Pažinkime mišką kartu - kaip skaičiuoti augalus, paukščius ar varliagyvius?

Nuo šių metų gamtininkų klubas „ORNI“ visoje Lietuvoje pradėjo burti savanorius miško ekosistemų pokyčių stebėjimams. Jų metu ieškoma atitinkamų organizmų rūšių ir vertinama jų gausa. Į miško ekosistemų būklės monitoringo programą yra įtraukti kai kurie medyno struktūros elementai, tyrimų kvartale vykdoma ūkinė veikla bei kiti rodikliai. Stebimos induočių augalų, samanų, kerpių, grybų ir paukščių rūšys bei kai kurių kitų grupių gyvūnai.

Kerpių dažnumui nustatyti yra skaičiuojamas substratų skaičius sklype, tas pats ir su samanomis.

Grybų dažnumui įvertinti skiriami du atvejai. Ant medžio kamieno, stuobrio, virtėlio ar žaliuojančio medžio pašaknyse augantiems grybams yra skaičiuojamas substratų vienetų skaičius, taip pat, kaip tai yra daroma samanoms ir kerpėms. Ant žemės augančių grybų atveju yra suskaičiuojamas pačių grybų vaisiakūnių skaičius.

Samanų dažnumo įvertinimui reikia nustatyti substratų, ant kurių auga rūšis, skaičių sklype. Tam reikia suskaičiuoti visus medžius ir virtėlius, ant kurių auga rūšis. Vienas medis, kelmas ar virtėlis laikomas vienu vienetu.

Jei rūšis aptinkama ant lazdyno krūmų, vienas lazdyno krūmas, o ne jo atskiri stiebai yra laikomas vienu vienetu. Pūkuotosios apuokės gausai nustatyti yra skaičiuojamas augimo plotas, kaip induočių augalų. Ant vieno medžio augančios rūšies individų gausumas (kamieno padengimo plotas) nėra svarbus ir jis nėra vertinamas.

Induočiams augalams reikia nustatyti jų augimo plotą (m2). Jei augavietės ribos labai netaisyklingos, tada ji skaidoma į atskirus stačiakampius. Paskaičiavus atskirų stačiakampių plotus ir juos sudėjus, gaunamas visos augavietės bendras užimamas plotas. Jei sklype sutinkami tik pavieniai augantys augalai, taip pat galima juos suskaičiuoti. Jei tam pačiam sklype sutinkamos tos pačios augalų rūšies kelios atskiros radavietės, jų plotai susumuojami ir fiksuojamas bendras jų užimamas tame sklype plotas ar augalų skaičius.

Kokios rūšys rodo miško klestėjimą?

Į visuomeninio miškų būklės monitoringo programą įtrauktas tvariam miškui būdingų (indikatorinių) rūšių populiacijų gausos tyrimas. Tai daugiausiai pirminės ir kai kurios antrinės uoksinės (uoksuose ir natūraliose drevėse) perinčios paukščių rūšys: juodoji, žalioji ir pilkoji meletos; baltnugaris, tripirštis, vidutinis ir mažasis geniai, mažoji musinukė; šiaurinė ir paprastoji pilkosios zylės; bukutis ir margasparnė musinukė. Jų vietos populiacijų gausa nustatoma taškinių apskaitų metodu (detalus aprašymas – Kurlavičius, 2008; Kurlavičius, Stanevičius, 2009) projekto koordinatorių parinktuose 5 ar 6 apskaitų taškuose. Apskaitos kartojamos tris kartus per metus.

Į visuomeninio miškų būklės monitoringo programą yra įtrauktas ir varliagyvių ir daugumos miško roplių rūšių vietos populiacijų gausos tyrimas. Kuo daugiau žinoti apie šių rūšių gausos dinamiką miškuose tampa vis aktualiau, kadangi naujos miškininkystės technologijos, ypač valksmų diegimas, vietinių kelių plėtra tampa šiems gyvūnams nepalankiais ilgalaikiam išlikimui veiksniais.

Galintys varliagyvius ir roplius identifikuoti iki rūšies, galės apskaitos metu skirti atskiras rūšis - skiauterėtąjį ir paprastąjį tritonus; pilkąją ir nendrinę rupūžes; paprastąją česnakę, smailiasnukę ir pievinę varles; geltonskruostį žaltį, vikrųjį ir gyvavedį driežus bei nustatinėti jų vietinių populiacijų gausą. 

Svarbi ir skruzdėlynų „inventorizacija“

Varliagyvių ir roplių vietos populiacijų gausa nustatoma projekto koordinatorių parinktose 5 ar 6 monitoringo atkarpose. Reikia apskaitos metu judėti tokiu greičiu, kad pusės kilometro monitoringo atkarpą nueitumėte per apytikriai 15 minučių. Jų apskaitos atliekamos po kartą pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiais.

Varliagyviai skaičiuojami kiekvienoje apskaitos atkarpoje (juostoje) atskirai po vieną metrą nuo centrinės linijos (tyrėjo ėjimo vietos) į šalis. Apskaitą reikia atlikti: giedru saulėtu oru – ryte trijų valandų laikotarpyje po saulės patekėjimo; lietingu oru – bet kada šviesiuoju paros metu.

Citata

Stambūs paukščių lizdai yra palankaus gamtai ūkininkavimo miškuose rodiklis. Žemėlapyje taip pat turi būti tiksliai pažymimos stambių paukščių lizdų vietos. Stambiems lizdams priskiriami plėšriųjų (vanaginių) paukščių (suopio, erelio, vištvanagio, vapsvaėdžio, peslio), juodojo gandro ir kranklio lizdai.

