Europos Komisija paskelbė Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenis – strategiją, kaip užtikrinti, kad geros kokybės vandens pakaktų žmonių, ekonomikos ir aplinkos poreikiams patenkinti.

Nepaisant tam tikros pastarųjų metų pažangos, ES vandenų kokybė nėra gera. Rūpestį kelia ne tik vandens kokybė, bet ir tai, kad Europoje daugėja vandens stygiaus kamuojamų regionų, o neįprastai daug valstybių narių vis dažniau ištinka ekstremalūs reiškiniai (pavyzdžiui, potvyniai).

Turime labiau stengtis išspręsti senas ir naujas problemas, tokias kaip vandens tarša, vandens naudojimas žemės ūkio ir energijos gamybos reikmėms, žemės naudojimo paskirties keitimas ir klimato kaitos poveikis. Reikia imtis veiksmingesnių priemonių, kad ES galėtų apsaugoti savo vandenis ir išmoktų tausiai naudoti išteklius, taip pat ir vandenį.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Šie metmenys rodo, kad gerai suprantame mums iškilusių problemų esmę ir turime tvirtą pagrindą veikti. Atėjo laikas išnaudoti visą mūsų teisės aktų potencialą ir sudaryti sąlygas imtis novatoriškų vandens politikos ir vandens pramonės sprendimų. Svarbiausia – rasti ilgalaikę vandens paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą atsižvelgiant ne tik į žmonių, bet ir į gamtinių ekosistemų, nuo kurių jie yra priklausomi, poreikius.“

Naująją strategiją numatoma patvirtinti gruodžio 17 d. ES Aplinkos Taryboje.

Veiklos strategija

Norint pasiekti dar Vandens pagrindų direktyvoje nustatytą tikslą – užtikrinti, kad iki 2015 m. 53 proc. ES vandens telkinių būklė būtų gera, Vandens išteklių išsaugojimo metmenyse numatyta tokia tripakopė strategija:

- geriau įgyvendinti dabartinę ES vandens politiką, t. y. visiškai išnaudoti galiojančių teisės aktų teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, diegti daugiau natūralių vandens sulaikymo priemonių, kaip antai atkurti šlapynes ir salpas, tinkamiau taikyti principą „teršėjas moka“ (diegti skaitiklius, apmokestinti vandens naudojimą ir pasitelkti gerą ekonominę analizę);

- geriau integruoti vandens politikos uždavinius į kitas su jais susijusias politikos sritis, tokias kaip žemės ūkis, žuvininkystė, atsinaujinančioji energija, transportas, taip pat į finansavimo iš sanglaudos bei struktūrinių fondų politiką;

- užpildyti dabartinės sistemos spragas, ypač susijusias su vandens naudojimo efektyvumo priemonėmis. Todėl Vandens išteklių išsaugojimo metmenyse numatyta, kad valstybės narės sukurtų vandens apskaitos sistemą ir nustatytų vandens naudojimo efektyvumo planinius rodiklius, o ES lygmeniu būtų parengti pakartotinio vandens naudojimo standartai.

Metmenys nėra „vienas kurpalius“ visiems – valstybės narės gali iš įvairių pasiūlytų priemonių rinktis tas, kurios labiausiai tinka gerinti vandentvarkai nacionaliniu, regiono ar upės baseino lygmeniu.

Dokumente pabrėžiama, kad vandens išteklių išsaugojimas susijęs ne tik su aplinkosauga, sveikata ir gerove. Juo taip pat siekiama ekonomikos augimo ir klestėjimo. Dokumentas padės ES vandens pramonei atskleisti visą potencialą ir įsibėgėti ūkio sektoriams, kurių veikla priklauso nuo tam tikros kokybės vandens, taip skatindamas augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Metmenis remia Vandens srities Europos inovacijų partnerystė, sukurta 2012 m. gegužės mėn.

ES yra išsikėlusi tikslą pasiekti, kad iki 2027 m. 100 proc. vandens telkinių būklė taptų gera.

Tolesni veiksmai

Metmenyse pateikti pasiūlymai bus įgyvendinami pasitelkiant Vandens pagrindų direktyvos bendrą įgyvendinimo strategiją – atvirą, plačiu dalyvavimu grindžiamą procesą, kuriame dalyvauja valstybių narių, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovai. Vandens išteklių išsaugojimo metmenų įgyvendinimo kalendorius suderintas su strategija „Europa 2020“, ypač su 2011 m. Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planu. Metmenyse plėtojamas su vandens ištekliais susijęs pastarojo plano aspektas. O analizė, kuria paremti Vandenų išteklių išsaugojimo metmenys, apima ilgesnį laikotarpį – iki 2050 m., ir tikimasi, kad ES vandens politika ja bus grindžiama dar ilgai.

Pagrindiniai faktai

2000 m. Vandens pagrindų direktyva sukurtas teisinis pagrindas visoje Europoje saugoti ir atkurti vandens švarą bei pasirūpinti, kad būtų galima ilgą laiką nepertraukiamai naudotis švariu vandeniu. Bendras Vandens pagrindų direktyvos tikslas – pasiekti, kad iki 2015 m. visas vanduo (pavyzdžiui, ežerai, upės, upeliai ir požeminiai vandeningieji sluoksniai) būtų geros būklės. Tačiau ES vandens politikos tikslų siekti trukdo įvairios senos ir naujos problemos. Vandens išteklių išsaugojimo metmenimis ES siekia pašalinti nuolatinius ES vandens politikos tikslų įgyvendinimo trūkumus. Metmenyse pateikti pasiūlymai per konsultacijas išsamiai aptarti su visuomene ir suinteresuotosiomis šalimis.

Rengiant metmenis įvertinti valstybių narių upių baseinų valdymo planai ir ES vandens trūkumo ir sausrų politika. Paaiškėjo, kad dabartiniuose teisės aktuose tebėra spragų ir kad esama didelių įgyvendinimo trūkumų. Be to, nustatyta, kad tam tikrais klausimais vandens ir kitų sričių politika viena su kita kertasi, o tokį konfliktą būtina šalinti.