Pokyčius pastebi
Apie elektros ir elektronikos prietaisų tvarkymo taisykles yra girdėjęs ko gero kiekvienas Lietuvos gyventojas, tačiau tikrai ne visi tų taisyklių paiso. GRYNAS.lt žurnalisto kalbinti praeiviai Vilniaus gatvėse vieningai tvirtino, jog elektros ir elektronikos atliekas kaupia namuose arba išmeta kartu su kitomis atliekomis ir bendrą komunalinių atliekų konteinerį.
Jau 20 metų daugiabutyje gyvenanti Aldona pasakoja, kad didesnių gabaritų elektros ir elektronikos atliekas (senus televizorius, skalbimo mašinas, šaldytuvus) anksčiau ji ir jos kaimynai nešdavo tiesiog prie konteinerių. Moteris prisimena laikus, kai komunalinių atliekų konteineriai buvo apstatyti stambiagabaričių atliekų, tačiau, pasak jos, dabar situacija gerokai pasikeitusi.
„Prieš kokių 10 metų, pamenu, viską žmonės tempdavo prie konteinerių. Senas skalbimo mašinas, šaldytuvus, radijas. Ir mes nešdavome, nes nebuvo kur dėti senų daiktų. Giminės, pamenu, sakydavo, kad neša į rūsį, o iš ten, važiuodami tėviškėn, į kaimą, išmesdavo kur pamiškėje. Dabar, jei perki kokią skalbimo mašiną, kai kurios parduotuvės išsiveža patys senąją. Tai visi naudojasi šituo, manau“, – nuomone dalijasi gatvėje kalbinta praeivė.
Klausimų vis dar iškyla
Tiesa, Aldona vis dar nežino, ką daryti su sugedusiu plaukų džiovintuvu ar virtuvės elektroniniu prietaisu: „Aš tai juo, tiesą pasakius, kaupiu namie. Dabar sandeliuke jau yra senas lygintuvas ir sugedęs plaukų džiovintuvas. Kol kas nežinau, kur juos padėsime.“
Dėl šių prietaisų atliekų tvarkymo abejoja ir GRYNAS.lt kalbinta vilnietė Monika. Mergina tvirtina žinanti, kad stambiagabarites elektros ir elektronines atliekas galima atvežti į tokių parduotuvę arba paprašyti, kad pardavėjai, atvežę naują prekę, paimtų senąją. Tačiau, kur mesti mažesnius elektros ir elektroninius prietaisus ji nežino.
Elektros ir elektronikos prietaisai – pavojingos atliekos
Ir jaunimas, ir vyresnės kartos žmonės vis dar nėra užtikrinti, kaip jiems tinkamai sutvarkyti elektros ir elektronikos atliekas. Kaupiamos ir vėliau aplinkoje atsiduriantys prietaisai (jei jie pašalinami kartu su kitomis atliekomis) yra pavojingi ir žmogui, ir gamtai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros doc. Aušra Zigmontienė sako, kad elektros ir elektronikos prietaisai yra priskiriami pavojingų atliekų kategorijai, todėl jų tvarkymas – griežtai reglamentuojamas.
„Elektros ir elektroninės atliekos yra suprantamos kaip pavojingos atliekos todėl, kad jų sudėtyje, priklausomai nuo to, kokia ta elektroninės įrangos atlieka (šaldytuvas, televizorius), sudėtyje visada yra kažkokių pavojingų medžiagų. Pavyzdžiui, šaldytuvas. Visi puikiai žino, kad juose yra freonų, kurie kenkia ir gamtai, ir žmogui. Jie laisvai išsiskiria, patenka į aplinką. Be freonų labai didelė problema yra sunkieji metalai. Kurie aplinkoje išsiskiria negreitai, bet per dirvožemį ir gruntinį vandenį yra teršiami paviršiniai vandens telkiniai“, – aiškina mokslininkė.
Pašnekovė tęsia, kad daugumoje elektroninių atliekų gali būti panaudotos alyvos likučių, kurie yra ypač pavojingai aplinkai. Anot doc. dr. A. Zigmontienės, visa elektros ir elektronikos prietaisų skleidžiama tarša iš gruntinio vandens patenka į dirvožemį, o iš ten keliauja visa visa mitybos grandine.
