Dėl apribojimų labiau kenčia privatūs miškai
Ūkiniuose (IV grupės) miškuose nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. nevykdomi jaunuolynų ugdomieji kirtimai, o retinimai ir einamieji kirtimai bei medienos traukimas nevykdomi nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. Saugomų teritorijų miškuose, priskirtuose II ir III miškų grupėms, nacionalinių parkų miškuose ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d.
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis sako manantis, kad visi miškuose taikomi apribojimai yra pagrįsti, nors yra ir nepatenkintųjų.
Anot jo, pagrindiniai tokių apribojimų tikslai – gyvūnų veisimosi laikotarpiu sumažinti trikdymą gamtoje. Pjūklai ir kitokie miško darbai trikdo miško gyvūnus – baido paukščius, išveja juos iš vietų, verčia palikti lizdus, todėl kad viso to nebūtų - duodamas periodas, kad būtų tyla ir gyvūnai galėtų sėkmingai išvesti naujas kartas.
„Buvo idėja, kad ūkiniuose miškuose toks apribojimas galiotų visur, bet toks kraštutinis siūlymas buvo nelabai prasmingas iš ekonominės pozicijos – miško darbai taptų sezoniniu verslu, kai žiemą dirbama, o vasarą stovima. Kentėtų žmonės, juk jie uždirba pinigus savo šeimoms. Buvo priimtas toks kompromisinis sprendimas – pagrindinius kirtimus leisti, nes iš jų gaunama daugiausiai medienos, o tarpinius atidėti rudeniui, nes tokiu atveju labai sumažėja trikdymo šaltinių skaičius“,- situaciją komentavo gamtosaugos specialistas.
„Jie gali pasiplanuoti, kitaip išdėstyti kirtimus. Rangovams, kurie dirba valstybiniuose miškuose tai, ko gero, jau bus iš anksto suplanuota. Privataus miško savininkui, kuris dažnai yra mažas, tokie apribojimai problemų tikrai gali sukelti. Jeigu jis planuoja tarpinį kirtimą, turi sulaukti tinkamo laiko, dėl to ir kyla nepasitenkinimas. Dar dažnai nepasitenkinimai kyla, kiek aš girdėjau, nelabai vertinguose medynuose – sakoma, kad ten nieko baisaus neatsitiktų, jeigu ir būtų kertama. Įstatymu labai sunku numatyti, kur bus padaryta žala, kur nebus, todėl yra palikti kirtimų formos varijavimai“, - sakė D. Augutis.
Visiškos ramybės miškui duoti negalime?
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius viešojoje erdvėje yra išsakęs gana radikalią nuomonę, kad pavasarį 3-4 mėnesius miškams reikėtų leisti apskritai pailsėti nuo žmonių: neleisti jokių kirtimų, medžioklių, jokių motorinių valčių, keturračių motociklų ir žygių baidarėmis.
D. Augutis, vertindamas tokią kolegos nuomonę, teigė, kad iš principo su tuo sutiktų, tačiau abejojo, kiek tai įgyvendinama realybėje.
„Yra dvi medalio pusės. Medienos pramonei reikia žaliavos. Blogiausia kas gali atsitikti, kad uždraudę pavasarį kirtimus, įvesime sezoniškumą. Tris mėnesius Lietuvos miškų medienos tiekimas sustoja, o paskui tą kiekį mes turime paimti per likusius 9 mėnesius. Čia atsiranda problema“, - svarstė gamtosaugos specialistas.
Anot jo, gamtos trikdymas miško kirtimais iki tam tikro lygio gali būti toleruojamas. Jis problema tampa tuomet, kai tampa masišku reiškiniu.
„Jeigu mes apribojame tam tikrus kirtimų tipus, trikdymo lieka mažiau. Mažiau trikdymo vienareikšmiškai yra geriau, nors aišku jokio trikdymo būtų geriausia. Tačiau tokiu atveju kentėtų pramonė, - aiškino D. Augutis. - Jeigu mes dabar leidžiame medkirčiams persiorientuoti – vasarą kirsti pagrindinius kirtimus ūkiniuose miškuose, tokiu atveju jie nepraranda darbo vietų, tiesiog užsiima kitais darbais miškuose. Jeigu uždraustume visiškai, ką veikti technikai, kuri yra nupirkta, tiems žmonėms, kurie yra pasamdyti? Tuos tris mėnesius jie turėtų būti išleisti nemokamų atostogų ar dar kažkur. Dėl to ir būtų ekonominių nuostolių“.
Gamtosaugininkas pabrėžia, kad ramybės periodas gamtai yra svarbus ir bet kokiu atveju turėtų būti išlaikomas. Tai aktualu ne tik paukščiams, bet ir lūšims, vilkams, jeigu jų artimoje aplinkoje bus vykdomi kirtimai – jiems gali kilti problemų su jauniklių vedimu.
Verslui kirtimų apribojimai sukelia nepatogumų
„Nepatogumų aišku yra, realiai darbai sustoja trims mėnesiams, iki liepos mėnesio visi ne plyni kirtimai yra sustabdomi. Rasti kažkokį darbą, užsiėmimą tiems žmonėms nėra paprasta. Galbūt urėdija ir gali susidėlioti darbus, nes turi visų metų planą, gali vienu metu daryti vienokius kirtimus, kitu – kitokius, o mums tai padaryti dirbant su privačių miškų savininkais yra žymiai sudėtingiau. Savininkų miškų apimtys yra mažos, vidutinė valda siekia apie 3,6 ha, viską gražiai surikiuoti yra sunkiau“, - pasakojo V. Jusas.
Paklaustas, kaip sukasi iš susidariusios situacijos, pašnekovas teigė, kad mėnesį darbuotojai užsiima miško sodinimo darbais, o gegužės, birželio mėnesiais tenka sukti galvą, kokiais darbais užsiimti.
„Visko kompensuoti neįmanoma, nes neturime tokių didelių įkainių, kad galėtume kitais mėnesiais užsidirbti. Ieškome įvairiausių kitų darbų – pradedant tvorų tvėrimu ir baigiant teritorijų tvarkymu. Tokiais dalykais bandome užsiimti ir išlaikyti žmones, išleisti juos atostogų tuo metu“, - sakė kirtimais privačiuose miškuose užsiimančios bendrovės vadovas.
Kiek ekonomiškai įmonė nukenčia dėl miškuose taikomų kirtimų apribojimų, V. Jusas teigė procentine išraiška pasakyti negalintis, nes tokiam periodui įmonė ruošiasi iš anksto ir susiplanuoja papildomos veiklos – todėl nekirtimų periodas nebūna visiškai nuostolingas. „Jeigu tektų stovėti, būtų akivaizdus nuostolis“, - sakė V. Jusas.