- Pone, Liudvikai, minėto tyrimo rezultatai išties iškalbingi – tikrai daug žmonių švaisto maistą. Kaip manote, kas lemia šią problemą?
- Taip, 90 proc. Neįsivaizduokim, kad kasdieną. Vieni – kartą per dieną, kiti – kartą per savaitę. Bet dauguma anksčiau ar vėliau tą maistą pamėto. Priežastys? Mes irgi mėginom įsigilinti. Radom pagrindines: arba perkam per daug, arba gaminam per daug.
- O gal valgom per mažai? (juokauja, – red. past.)
- Arba valgom per mažai (nusijuokia, – red. past.). Žiūrint kitus grafikus nepanašu, kad tai būtų tiesa. Kaip tas problemas būtų galima išspręsti? Yra įvairiausių būdų. Jeigu perkame per daug, na, dažniausiai mes labai kreipiame dėmesį į kainą. Jeigu yra labai geras pasiūlymas, paimsi vienu ar kitu produktu daugiau, tai yra viskas tvarkoje.
Bet klausimas – o kaip tu planuoji? Nes jeigu nusiperki 10 moracelų, kurios galioja 3 dienas, faktas – bus maisto švaistymas. Vertėtų eiti su pirkinių sąrašu, tada labai aiškiai žinai, ko tau reikia, pagalvoji, ką gaminsi vakarienei, pietums, pusryčiams ir labai sumažini šansų išmesti maistą. Jei vis tik kažko lieka, nepamirškime, kad namuose visi turim šaldymo kamerą. Paprastas, bet pats geriausias konservavimo būdas. Suskirstom į porcijas, į maišiuką, dėžutę. Ateis darbo savaitė išsinešim maistą pietums, pasišildysim ir valgysim.
- O maisto švaistymo atvejų daugėja ar vis dėlto tampam racionalesni? Kitaip tariant, ar ta problema auga, ar vis tik įgaunam daugiau žinių, kaip to išvengti?
- Tendencija labai paprasta – gerėjant gyvenimo kokybei žmonės labiau atsipalaiduoja, tampa labiau išrankūs, lengvesne ranka išmeta. Ne tik maistą, ir daiktus: keičiam rūbus, turim vasarai 20 porų batų, mašinas perkam naujas ir taip toliau. Tas pats vyksta ir su maistu. Tas ciklas greitėja, jis nesuvartojamas ir išmetam. Kad mažiau išmesim ateityje, labai drįstu abejoti.
Čia labiau priklauso jau nuo paties verslo. Pavyzdžiui mes, kaip prekybos tinklai, ieškom būdų, kaip sumažinti tą maisto švaistymą, nes mums finansiškai skauda išmesti. Bet su žmonėm, aš nežinau, kodėl, bet pasirodo, nėra taip skausminga, nes didžioji dalis maisto išmetama būtent namuose.
- O gal yra žinoma, kurie būtent produktai dažniau išmetami, nesuvartojami?
- Taip, be abejo. Numeris vienas – vaisiai, daržovės. Nes perkam gausiai, dideliais kiekiais, gražu, skanu, šviežia, gaivu. Ir pasižiūri, kad jie stovi, stovi, stovi, suvysta, pavytusį išmetam. Su dėmele obuolys – vaikas jau nebevalgys, nes jam reikia tobulo. Visi tie dalykai, mes puikiai juos žinom. Aišku, didelis darbas yra pakeisti planavimo įpročius, požiūrį į maistą.
Nes su laiku, kaip ir minėjau, ateina toks perfekcionizmo porytis, maistas turi būti tobulas: tobula spalva, tobula forma, nė griovelio, nieko. Tai labai daro įtaką maisto švaistymui, nes, tarkim, ateina į prekybos centrą, ten bus padėtas paprastas obuolys, kiek apmuštas, ir tobulas. Tai to paprasto, apmušto jau nieks nebepirks. Jis tiesiog liks, liks liks, kol visiškai bus nebekoks ir bus tiesiog išmestas. Reikia atrasti tą netobulumą, nes ar mes tobuli esam? Kodėl ieškom tobulumo kitur.
- Reikia nepamiršti, kad tas pamuštas obuolys gali tapti puikiu pyrago ingredientu. Ir tas pavytęs, parudavęs bananas gali tapti bananų duona.
