Pavojus vaikų žaisluose: ar žinote, ką perkate?

Žaislų sudėtis vis dar yra neįveikiama mįslė daugumai tėvų. Taip yra ne tik dėl to, kad dalis neskaito etikečių ar jų nesupranta, bet dar ir todėl, kad kai kurie žaislai apskritai jų neturi! Vilniuje viešėjusi Elisabeth Ruffinengo iš tarptautinio organizacijų tinklo „Women for Common Future“ (WECF), vienijančio daugiau kaip 100 skirtingų moterų, aplinkosaugos ir sveikatos organizacijų, atvirai pripažįsta, kad norint perskaityti dalį žaislų etikečių reikėtų būti chemiku, nes sudėtyje vardijami komponentai pernelyg sudėtingi, kad juos suprastų paprastas žmogus.

Pavojus – žaislai iš ne Europos šalių

Antradienį Baltijos aplinkos forumo (BEF) surengtoje konferencijoje apie pavojingas medžiagas, ardančias žmogaus endokrininę sistemą, viešnia iš Prancūzijos pristatė tik nedidelę dalį jos šalyje vykdytų tyrimų, kurių metu buvo aiškinamasi, kokių pavojingų medžiagų galima rasti vaikams skirtuose žaisluose.

Kaip pastebi pranešėja, nors žaislų rinką reguliuoja REACH reglamentas, bendras visoms Europos Sąjungos šalims, taip pat yra žaislų saugumo direktyva, su didesnėmis problemomis susiduriama tada, kai žaislai pagal prekybos sutartis atkeliauja ne iš Europs šalių.

„Ypač besivystančios šalys nevisada turi pajėgumų sukontroliuoti, kokie žaislai patenka į jų rinką“, - sakė E. Ruffinengo.

Pasak jos, dėl savo dydžio ir svorio vaikams cheminės medžiagos įvairiuose produktuose gali kenkti žymiai labiau nei suaugusiems. Todėl ir taisyklės prekėms, skirtoms vaikams, turėtų būti griežtesnės.

„Vaikai yra jautresni cheminėms medžiagoms, nes jie vis dar vystosi. Bet kokie cheminiai komponentai gali turėti pasekmių vaikui užaugus, - sakė E. Ruffinengo.

Prekybininkų atsakymai apie žaislų sudėtį - nenuoširdūs

Organizacija yra atlikusi tyrimų, kokių medžiagų galima rasti vaikų žaisluose, tarp jų minimos kancerogeninės medžiagos, alergenai, metalai – nikelis, cinkas ir pan. Kaip pažymi viešnia iš Prancūzijos, tai nebūtinai reiškia, kad kiekviename žaisle slypi tokie pavojai, tačiau rinkoje vis dar pasitaiko tokių pažeidimų.

„Trūksta informacijos apie endokrininę sistemą ardančias medžiagas (EDCs) žaisluose. Taip yra dėl to, kad nėra vieningo apibrėžimo, kas yra EDCs, todėl tai gali būti kur kas daugiau nei tik bisfenolis ir ftalatai. Žaislų saugumo direktyvoje nėra nieko kalbama apie EDCs“, - vieną iš egzistuojančių problemų įvardijo E. Ruffinengo.

Ji pateikia du pavyzdžius, kokie pavojai slypi, kai žaisluose naudojamos cheminės medžiagos bisfenolis A ir ftalatai.

Citata

Tėvams derėtų turėti mintyje, kad mažiems vaikams nerekomenduojama pirkti elektroninių žaislų, stipriai prikvėpintų (nes naudojami kvapai paprastai nėra natūralūs), vietoje minkšto plastiko lėlių geriau rinktis kieto plastiko arba tekstilės. Naujus medžiaginius žaislus rekomenduojama prieš duodant vaikui žaisti išplauti arba net jau išvėdinti gryname ore.

„Esame atlikę tyrimą, kurio metu klausėme pardavėjų ir gamintojų, ar jų platinamuose žaisluose yra bisfenolio A. Dalis jų atsakė, kad ne. Tačiau Europoje 2012 metais rinkoje buvo rasta 280 žaislų, kuriuose rasta bisfenolio A, - sakė E. Ruffinengo. - 2013 metais daugiau nei 700 vaikams skirtų produktų rasta ftalatų“.

