„Na, ir ką daryti su tuo? Savivaldybę už mūsų visų turto gadinimą į teismą padavinėti? Visų žiemos problemų „lengvas“ ir „pigus“ išsprendimas druska galutiniam rezultate bus tikrai nepigus – toks siaubingas druskos naudojimas kol kas trunka tik kokius 4-5 metus, bet kas bus miestui: visai infrastruktūrai, namams, viešam transportui ir t.t. druską naudojant tokiais kiekiais 20, 30 metų? Gatvių medžiai žus pirmieji (kaip mes vaikščiosime, kaip atrodys Vilnius be gatvių medžių?), bet nuo tokiais kiekiais beriamos druskos bus rimtos pasekmės ir negyviems miesto objektams. Kiek tai kainuos miestui?“, – socialinio tinklo grupėje „Gelbėkime Vilniaus medžius. Iniciatyva“ paskelbė vilnietė Ligita.
Delfi susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe ir pasidomėjo, ar toks druskų naudojimas nepakenks augmenijai, miesto pastatams ir infrastruktūrai?
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pakomentavo apie susiklosčiusią situaciją dėl druskų barstymo.
„Barstant šaligatvius ir kitas erdves siekiama, kad barstymas vyktų atitinkamai ir ne daugiau nei reikia pagal orų sąlygas. Tinkamą ir tolygų druskos kiekį barstymo metu užtikrinti padeda tai, kad druskos barstymui naudojama motorizuota technika. Barstymas rankomis vykdomas tik ant laiptų ir kai kuriais atvejais viešojo transporto stotelėse bei konteinerių aikštelėse – t. y. atvejais, kai dėl dangų ir praėjimų pločio nėra galimybės naudoti techniką.
Visgi visiškai eliminuoti neproporcingo barstymo atvejus, net naudojant automatizuotą barstymą, sudėtinga. Dažniausiai taip nutinka, jei technika dėl kliūčių priversta judėti lėčiau, sustoti, kai yra šaligatvio nelygumų arba kai dėl stipraus vėjo druska pustoma, ypač atvirose vietose. Gali susidaryti įspūdis, kad kai kuriose vietose druska barstoma juostomis, tačiau taip nėra: motorizuoto barstytuvo šonuose yra įtaisytos apsaugos, kurios apsaugo pėsčiuosius, augintinius, transporto priemones ir želdinius nuo aptaškymo druskomis, o to pasekmė – dalis druskos atsimuša nuo apsaugų ir yra ne paskleidžiama plačiai, o iškrenta juostomis apsaugų plotyje. Visgi dėl vėjo ar kritulių šis druskos kiekis greitai pasiskirsto paviršiuje.
Sinoptikams prognozuojant kritulius arba plikledį, dar iki kritulių ar plikledžio pradžios atliekami prevenciniai barstymai – išberta druska jau formuojantis ledui jį iškart tirpdo, tokiu būdu sumažinamos pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams kylančios rizikos. Visgi, savivaldybė siekia mažinti išbarstomos druskos kiekius, todėl pagal poreikį ir galimybes rangovai skatinami naudoti ir skaldelę. Smėlio ir druskos mišinys šaligatviams, takams, aikštėms, skverams, laiptams barstyti naudojamas rečiau, nes išdžiūvus dangoms smėlis yra nešiojamas vėjo ir dėl rizikos patekti į kvėpavimo takus gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Informacija apie neproporcingo ar netinkamo barstymo atvejus savivaldybė gauna iš situaciją nuolat stebinčių seniūnijų darbuotojų, taip pat gaunami pranešimai iš gyventojų. Užfiksavus, kad druska išbarstyta neproporcingai ar netinkamai, rangovas įpareigojamas nedelsiant surinkti druskos perteklių“, – aiškino G. Grubinskas.
