina. Artimiausiu metu mūsų regioninio atliekų sąvartyno - „Bionovus“ įmonės vartai atsivers ir tikėkimės, kad tos problemos, kuri buvo, nebeliks. Tačiau statybinių atliekų rūšiavimas įgauna visai kitą mastelį ir kitus parametrus negu buvo iki šiol ir aišku, tas pigus laikotarpis, kai buvo galima mišrias statybines atliekas vežti į sąvartyną, tikrai bus pasibaigęs“, - žadėjo sostinės meras.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas, atidžiai pats stebintis situaciją „Bionovus“ aikštelėje, teigė, kad įmonė intensyviai tvarko susidariusį atliekų perviršį ir šiuo metu nuo 130 tūkst. tonų sugebėjo jį sumažinti iki 28 tūkst. tonų.

Virginijus Dastikas
„Per dvi savaites „Bionovus“ žada šį perviršį sutvarkyti, jie dabar jau pateikė paskutinį veiksmų planą. Jau matosi šviesa tunelio gale. Atskiruose atliekų sektoriuose prasidės rekultyvacijos dalykai – bus panaudotos tos pačios medžiagos, kurios sukauptos kaip prekė, tai dar labiau padės atlaisvinti vienintelę likusią trečiojo sektoriaus aikštelę, kurioje už dviejų savaičių, manau, kad bus galima atnaujinti komunalinio ir statybinio laužo atliekų priėmimą“, - situaciją komentavo V. Dastikas. Jo teigimu, „Bionovus“ bus leista įrenginėti šalia esančią 4 hektarų aikštelę, kurią jie yra nusipirkę.
A. Salamakinas
Didžiausia bėda ta, kad Vilnius neturi jokių atsarginių variantų – aikštelių, kur galima būtų laikinai tokias atliekas sandėliuoti. Taip pat tokių atliekų priėmimui nėra pasiruošęs ir Kazokiškių sąvartynas.

„Pagrindinė regiono atliekų departamento (RAAD) keliama sąlyga, kad toje aikštelėje būtų leista priiminėti statybines atliekas kartu su komunalinėmis – kad tiek, kiek jie priima atliekų per mėnesį (maždaug 5 tūkst. tonų), tiek ir turi išrūšiuoti. Atliekos, kurios yra inertinės ir galimos laidoti, eina į laidojimą, o visos komunalinės atliekos turės keliauti į Kazokiškių sąvartyną. Yra sutarta su šio sąvartyno operatoriumi, kad jie per metus galėtų tokių atliekų priimti 23 tūkst. tonų“, - aiškino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

A. Avulis: kai kurias žaliavas išrūšiuoti brangiau nei nusipirkti

V. Dastikas kartojo mero išsakytus žodžius, kad būtina įvesti pirminį rūšiavimą dar statybų aikštelėse ir ten turi stovėti ne po vieną konteinerį, bet mažiausiai po tris. O toms įmonėms, kurios nesiims rūšiavimo, mišrių statybinių atliekų priėmimas kainuos brangiau.

Į tai iškart sureagavo vienos didžiausių statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Jo teigimu, didelė problema Vilniaus mieste yra tai, kad statybines atliekas iki šiol priėmė tik viena įmonė, veikusi kaip monopolinė. To pasekmė - konkurencijos rinkoje nebuvimas ir užkeltos kainos.
Arvydas Avulis

„Dabar kai kurias atliekas, pavyzdžiui, polistirolio (apšiltinimo medžiagos - red. past.), išrūšiuoti kainuoja brangiau nei pati polistirolio medžiaga – negalime prarasti sveiko proto. Už polistirolio atliekas prašo 200 litų už kubą, o pats polistirolis kainuoja 150 Lt/ kub.”, - vieną iš pavyzdžių pateikė A. Avulis.

Pasakė, ko norės iš statybų objektų

A. Zuokas, atsakydmas į išsakytą kritiką, teigė, kad atliekų priėmimo tarifus nustato ne įmonė „Bionovus“, o savivaldybės taryba, tvirtindama kainas.

„O konkurencija, apie kurią jūs sakote, nėra paprastas dalykas. Kai tik norime suplanuoti, kurioje vietoje būtų galima kaupti ir perdirbti statybines atliekas, tai misija praktiškai neįmanoma. Dėl gyventojų, dėl Aplinkos ministerijos požiūrio ir visa kita. […] Šiuo metu yra rengiamas planas iki 2020 metų – ieškome vietų, nebūtinai Vilniuje, bet ir Vilniaus apskrityje, kur galėtų atsirasti naujas statybinių atliekų sąvartynas. Tai nėra paprasta, nes ne viena savivaldybė nelabai nori įsileisti tokios
teritorijos ir tokios veiklos, o jeigu nori – iškart atsiranda labai daug papildomų sąlygų, kurias mes turėtume apmokėti – taigi visa veikla tampa pakankamai nepigi“, - teigė A. Zuokas.
Artūras Zuokas

Jis sutiko su verslininko išsakytu pasiūlymu, kad idealiu atveju Vilniaus regione turėtų būti bent kelios vietos, kur galima būtų kaupti ir vėliau perdirbti statybines atliekas.

Sostinės meras taip pat pripažino, kad šiuo metu diskutuojama dėl dar vienos alternatyvos įteisinimo. Kai vykdomos viešųjų objektų – kelių, aikštelių statybos, norima taikyti reikalavimą, kad joms būtų naudojama tam tikra dalis perdirbtų statybinių atliekų (pvz., skaldos). Tokiu būdu kaupiamų statybinių atliekų kiekiai sumažėtų.

„Ateityje tai taps kaip norma ir galbūt net ministerija patvirtins kaip reikalavimą praktiškai visose statybose, kad perdirbtas statybinis laužas būtų panaudojamas statybose. Tai būtų kelias, kuris leistų nekaupti ir neauginti kalnų, o atvirkščiai – panaudoti kaip antrinę žaliavą perdirbtą statybinį laužą“, - sakė A. Zuokas.