Alergenai, kurie kartais naudojami žaislų sudėtyje vėlgi nėra reglamentuoti žaislų saugumo direktyvoje - tai kelia susirūpinimą.

„Matome, kad netgi tais atvejais, kai mokslininkų komitetai pasako savo nuomonę (apie chemines medžiagas žaisluose – red. past.) į ją nevisada atsižvelgia įstatymų leidėjai. Tai gali užtrukti keletą metų, kol priimamas sprendimas“, - kalbėjo užsienio viešnia, turinti teisininkės išsilavinimą.

Anot moters, Prancūzijoje 2012 m. buvo atliktas nedidelis tyrimas, kurio metu buvo apklausiaimos įmonės, pardavinėjančios žaislus.

„Paaiškėjo, kad žaislų rinkoje vis dar trūksta skaidrumo. Taigi atspėti, kokia yra tikroji žaislų sudėtis kartais tikrai labai sudėtinga“, - atkreipė dėmesį E. Ruffinengo

Jos žodžiais tariant, žmonės pamiršta, kad turi teisę žinoti produktų sudėtį, kita vertus vien skaityti etiketes kartais nepakanka, nes jos pernelyg sudėtingos – reikia būti chemiku, kad kažką suprastum.
Taigi čia svarbų vaidmenį atlieka ir nevyriausybinės organizacijos, kurios deda pastangas suteikti kuo daugiau būtinos informacijos apie pavojingas medžiagas produktuose, kurie skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Kaip išsirinkti saugius žaislus vaikams?

Paklausta, tai ką gi daryti tėvams, kurie rūpinasi savo vaikų saugia aplinka, kokius žaislus jiems pirkti, viešnia iš Prancūzijos davė vieną paprastą patarimą: „Reikia suprasti, kad kartais mažiau yra daugiau“, - patarė ji, pridurdama, kad reikėtų nepatingėti ir skirti daugiau laiko etikečių tyrinėjimui. Taip pat ji patarė rinktis tokius žaislus, kuriuos sudaro kuo mažiau skirtingų komponentų.

Savo ruožtu GRYNAS.lt primena, kad nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas yra išleidusi specialius lankstinukus, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija, į ką derėtų atkreipti dėmesį perkant vaikams žaislus.

Visą sarąšą patarimų galite rasti ČIA, tačiau primename, kad reikėtų vengti žaislų, atkeliavusių iš trečiųjų šalių, nes jose rinkos reguliavimo taisyklės gali ženkliai skirtis nuo europinių standartų. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į ekoženklus, kuriais žymimos prekės yra griežčiau reguliuojamos, taigi yra didesnė tikimybė, kad įsigysite žaislą, kuris tikrai saugus.

Citata

Esame atlikę tyrimą, kurio metu klausėme pardavėjų ir gamintojų, ar jų platinamuose žaisluose yra bisfenolio A. Dalis jų atsakė, kad ne. Tačiau Europoje 2012 metais rinkoje buvo rasta 280 žaislų, kuriuose rasta bisfenolio A. 2013 metais daugiau nei 700 vaikams skirtų produktų rasta ftalatų.

Tėvams derėtų turėti mintyje, kad mažiems vaikams nerekomenduojama pirkti elektroninių žaislų, stipriai prikvėpintų (nes naudojami kvapai paprastai nėra natūralūs), vietoje minkšto plastiko lėlių geriau rinktis kieto plastiko arba tekstilės. Naujus medžiaginius žaislus rekomenduojama prieš duodant vaikui žaisti išplauti arba bent jau išvėdinti gryname ore.

Norintiems sužinoti, ar perkamuose žaisluose nėra susirūpinimą keliančių medžiagų ir tokios informacijos nerandantiems prekių etiketėse, BEF pataria turėti drąsos ir klausti pardavėjų arba parašyti laisva forma prašymą gamintojams, importuotojams arba pardavėjams, kurie pagal REACH reglamentą privalo į jį atsakyti per 45 dienas ir pateikti informaciją apie gaminių sudėtyje esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas. Daugiau informacijos apie tai galite rasti ČIA.