„Bet kokiu atveju, sistema, esanti Lietuvoje, yra reikalinga, o mes patys, netvarkydami atliekų, darome žalą. Tos atliekos, net patekusios į sąvartyną, jos taip pat yra pavojinga atlieka nepaisant to, ar ji būtų smulki, ar stambi. Elektroninėje įrangoje yra ir baterijos (švino, ličio), ir akumuliatoriai. Skleidžiami šarmai, rūgštys ir panašiai“, – tvirtina specialistė.
A. Zigmontienės teigimu, elektros ir elektronikos prietaisų atliekos išskiria kancerogenines medžiagas, kurios pavojingos ir žmogui, ir visiems kitiems gyviems organizmas.
Kaip tvarkyti savo elektros ir elektronikos atliekas?
Gamtai gali būti pavojinga net elektros lemputė, todėl visų elektros ir elektronikos atliekų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas. Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jų neardyti. Jos turi būti atiduotos elektros ir elektronikos prekių tiekėjams arba gali būti paliekamos tam skirtose atliekų surinkimo aikštelėse. Norint tiekėjui (platintojui) atiduoti elektros ar elektronikos atliekas, nebūtina pirkti naujo daikto. Pakanka, kad vartotojo atiduodama įranga tokia, kokia prekiauja tas platintojas. Pvz., sugedusią skalbimo mašiną privalo priimti bet kuris skalbimo mašinomis prekiaujantis platintojas.
Informaciją, kur galima rasti gamintojų įrengtas aikšteles rasite ČIA.
„Nemokamai atiduoti senąją įrangą platintojui, kuris prekiauja tos pačios paskirties įranga. Naują šaldytuvą perki, seną – palieki“, – aiškina Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas A. Naktinis.
Gyventojui, norinčiam atsikratyti tokių atliekų, siūloma ne viena alternatyva, kaip tai padaryti. Viena jų, kaip jau buvo minėta, nuvežti atliekas į surinkimo aikšteles. Kiekvienos savivaldybės stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelių adresus galite rasti ČIA. Tiesa, aikštelės priima ribotą atliekų kiekį. Kiek elektros ir elektronikos prietaisų vienu metu galima pristatyti, nustato kiekvieno regiono atliekų tvarkymo centras.
Elektros ir elektronikos atliekas atiduoti pavojingų atliekų tvarkytojams galima ir tuomet, kai jie patys atvyksta į gyvenamąjį rajoną. Savivaldybės bent du kartus per metus organizuoja apvažiavimą, kuris skirtas surinkti didelių gabaritų atliekas.
Taip pat galima išsikviesti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojus, kad jie patys išsivežtų nebenaudojamą įrangą.
„Reikia skambinti atliekų tvarkytojams, kurių kontaktus galima rasti įvairiuose skelbimuose, savivaldybių interneto svetainėse (pvz., vilnius.lt, kaunas.lt skiltyje „Elektros ir elektronines irangos atliekos") ar pagal paiešką internete“, – komentuoja A. Naktinis.
Daugeliui gyventojų kyla klausimas, kur išmesti perdegusią elektros lemputę. Dauguma, ko gero, jas meta į bendrą komunalinių atliekų konteinerį. Tačiau toks lempučių šalinimas, kaip teigė VGTU doc. dr. A. Zigmontienė, kenkia ir teršia aplinką. Aplinkos ministerijos specialistas A. Naktinis informuoja, kad senas elektros lemputes, turinčias gyvsidabrio, surenka prekybos centrai (juose yra speciali dėžė lemputėms, tačiau ten negalima mesti ilgų liuminescencinių lempų).
Tvarkymą finansuoja gamintojai ir importuotojai
Už elektros ir elektronikos atliekų tvarkymą Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, atsako gamintojai importuotojai. Pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymą, jie privalo finansuoti tų atliekų tvarkymą. Tačiau Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovas Alfredas Skinulis GRYNAS.lt sako, kad organizacija daug laiko skiria ir gyventojų švietimui, kaip teisingai tvarkyti elektros ir elektronikos atliekas bei kitais reikalais.
„Gamintojai ir importuotojai turi pareigą ne tik organizuoti ir finansuoti vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių atliekų tvarkymą, bet ir vykdyti Vyriausybės nustatytų atliekų tvarkymo užduotis, šviesti ir informuoti visuomenę atliekų tvarkymo klausimais, vykdyti apskaitą ir teikti ataskaitą“, – teigia A. Skinulis.
