Pasibaisėjusiems plynaisiais kirtimais miškininkai nieko gero nežada: prie to teks priprasti

Nors neplynųjų kirtimų Lietuvoje šiuo metu yra apie 32 proc., o iki 2020-ųjų dar padidės iki 35 proc., be plynų kirtimų miškininkai teigia vis tiek negalintys išsiversti. Tiems, kurie kritiškai vertina šią medynų kirtimo praktiką, miškininkai paaiškina, kodėl tai yra daroma.

Jei neplynųjų kirtimų per daug, kyla problemų

Naujasis Generalinės miškų urėdijos (GMU) generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad neplynieji kirtimai padeda lengviausiu būdu atkurti toje augavietėje buvusį medyną. Tačiau jų negali būti ir per daug.

„Tai yra moksliškai pagrįsta ir neplynųjų kirtimo plotų didėjimas kai kur sudaro Lietuvoje problemų, pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje, Druskininkuose kertama neplynais kirtimais 50-60 proc. medynų, Šiaurės Lietuvoje, kur yra lapuočiai ar šlapios augavietės, nesurenkama net 20 proc. Tai yra miškininkystės specifika, ištisas mokslas. Jeigu 2020 metais neplynųjų kirtimų bus 35 proc., manau, kad to pilnai pakaks”, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Prūsaitis.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė suprantantis, kodėl daliai visuomenės yra nepriimtini plynieji miškų kirtimai, tačiau patikino, kad racionaliai vertinant be jų išsiversti negalime.

„Natūralu, kad didžiajai daliai visuomenės plyni kirtimai yra nepriimtini, atrodo drastiškai, žiaurokai, kai kas sako, kad išdarko miško ekosistemą ir pan. Bet jeigu mes kalbame apie ūkinius miškus, kurių pagrindinis tikslas yra medienos auginimas, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bent jau Šiaurės ir Vidurio Europoje, plyni kirtimai ir ateityje išliks kaip pats racionaliausias ir efektyviausias būdas ir ne tik ekonominiu požiūriu.

Neplynų kirtimų tikslas – kad būtų nepertraukiama medynų danga ir kad būtų pasiektas savaiminis miškų atkūrimas. Bet, deja, turime ir mes karčios patirties, kai tiek miškų urėdijos, tiek miškų savininkai buvo skatinami kirsti neplynaisiais kirtimais, nes buvo už tai išmokos. Bet praeina keli metai ir dėl biologinių, ekologinių savybių augavietėse nepavyksta pasiekti natūralaus, savaiminio atžėlimo ir tada reikia pakartoti tą darbą, kas realiai yra plynas kirtimas – viską iškirsti ir ruošti naujai dirvą“, - dėstė V. Vaičiūnas.

Pasak miškininkystės specialisto, visiškai be plynų kirtimų neišsiverstume: „Net jeigu ir norėtume atsisakyti Lietuvoje, tai praktiškai būtų neįmanoma“, - tikino V. Vaičiūnas.

Įvardijo darbų prioritetus

Spaudos konferencijos metu taip pat pristatyti pagrindiniai darbai, kuriuos planuojama įgyvendinti miškininkystės sektoriuje ateinančiais metais. Paminėti planai vystyti nepertraukiamą miškotvarką, sureguliuoti tai apibrėžiančius teisės aktus, taip pat stiprinti miškų kontrolę (tam prašoma papildomų 8 etatų), greičiau pereiti į elektroninę valdžią – plėsti paslaugų, kurias galima atlikti internetu, spektrą, skatinti miškų savininkus kuo plačiau tuo naudotis. Norima didinti ir miškų urėdijų veiklos efektyvumą – daug urėdijų funkcijų yra panašios, todėl norima jas apjungti, perorganizuoti ir pan.

„Niekaip per biržą neįsibėgėja  biokuro gamybos pardavimai – šiemet jų buvo tik apie 3 proc. nuo bendro kiekio. Kitais metais, jeigu bus priimtas sprendimas 50 proc. biokuro prekiauti per biržą, matyt, ir urėdijų svarba bus žymiai didesnė. Trys urėdijos  turėtų įsigyti visą įrangą skiedrų gamybai, tai irgi vienas iš prioritetinių uždavinių“, - teigė GMU generalinis urėdas R. Prūsaitis.