Medelynų vystymosi istorija
Medelynų istorija yra gana sena. Kadaise kiekviena eiguva miško sodmenis augino nedideliame daigynėlyje. Tuolaik miškininkai neturėjo reikiamos technikos, tad žemė būdavo formuojama arkliniu plūgu, o dabartinę sudėtingą laistymo įrangą atstodavo paprasčiausi laistytuvai – visi darbai buvo atliekami rankiniu būdu.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Laukineitienė dar ir dabar prisimena, kad ir jai teko ravėti sodmenis tokiame medelyne. Vėliau medelynai plėtė savo formatą ir stambėjo. Apie 1996 metus buvo paruoštas planas, numatantis steigti regioninius medelynus. Toks sumanymas atrodė pažangus, nes imta taikyti naujoviškesnes technologijas, užteko darbo jėgos ir t. t.
Tačiau dėl įvairių priežasčių tai nebuvo įgyvendinta – planas tiesiog sunyko. Tad kiekviena urėdija ėmėsi iniciatyvos ir savo valdose dirbo taip, kaip išmanė patys miškininkai. Paskui buvo sukurta Valstybinių miško medelynų modernizavimo programa, turinti savo nuostatus ir tikslus. 2003-iaisiais ją patvirtino aplinkos ministras. „Šiame dokumente buvo suformuluoti pagrindiniai kriterijai, kurių neatitinkančius medelynus nuo 2008 metų gruodžio 31 dienos buvo numatyta uždaryti. Pradėjus įgyvendinti šią programą, medelynus dar turėjo visos 42 miškų urėdijos. Įvertinus jų būklę, penkios urėdijos veiklos juose atsisakė. Kiti išsiplėtė, sustiprėjo – vieni sėkmingiau, kiti prasčiau, bet įdiegė laistymo sistemas, įsigijo naujos technikos. Taigi iki šios dienos Lietuvoje sodmenis augino 37 medelynai“, – prisiminė medelynų istoriją J. Laukineitienė.
Planas – trys milijonai sodmenų
Visi veikiantys medelynai skiriasi darbų apimtimi, juose dirbančių darbuotojų kvalifikacija ir net vietos tinkamumu. Pasak pašnekovės, sodmenims auginti reikalingas tinkamas dirvožemis, būtina elektra, nes modernizacija be elektros neįsivaizduojama. „Šiuo metu tarp tų 37 medelynų yra ir geresnių, ir silpnesnių. Yra paskaičiuota, kad pelningi būtų medelynai, per metus užauginantys tris milijonus pardavimui tinkamų sodmenų. Tačiau šiandien Lietuvoje yra nedaug urėdijų, kurios galėtų pasiekti tokį skaičių, tad šiam tikslui įgyvendinti būtina medelynų plėtra. Todėl Valstybinių miško medelynų veiklos optimizavimo programa, kuri vykdoma atsižvelgiant į Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų priemones, ir yra orientuota į tai, kad išliktų medelynai, sugebantys per metus savo plotuose užauginti tris milijonus sodmenų“, – komentavo J. Laukineitienė.
Pasak pašnekovės, vieni medelynai stokoja ploto, kiti neturi reikiamos laistymo sistemos, treti neatitinka reikalaujamos infrastruktūros ir t. t. Siekiant objektyviai įvertinti medelynų būklę, speciali Valstybinių miško medelynų miško dauginamosios medžiagos auginimo optimizavimo klausimams koordinuoti ir spręsti komisija apsilankė kiekvienoje urėdijoje, pamatė ne tik sodmenis lysvėse, bet ir apžiūrėjo turimas patalpas, įrangą ir pan.
„Po tokių vizitų buvo padarytos išvados, kuriuos medelynus uždaryti jau pirmajame etape, iki 2019-ųjų, o kuriuos uždaryti 2020–2023 metais. Visos pertvarkos veiksmai atsispindi Generalinės miškų urėdijos patvirtintoje Valstybinių miško medelynų veiklos optimizavimo programoje“, – akcentavo ji.
Liks stipriausieji ir turintys patirties
Atsižvelgiant į medelynų išsidėstymą, plėtros galimybes, pajėgumus, jie suskirstyti į kelias grupes. Pertvarka numato palikti stipriausius ir turinčius nemažą veiklos patirtį medelynus. „Vykdant optimizavimo programą, Lietuvoje numatyta palikti 4–5 medelynus, kuriuose būtų auginami miško sodmenys su uždara šaknų sistema, ir 10–12 medelynų, kuriuose miško sodmenys augtų atvirame grunte“, – patvirtino J. Laukineitienė.
Taigi palaipsniui bus uždaryta 20–22 medelynai. Pasak skyriaus vyriausiosios specialistės, reikia laiko, per kurį paliekami medelynai perimtų auginti uždaromųjų produkciją. J. Laukineitienė atkreipia dėmesį, kad drastiškai medelynai naikinami nebus, todėl pertvarka ir bus vykdoma dviem etapais – juk reikia ir plotus išplėsti, ir infrastruktūrą išvystyti, ir darbuotojus paruošti. Viskas išanalizuota ir suplanuota. Jau šiemet kai kuriuose medelynuose nebebus sėjamos eglės, kurios sodmenų išauginimui reikia 3–4 metų, sėklos.