Nebetinkami naudoti elektros ir elektronikos prietaisai yra sutvarkomi (perdirbami) daugiausiai Lietuvoje. A. Skinulio teigimu, šalyje veikia dvi pagrindinės elektronikos atliekų perdirbimo bendrovės – „EMP Recycling“ ir „Atliekų tvarkymo centras“.
„Pajėgumai Lietuvoje tvarkyti (perdirbti) elektros ir elektroninės įrangos atliekas yra ganėtinai dideli, todėl didžioji dalis elektronikos atliekų yra perdirbama vietoje ir tik nedidelė dalis atliekų išvežama į užsienį. Pavyzdžiui, nešiojamosios baterijos (galvaniniai elementai) perdirbimui išvežami į Belgiją, Vokietiją, Suomiją, Lenkiją. Į kaimyninę šalį tolesniam perdirbimui išvežamos dienos šviesos lempos“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovas.
Puikiai tinka perdirbimui
Pašnekovas tęsia, kad elektros ir elektronikos atliekos iš tiesų yra puikiai ir lengvai perdirbamos. Be to, jų perdirbimas yra naudingas ne tik aplinkosaugine prasme, bet ir finansiškai: „Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik taupo gamtos išteklius, bet ir mažina įvairių gaminių savikainą. Iš kai kurių atliekų deginimo gaunama šilumos energija. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, taip pat prisideda prie Europos Komisijos kuriamos žiedinės ekonomikos tikslų – siekia kuo taupiau naudoti turimus gamtos išteklius ir išmesti kuo mažiau atliekų. Taigi, siekiama, kad kuo daugiau gaminių būtų panaudojama pakartotinai, o atliekos būtų perdirbamos, o ne deginamos ar šalinamos.“
A. Skinulio turimais duomenimis, vien pernai gamintojai ir importuotojai į Lietuvą pardavimui įvežė apie 30 tūkst. tonų buitinės elektros ir elektroninės įrangos. Tačiau jis pabrėžia, jog reikia nepamiršti nelegaliai į Lietuvą importuotų prekių.
„Įvertinus faktą, kad nemažai elektronikos gaminių vis dar yra šešėlyje, į vidaus rinką galėjo pakliūti mažiausiai 40 tūkst. tonų elektronikos gaminių. Jei skaičiuotume, kad beveik pusę elektronikos atliekų nepatenka tinkamam perdirbimui, dalis atliekų tampa taršos objektu aplinkai ir realiu pavojumi žmonių sveikatai“, – skaičiuoja Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovas.
Griežtą elektros ir elektronikos įrenginių bei atliekų apskaitą vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Duomenis institucijai kasmet pateikia Gamintojai ir importuotojai. Informacija yra viešai skelbiama ir prieinama kiekvienam gyventojui. Šiuo metu naujausi apdoroti duomenys yra 2015 metų. Ataskaitoje skaičiuojama, kad tais metais, į Lietuvą buvo importuota 31066,570 tonų elektros ir elektronikos įrenginių. Tais pačiais metais surinkta 16259,961 tonų įrenginių, tačiau jie nebūtinai buvo importuoti tais pačiais metais. Surinkti įrenginiai žmonių galėjo būti įsigyti ankstesniais metais.
Taip pat ataskaitoje nurodoma, kad 2015 metais buvo apdorota (perdirbta ar kitaip panaudota, paruošta šalinti ar naudoti) 17162,152 tonų elektros ir elektronikos atliekų. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad visos sutvarkytos atliekos buvo įvežtos ar surinktos tais pačiais metais. Dažnai elektros ir elektronikos atliekų perdirbimui lieka kitiems metams.
Kiekvieno žmogaus namuose perdega lemputė arba sugenda elektros ar elektronikos prietaisas. Jei jo nebeįmanoma pataisyti, aplinkosaugininkai ragina nenueiti lengviausiu keliu: nemesti tokių atliekų į bendrą komunalinių atliekų konteinerį ar dar blogiau – palikti nebenaudojamą prietaisą gamtoje. Šių atliekų šalinimu yra sukurta infrastruktūra.