Lapkričio pabaigoje Paryžiaus miesto taryba priėmė „Bioįvairovės planą“, pagal kurį miestas turėtų tapti žalesnis. Tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme.
Plano viršuje puikuojasi įrašai apie būtinybę plėsti miesto elektrinio tramvajaus tinklą bei atidžiaus administruoti dviejų Paryžiaus miškų valdymą, tačiau įdomiausias yra sumanymas ant metropolio pastatų stogų įrengti dar septynis hektarus sodų.
Daugelis studijų jau patvirtino, kad „žalieji“ stogai padeda slopinti miesto triukšmą, vėsina orą, sugeria lietaus vandenį (vadinasi jo mažiau keliauja į kanalizacijos sistema su teršalais, kuriuos vanduo surenka iš gatvių), absorbuoja CO2 ir atrodo estetiškai. Be to, nevienas miestas jau įvykdęs tokias programas paskelbė, kad apie žaliuosius stogus išaugo ir nekilnojamo turto vertė.
GRYNAS.lt rašė apie siūlymą Eifelio bokštą paversti mižinišku medžiu. Paryžiuje šiuo metu jau yra apie 3,7 hektarų žaliųjų stogų, pasiteisinus pirmiesiems miesto valdžia suskubo juos praplėsti. Spaudos konferencijos metu, vienas tarybos narys atskleidė, kad per dar ateinančius aštuonis metus, žaliųjų stogų plotas išaugs 300 proc.
Pastaruoju metu pasaulyje populiarėja įvairios miestų apsodinimo idėjos.