Problemas tikisi išspręsti
Valstybinių miško medelynų veiklos optimizavimo programoje, kurią šių metų liepos mėnesį patvirtino generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis, numatyta, kad VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji ir Panevėžio miškų urėdijos pertvarkys medelynus ir diegs juose miško sodmenų su uždara šaknų sistema išauginimo technologijas. Pirmojo etapo metu ketinama išvystyti 4–5 tokio tipo medelynus. Turintys gerą infrastruktūrą, galimybę plėstis ir per metus parduoti tris milijonus sodmenų pripažinti Anykščių, Kaišiadorių, Kretingos, Nemenčinės, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Trakų urėdijų medelynai.
Pasak Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiojo miškininko, medelynų pertvarkos komisijos nario Marijono Bernotavičiaus, pertvarkos metu iškils nemažai įvairių klausimų. „Sutinku, kad bus sudėtingų ir opių socialinių klausimų, tačiau juos turėsime išspręsti. Bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pokyčiai vyks dviem etapais, palaipsniui, o ne staiga. Tad per šį laikotarpį medelynų darbuotojams bus galima suteikti kitus darbus, galbūt senjorai pasirinks pensiją ir taip toliau. Manau, kad, protingai mąstant, problemas išspręsti sugebėsime“, – sakė jis.
Svarbiausia – sodmenų kokybė
Apžiūros metu komisija pripažino nemažai Kaišiadorių urėdijos medelyno privalumų. „Buvo atsižvelgta į tai, kad mūsų medelyne įdiegta automatinė laistymo sistema, labai tinkamas dirvožemis sodmenims augti, plotas yra patogioje geografinėje vietoje, pastebėta ir daugiau faktorių, lėmusių išlikimą, – pasakojo M. Bernotavičius.
Vyriausiasis miškininkas akcentavo, kad Kaišiadorių urėdijoje sodmenims auginti skirtą plotą ketinama plėsti iki 33 ha, pastatyti rūšiavimo, buitines patalpas, įgyvendinti kitokius pokyčius. „Dalį sodmenų, užaugintų konteineriuose, įsigysime iš Lietuvoje uždaromų medelynų, dalį, tokius kaip ąžuolą, kitus lapuočius, auginsime vietoje patys“, – aiškino vyriausiasis miškininkas.
M. Bernotavičius mano, kad į medelynus buvo investuojama netikslingai, pertvarkos reikėjo imtis jau anksčiau, bet trūko politinės valios. Anot pašnekovo, svarbiausia – geros kokybės sodmenys. „Juos galima užauginti be didesnių investicijų, tačiau net ir atitinkantys standartą sodmenys gali būti prasti. Tada ateityje laukia bėda, nes, juos pasodinus miške, reikės papildomų investicijų. Todėl medelynų pertvarka labai reikalinga“, – pateikė nuomonę M. Bernotavičius.
Sėkmę lemia išmanymas ir meilė
Lietuvos Urėdų tarybos pirmininkas, Raseinių miškų urėdijai vadovaujantis Antanas Kilčauskas pabrėžia, kad urėdijai turėti medelyną yra prestižo reikalas. Anot jo, sėkmė priklauso ir nuo urėdijos tradicijų, ir nuo optimaliai parinktos vietovės bei dirvožemio, ir nuo vadovų, o ypatingai vyriausiojo miškininko požiūrio – investicijų, kontrolės, įvertinimo. Tačiau svarbiausia sėkmės priežastimi A. Kilčauskas įvardija medelyne dirbančių specialistų profesionalumą ir meilę šiam darbui.
„Medelyno viršininkas turi būti šiek tiek fanatikas. Raseiniškiams pasisekė – mes turime Ireną Burinskienę, tad tai, kad mes liekame tolimesnei veiklai, yra nemažas jos nuopelnas“, – sakė jis.
Urėdo teigimu, kvalifikuotų darbininkų daug nereikia. Raseinių medelyne yra tik trys nuolatiniai darbuotojai, kuriems patikėta dirbti su sodmenų išauginimo ir priežiūros technika bei laistymo sistema. „Sąžiningi ir darbštūs žmonės suranda laiko dar ir priešvėjines juostas nušienauti, ir aplinką sutvarkyti. Kitus darbus atlieka rangovai pagal iš anksto sudarytas sutartis. Nepamirškime – ir ravėti reikia. Norint gauti gerą rezultatą, būtinas darbštus kolektyvas“, – patarė Raseinių miškų urėdas.
Naujovės visada kelia abejonių
A. Kilčauskas siūlo svarstyti ne medelynų skaičiaus klausimą, bet kiek ir kokių sodmenų Lietuvai kasmet reikia. Anot patyrusio vadovo, pavykusi medelynų plėtra valstybiniams miškams davė nemažai naudos. Dabar sunku ir įsivaizduoti šiuolaikišką medelyną be modernios technikos, laistymo sistemų, naujų technologijų, net be šaldytuvo, rūšiavimo ir buitinių patalpų. Pasak jo, prie kažkada turėtų daigynėlių niekada nebegrįšime. Jo nuomone, medelynų plėtrai trūko koordinavimo, tad jaučiamas sodmenų perteklius – vienais metais nepavyksta parduoti eglės, kitais metais beržo ar juodalksnio sodmenų.
