Patvirtintą Oro taršos mažinimo planą EK Vyriausybė turėjo pateikti iki balandžio 1 d., tačiau to iki šiol dar nepadarė.
„Šiuo metu EK raštu informuota apie vėlavimo priežastis. Informacija apie patvirtintą planą ir daug kitos EK reikalaujamos informacijos jai bus teikiama per informacinę sistemą EK nustatyta forma, o tai užtruks. EK jai pateiktą valstybių narių informaciją ir planus vertins nenustatytą laiką. Žinoma, kad apibendrintus duomenis (EK. - ELTA) turėtų pateikti kitų metų pradžioje“, - teigė E. Auglienė.
Kaip skelbiama Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo nutarime, pakeistas planas EK turi būti pateiktas per 2 mėnesius nuo jo patvirtinimo.
Pasak E. Auglienės, įgyvendinant Oro taršos mažinimo planą bus išmokamos fiksuoto dydžio vienkartinės kompensacijos fiziniams asmenims, skirtos atsiskaityti už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose arba įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį tiems, kurie atiduos nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra teigęs, kad vienkartinė kompensacija už taršaus automobilio atsisakymą siektų 1000 eurų.
Taip pat gyventojų lauks finansinės paskatos kietojo kuro katilų modernizavimui ar keitimui atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis bei paskatos namų ūkiams, kurie jungiasi prie centrinės šildymo sistemos (CŠT) savivaldybių specialiuosiuose šilumos ūkio planuose numatytose CŠT zonose.
Oro taršos mažinimo planas įpareigotų Aplinkos ministeriją kasmet parengti ir viešai paskelbti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos oro taršos apskaitos apžvalgas, kas dvejus metus - Lietuvos oro taršos prognozes.
ELTA primena, kad Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas - apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą Aplinkos ministerijai pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Premjeras Saulius Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Šių metų kovo 1 d. Aplinkos ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
Planas EK turėjo būti pateiktas balandžio 1 d., dėl vėlavimo prieš Lietuvą gali būti pradėtos teisminės procedūros.