- Tikrai taip. Ir, pavyzdžiui, dabar neseniai paleidom naują projektą – 4 parduotuvėse išmėginom netobulų vaisių ir daržovių rinkinius. Paprasta idėja – popierinis maišelis ir ten galite rasti arba vaisių, arba daržovių miksų. Kaina tikrai gera – 79 centai. Dabartiniame kontekste už kilogramą tai yra niekas beveik. Ir labai pasiteisino, žmonės atranda. Tai yra tokie, kaip ir minėjom, pamušti, netobuli, praradę prekinę išvaizdą vaisiai ir daržovės. Parduodam tikrai gerais kiekiais ir panašu, kad projektas yra pasiteisinęs ir netrukus leisime į visas parduotuves.
- Kovokim už teises pamuštiem obuoliam (juokiasi, – red. past.). Taip pat pirkėjams pasiūlėte dirbtinio intelekto šefo „gaminu-neišmetu“ paslaugą. Papasakokite plačiau apie ją, kaip ji veikia ir ar žmonės ja naudojasi?
- Ką labai pastebėjome, kad žmonės galvojo, kad čia mobilioji programėlė, reikia atsisiųsti į telefoną. Ne, tai nėra mobilioji programėlė, tai tiesiog nuoroda, kurią galite rasti mūsų „Rimi“ svetainėje. Po receptais. Įrankis yra paprastas, nereikalauja didelių žinių, kaip juo naudotis. Tiesiog atsiverti jį ir tavęs paklaus, kokius turi ingredientus savo namuose. Esmė yra tokia, kad tu turi namuose kažkokių produktų, pavyzdžiui, kalafiorą, cukiniją, makaronus ir nežinai, ką su jais daryti. Arba matai, kad jie į galą, ką nuveikti?
Tuos ingredientus į įrankį suvedi ir paspaudi generuoti receptą ir tau sistema sugeneruoja receptus. Tai nebus tik iš tų ingredientų, bet su tais ir dar kažkuo. Ir ji labai lanksti. Jeigu nepatinka kažkas iš recepto, nemėgstat bulvių, pakeiskit jas į kažką kitą. Nemėgstat kalendros, nes labai principingas skonis, keiskit į krapą. Galima ir porcijas keisti. Viskas labai gražiai ten susisinchronizuoja. Gramų tikslumu žinosi, kiek ko reikia įdėti, kaip ką ruošti, kiek laiko ir panašiai.
Patinka veganiški produktai – užsidėk filtrą veganų, patinka itališka virtuvė – užsidėk itališkos virtuvės filtrą. Toks labai lankstus, šiuolaikiškas įrankis. Jį žmonės, būsiu atviras, pamažu atranda, bet jis turi labai gerą potencialą, nes atsiliepimai labai pozityvūs. Palyginus su tuo, ką turim panašaus, tai gerokai geresni vartotojų atsiliepimai. Stengsimės labiau populiarint produktą.
- O ar pastebite, kokie ingredientai dažniausiai pasirenkami, kuriuos žmonės nusipirko, nors nežino, ką su jais daryti?
- Čia geras klausimas. Ar iš tikrųjų tai yra kas lieka ir nežino, ką daryti, ar tiesiog žmonės mėgta iš to daryti. Populiariausi, nenustebsim – česnakai, bulvės, makaronai, duona, svogūnai, krapai ir t.t. Gal labiau, kas neįprasta – ką gamina su tais produktais. Pamatėm, kad populiariausias filtras – veganiški receptai. 18 proc. pasirenka. Be abejo tas įrankis nėra naudojamas visos visuomenės, visų sluoksnių. Tai yra tam tikras žmogus – šiuolaikiškas, ieškantis naujovių, daugiau keliaujantis ir pan. Tai tarp tokių žmonių, galime sakyti, 18 proc. renkasi veganiškus receptus.
- Na ir minėjote, kad daržovės ir vaisiai dažniausiai išmetami, tai turbūt būtent šių produktų ir nenori išmesti ir tenka rinktis veganiškus receptus?
- Taip, galima tai susieti. Be abejo, tų produktų daugiausiai lieka, jie greičiausiai genda, tai toks stresas dažniausiai ir būna, ką su jais nuveikti.