Pritardamas pertvarkai, Raseinių miškų urėdas ramina – medelynų specializacijos, stambinimo nereikėtų bijoti, juolab kai numatyta tai atlikti dviem etapais. Gali atsitikti taip, kad tas ar kitas sumanymas nepasiteisins. „Galbūt teks kažką pakoreguoti, pataisyti. Juk negalime garantuoti, kad į didelį medelyną neįsimes ligos ar nepakenks kiti abiotiniai faktoriai, – dalijosi nuomone urėdas. – Tik kažin, ar ne per drąsiai užsimojome ties sodmenų su uždara sistema išauginimo? Mes beveik neturime praktikos atkuriant ar įveisiant miškus. Sakykime, Raseinių miškų urėdijoje tokių sodmenų panaudojimo galimybė dėl užmirkusių dirvožemių apskritai yra labai ribota. Tačiau mėginkime daryti, nes naujovių reikia.“
Trypčiojimas vietoje
Valstybinių miško medelynų miško dauginamosios medžiagos auginimo optimizavimo klausimams koordinuoti ir spręsti komisijos narė Zita Bitvinskaitė įsitikinusi, kad neperspektyvius medelynus reikėjo uždaryti jau prieš 25-erius metus.
„Nemažai medelynų iki šiol dirba nuostolingai, pasenusiomis technologijomis, augina prastos kokybės sodmenis. Tiesiai tariant, jie yra nerentabilūs, neefektyvūs. Dar Miškų ministerijos įsakyme buvo numatyta palikti aštuonis medelynus, juos modernizuoti, kelti sodmenų kokybės reikalavimus. Tačiau situacija nepasikeitė“, – komentavo Z. Bitvinskaitė.
Per 25-erius metus du kartus buvo užsakyta studija, kurią atlikę mokslininkai įrodė, kad medelynas bus naudingas tik tada, jeigu per metus realizuos ne mažiau kaip tris milijonus sodmenų. „Dar geriau būtų, jeigu urėdijos sugebėtų realizuoti 9–10 milijonų sodmenų. Bet tokių medelynų Lietuvoje apkritai nėra“, – pabrėžė Z. Bitvinskaitė.
2007–2008 metais organizuotos apžiūros metu nustatyta daug medelynų, neatitinkančių keliamų reikalavimų. Jau tada buvo paskaičiuota, kad tris milijonus sodmenų galima išauginti 32 ha plote.
„Prieš dešimt metų vykdyta apžiūra tik patvirtino, kad urėdijos neįsiklausė į reikalavimus ir nevykdė nurodymų. Vėl atrinkome pačius prasčiausius medelynus. Tikėjomės, kad jie bus uždaryti. Tačiau bemat ėmė veikti visokios „povandeninės srovės“, ir mūsų darbas nuėjo, kaip sakoma, šuniui ant uodegos. Pernai vykdytos apžiūros metu pastebėjome, kad tie blogiausieji medelynai per pastarąjį dešimtmetį nė per žingsnį nepažengė į priekį, nematyti jokio progreso, nes nepadarome to, ką turime padaryti. Tai vadinu Lietuvos tragedija“, – akcentavo komisijos narė.
Latvijos pavyzdys
Anot pašnekovės, nuo 1997-ųjų tik mėtomi pinigai, skiriant juos neperspektyviems medelynams. Pasak Z. Bitvinskaitės, vienam medelynui lėšų skiriama laistymo sistemai įrengti, kitam – traktorių įsigyti ir t. t. Būtų tikslinga, jeigu pinigai būtų skiriami viso komplekso technologijų plėtrai, tik tada galima tikėtis geresnio rezultato.
Po praėjusiais metais rudenį vykusios medelynų apžiūros, komisijos nariai diskutavo, analizavo situaciją ir pasirašė vieningą baigiamąjį protokolą, kuriame numatė medelynų pertvarką vykdyti etapais.
Z. Bitvinskaitės nuomone, Lietuvai užtektų kokių 16 medelynų, kuriuose sodmenys auginami atvirame grunte, ir 3–4 su vystoma uždara šaknų sistema. „Jei nenorime mėtyti valstybės pinigų abejotiniems dalykams, reikėtų uždaryti mažiausiai 17 medelynų, – komentavo medelynų žinovė, pateikdama Latvijos pavyzdį. – Latvija prieš dešimt metų šioje srityje tiesiog padarė revoliuciją – neperspektyvius medelynus uždarė be jokių etapų, iš karto, atsilikusiuosius modernizavo, įdiegė konteinerizuotą sodmenų sodinimo sistemą. Dabar gražu pažiūrėti. Turime mokytis iš latvių. Jeigu dar ir dabar nebus uždaryti reikalavimų neatitinkantys medelynai, tai ateityje tikrai nebeliks ko tikėtis“, – teigė Z. Bitvinskaitė.