Naikina dirvos našumą ir gyvūniją
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet atvirose teritorijose jau kilo 241 gaisras, išdeginta 64 ha žemės. Pernai per tą patį laikotarpį įsiplieskė 1269 gaisrai. PAGD atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad turime būti dėkingi lietingiems orams, būtent jie šį pavasarį sumažino žolės gaisrų skaičių. Vis dėlto džiaugtis per daug nereikėtų, nes pavasaris tik prasidėjo, taigi daugiau pašildžius saulei ir išdžiūvus laukams, tokių gaisrų, tikėtina, padaugės, sako jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad žolės gaisrai vyksta kasmet, nepaisant to, jog gyventojai nuolat informuojami apie jų keliamą pavojų ir gresiančias baudas.
Priklausomai nuo to, koks žolės plotas dega, ugniagesiai pasirenka gesinimo būdą. Dažniausiai ugnis būna užplakama specialiais įrankiais liepsnoms slopinti. „Tai yra fiziškai sunkus, alinantis darbas“, – priduria A. Gudžiauskas.
Anot jo, žolės deginimo padariniai – tragiški. „Nors visuomenėje gajus įsivaizdavimas, kad nudeginus seną, sudžiūvusią žolę atauga graži, žalia, bet taip gali atrodyti tik dėl to, kad ji pasirodo senosios žolės pelenuose. Deginant žolę išnyksta daugybė gyvūnų (kiškių, driežų, vabzdžių, vorų, paukščių kiaušiniai), taip pat blogėja dirvožemio kokybė, pažeidžiamas viršutinis humusingas jo sluoksnis, todėl mažėja derlingumas, sudega augalų sėklos“, – aiškino jis.
Pleška miškai ir sodybos
A. Gudžiauskas pasakoja, kad kasmet žolės gaisrai persimeta ir į pastatus, vienaip ar kitaip nukenčia gyventojai.
„Padegta žolė dega kol jos neapriboja kokios nors natūralios kliūtys: kelias, upelis, suarta dirva, kuria gaisras neplinta. Kol tokių natūralių apribojimų nėra ugnis gali plisti nesustabdomai. Žolės gaisrai gali išplisti į miškus ir pamiškes. Pernai iki balandžio vidurio daugiau kaip 50 kartų nuo žolės gaisrų buvo užsidegusi ir miško paklotė. Dėl žolės deginimo beveik kasmet sudega sodybos, užsiliepsnoja ūkiniai pastatai, jų stogai“, – kalba PAGD atstovas.
PAGD duomenimis, praėjusiais metais gaisruose, kilusiuose atvirose teritorijose, buvo traumuoti 6 žmonės, iš jų 5 – degant pievoms.
Departamentas pranešė, kad ir šį trečiadienį Kaune, Panerių gatvėje, dideliame plote, netoli pastatų, degusią pernykštę žolę puolė gesinti patys gyventojai, dar iki atvykstant ugniagesiams gelbėtojams. Gesindama ugnį nukentėjo moteris. Ji apdegė veidą ir rankas.
Kada ir ką leidžiama deginti
Sena žole, sugrėbtais augalais, šakomis gyventojai gali atsikratyti tinkamai juos tvarkydami.
Pavyzdžiui, galima įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines, kur biologiškai skaidžios atliekos virstų naudingomis trąšomis. Biodegraduojančias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams nemokamai. Jų pridavimo punktus rasite stambiųjų atliekų pridavimo aikštelėse.
Gyventojai turėtų prisiminti, kad išimtys žolės deginimui daromos, jei laikomasi Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šiuose reikalavimuose nurodoma, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams, taip pat kai nėra galimybės jų kažkaip kitaip panaudoti. Deginti tokias atliekas galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas.
Taip pat draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę. Ši taisyklė nustatyta tam, kad būtų apsaugota smulkioji fauna, kuri dažnai apsigyvena ar slepiasi neliečiamose medienos krūvose.
Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
Taisyklės, kurių privalu laikytis deginant biologiškai skaidžias atliekas:
- draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui;
- draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose);
- draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.);
- kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kub. m tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai);
- draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
Gresia bauda
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
PAGD primena, jei degantis plotas nedidelis, jį galima užgesinti vandeniu, užpilti žemėmis ar užplakti šakomis. Svarbiausia, neleisti ugniai išplisti į didesnius plotus. Jeigu ugnis apima didesnį plotą ir matote, kad neįstengsite jos užgesinti patys, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.