Jame konkretūs taršos mažinimo rodikliai numatyti kiekvienai ES šaliai, o visos Bendrijos mastu ketinama pasiekti, kad sieros dioksido būtų išmetama 81 proc. mažiau, azoto oksidų – 69 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 51 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 50 proc. ir amoniako – 27 proc.
Toks tikslas keliamas peržiūrint ES oro apsaugos, kuri tarptautinei bendruomenei kelia vis daugiau rūpesčių, politiką. Prasta oro kokybė, kaip konstatuoja Europos Komisija, – pagrindinė su aplinka susijusi pirmalaikių mirčių ES šalyse priežastis. Tikimasi, kad iki 2030 m. pasiekus minėtuosius rodiklius neigiamas aplinkos oro taršos poveikis sveikatai sumažėtų 67 proc.
Ar Lietuva galėtų pasiekti jai numatytus tikslus oro taršai mažinti, ar jie priimtini pagal nacionalinius strateginius planus ir galimybes, nesukeliant didelio neigiamo poveikio ekonomikai, paslaugų kainoms ir pan., – į tai turėtų atsakyti šiuo metu atliekamos tokio taršos sumažinimo kaštų ir naudos analizės išvados. Jas iki birželio vidurio parengs Aplinkos ministerijos užsakymu šį tyrimą atliekanti UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“.