Registruojami visi apskaitos metu pastebėti ropliai. Santykinė jų gausa vertinama mato vienetu „individų skaičius/500 m“ arba „per 15 minučių registruotas individų skaičius“. Apskaitą reikia atlikti: giedru saulėtu oru šilčiausiu paros metu (geriausia apie vidurdienį).

Skruzdėlynų inventorizacija ir kartografavimas atliekami vieną kartą metuose rudenį. Kruopščiai patikrinama visa tyrimo plotelio teritorija, suskaičiuojamos ir žemėlapyje (medynų plane) pažymimos skruzdėlynų vietos.

Kiti miškų būklę charakterizuojantys rodikliai

Negyva mediena. Iš visų negyvos medienos tipų numatyta tirti sausuolius, stuobrius, virtėlius ir kelmus. Turi būti fiksuojama tik stambi negyva mediena. Sausuoliai yra sausi stovintys medžiai dar su šakomis. Stuobriais laikoma stovintys medžių kamienų dalys be viršūnės, be šakų (arba tik su pavienėmis šakomis), aukštesnės nei 1 m.

Virtėliais laikomi ant žemės gulintys medžio kamienai. Prie kelmų priskiriama tiek natūraliai susiformavę (medžiui nulūžus) tiek ir žmogaus nupjautos medžių kamienų dalys iki 1 m aukščio. Turi būti suskaičiuojami visi kiekvienam tiriamam sklype esantys sausuoliai, krūtinės aukštyje storesni nei 30 cm, stuobriai, krūtinės aukštyje storesni nei 15 cm, virtėliai, storesni nei 15 cm ir kelmai, nulūžimo/nupjovimo vietoje storesni nei 30 cm. Negyvos medienos tūris nėra skaičiuojamas.

Kirtimai - gali būti plyni ir atrankiniai. Plynais kirtimais iškertamas visas medynas, paliekant tik pavienius medžius. Plynų kirtimų biržėse reikia suskaičiuoti paliktų medžių skaičių. Atrankiniais kirtimais iškertami pavieniai medžiai. Jų intensyvumui įvertinti yra suskaičiuojami švieži, per paskutinius metus atsiradę kelmai.

Valksmai yra daromi medyne norint išvežti per atrankinius kirtimus iškirstus medžius. Tyrimų metu užfiksuojamas naujai atsiradusių valksmų skaičius.

Keliai registruojami tik tuo atveju, jei kvartale yra nutiesiamas naujas kelias. Žemėlapyje pažymima atsiradusio naujo kelio vieta.

Sausinimo grioviai taip pat pažymimi žemėlapyje, jei buvo įrengti nauji. Fiksuojama, jei buvo valomi seniau iškasti grioviai.

Bebrų veikla - taip pat gali miškui turėti didelę įtaką. Jei kvartale yra arba atsirado naujos bebravietės, jos turi būti pažymėtos žemėlapyje ir aprašomas poveikis miškui (koks užlietas plotas, kokios jo pasekmės (medžiai išdžiūvo ar ne; ar vanduo laikėsi ištisus metus; koks vandens gylis ir pan.).

Stambių paukščių lizdai yra palankaus gamtai ūkininkavimo miškuose rodiklis. Žemėlapyje taip pat turi būti tiksliai pažymimos stambių paukščių lizdų vietos. Stambiems lizdams priskiriami plėšriųjų (vanaginių) paukščių (suopio, erelio, vištvanagio, vapsvaėdžio, peslio), juodojo gandro ir kranklio lizdai. Kasmet yra nustatoma koks paukštis kiekviename lizde perėjo. Jei lizdas buvo tuščias, tai irgi turi būti nurodoma.

Stambiųjų geninių paukščių (meletų) iškalti uoksai. Nustatomas nuo ankstesnio vertinimo meletų įškaltų uoksų skaičius ir jų vieta pažymima tyrimo plotelio plane. Apžiūrimi senesni uoksai. Kasmet yra nustatoma koks paukštis kiekviename uokse perėjo. Jei uoksas nebuvo užimtas, tai irgi turi būti nurodoma.

Gaisrai gali visiškai pakeisti miško buveines. Jei per paskutinius metus kvartale kilo gaisras, žemėlapyje pažymima jo vieta ir aprašomas poveikis miškui (kaip stipriai buvo pažeistas medynas).

Miško dirvožemio pažeidimai, tai stambiosios technikos padaryti viršutinio dirvos sluoksnio pažeidimai. Jie vertinami už kalendorinius metus (nuo ankstesnio vertinimo; pažeidimai miško keliuose, kvartalinėse nevertinami). Jei įmanoma nustatyti, aprašoma kokiomis aplinkybėmis jie padaryti, koks jų mastas. Pvz., nurodoma, jog traktorinės vėžės (jų gylis, cm) padarytos kertant mišką; bendras pažeistas plotas yra apie 10 arų).

Kviečiame į stebėsenos veiklas aktyviai jungtis moksleivius, ypatingai jaunųjų tyrėjų ir jaunųjų miško bičiulių grupes. Skatiname visus norinčius iki 2013 m. rugsėjo 1 d. užpildyti registracijos formą - tik taip galėsime Jums laiku suteikti visą reikalingą metodinę informaciją.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „SAVANORIS - MIŠKUI BROLIS“.