„Pigiai ir greitai“ rezultatas - pačios baisiausios Lietuvos kūdros

Vasara – metas, kai norisi atsivėsinti ežere ar upėje, todėl dažnas sodybos ar namo savininkas sugalvoja išsikasti nuosavą kūdrą. Kad panorėjus atsigaivinti, šį norą būtų galima išpildyti tuoj pat. Atrodo, kiek čia to darbo: pasamdei ekskavatorių, šis iškasė duobę, į ją iš žemės gelmių pritekėjo vandens ir jau turi kur įmerkti kojas arba užmesti meškerę vienai kitai žuvelei pasigauti. Anaiptol! Su kūdrų kasimo subtilybėmis gerai susipažinęs ir dešimties metų patirtį šioje srityje turintis bendrovės „Senasis ežerėlis“ direktorius, dr. Aušrys Balevičius demonstruoja konkrečius atvejus, kuriais baigiasi „pigiai ir greitai“ iškastos kūdros.

- Kas yra „pigiai ir greitai“ iškasta kūdra? - GRYNAS.lt paklausė dr. A. Balevičiaus.

- Iš savo daugiau kaip dešimties metų darbo su kūdromis praktikos, galiu tvirtai pasakyti: „pigiai“, „greitai“ ir „gerai“ kartu nevaikšto. Tačiau pradžiai pabandykime apsibrėžti, kas tai yra „gerai“. Mano galva, gera kūdra turi tenkinti bent tris kriterijus: būti saugi, derėti prie aplinkos ir turėti gerą vandens kokybę. Priklausomai nuo kūdros paskirties, prie minėtų kriterijų galima pridėti estetišką apželdinimą, rekreacinę infrastruktūrą, žuvingumą, nesudėtingą priežiūrą ir pan.

Aušrys Balevičius

Teisingai įrengtoje kūdroje su gerai subalansuota ekosistema laikysis gera vandens kokybė, kuri net gali būti geresnė nei greta telkšančio ežero.

Kūdros saugumas visų pirma priklauso nuo jos viršvandeninių ir povandeninių šlaitų statumo. Manau, ne vienas stovėdamas prie stataus kūdros šlaito esame patyrę įtampą „kojose ir smegenyse“ - kaip čia nepaslydus ir nemurktelėjus? O jei murktelės vaikas? Kitas kūdros saugumo aspektas - ar saugu jos gyventojams? Pavyzdžiui sekliose, uždumblėjusiose kūdrose per žiemą išdūsta žuvys, varlės, o neskaidriose - išnyksta povandeniniai augalai. Tokių kūdrų nepavadinčiau „geromis“.

Dermė prie aplinkos - labai plati sąvoka, apimanti kūdros formą, šlaitų nuolydžius, vandens lygį, kūdros „įpaišymą“ į vietovę, jos funkcines zonas, sklypo reljefo suformavimą iš iškasto grunto, apželdinimą, mažąją architektūrą ir daugelį kitų nedidelių, bet svarbių dalykų. Net ir labai išpuoselėtose privačiose ar kaimo turizmo sodybose pasitaiko tik varlėms veistis pritaikomų stačiakampių ir stačiašlaičių kūdrų, kurios tik darko sodybos vaizdą ir prašosi kuo greičiau pertvarkomos arba užkasamos. Kūdros vandens kokybė - suminis rodiklis, atspindintis tiek kūdros morfomertriją (paviršiaus reljefo formas – red. past.) bei hidrochemiją (vandens cheminę sudėtį – red. past.), tiek ir jos ekosistemos funkcionavimą. Teisingai įrengtoje kūdroje su gerai subalansuota ekosistema laikysis gera vandens kokybė, kuri net gali būti net geresnė, nei greta telkšančio ežero.

- Kaip paprastam žmogui žinoti, kada kūdros kasimo kaina yra per maža, o skelbiamas darbų laikas - per trumpas? Kiek vidutiniškai kainuoja kūdros iškasimas ir kiek tai užtrunka?

- Paprastai žmonės, sumąstę išsikasti kūdrą, mato mažą dalį darbų: „atvažiuos ekskavatorius ir iškas“. Retas iš anksto pamąsto kaip reikės stabilizuoti šlaitus, kiek laiko, darbo ir / ar pinigų reikės norint veja apsėti kūdros pakrantes, kokius augalus reikės sodinti vandenyje, kaip kūdrą įžuvinti, kad be didesnės priežiūros joje laikytųsi gera vandens kokybė, nebūtų vandens „žydėjimų“, neaugtų siūliniai dumbliai, kūdra neužžėlinėtų bei nedumblėtų.

Todėl nenuostabu, kad ir šiandien Lietuvoje kūdrų madas diktuoja ekskavatorininkai, kurie dauguma atvejų puikiai moka kasti žemę ir skaičiuoti pinigus, tačiau neretai nieko nenusimano apie kūdras... Ekskavatorininkai būna trijų tipų – duobkasiai, grioviakasiai ir kūdrakasiai. Tretieji paprastai turi kūdrų kasimo bei valymo patirties, specializuotos technikos, tačiau būna brangesni (aro iškastos kūdros su grunto sutvarkymu kaina siekia 1200-1600 Lt). Tradiciniam lietuviškam taupumui tokia kaina neretai „iššauna saugiklius“, todėl tūlas taupuolis suranda pigesnį - 750-900 Lt už arą prašantį kasėją (pvz., kelininkus, kuriems kartais reikia grunto, ūkininką, nežinia kam su europine parama įsigijusį ekskavatorių, ar šiaip kokį vietinį sukčių, kuris, sakydamas mažą kainą, iš karto žino, už ką iš užsakovo nulups papildomų pinigų ir gaus bent 1000-1200 Lt už arą).

Spręsti apie kūdros kasimo kokybę pagal darbo laiką - labai sunku. Tai priklauso nuo technikos, iškasto grunto transportavimo atstumo ir būdo, ekskavatorininkų patirties, grunto ir vandens sąlygų, gedimų ir pan. Apie kasėjų darbą geriau orientuotis pagal iškasto duburio dydį ir gylį, o jei tai neįmanoma (pvz., greitai renkasi vanduo ir kasama po vandeniu) - pagal iškasto grunto krūvas. Bet kuriuo atveju, jei žmogus vienu ekskavatroriumi per 2-3 dienas iškasa 10-12 arų kūdrą, manyčiau, kad ji nebus iškasta kokybiškai (pvz., duburys nebus pakankamai gilus, neišlygintas iškastas gruntas, nesuformuoti šlaitų nuolydžiai ar pakrančių reljefas ir pan.).

Paprastai 10-ties arų kūdros kokybiškas kasimas ir sklypo reljefo suformavimas panaudojant iškastą gruntą trunka nuo savaitės iki dviejų, o normali šiandieninė kaina galėtų siekti 10-15 tūkstančių litų.

Tačiau tai  - tik gero kasimo kaina. Nors šiuo metu kūdrų kasimą reguliuojanti įstatyminė bazė yra labai liberali, kai kuriais atvejais norint įsirengti kūdrą reikia parengti projektą, atlikti geologinius tyrimus, įvykdyti drenažo sistemos rekonstrukciją, išspręsti specifinius sklypo reljefo formavimo bei apželdinimo uždavinius, kūdroje suformuoti gerą vandens kokybę palaikančią ekosistemą, taigi kasimo darbai paprastai sudaro nuo 40 iki 70% gerai įrengtos kūdros kainos.

- Jūsų tinklapyje yra parodyti keli pavyzdžiai tvenkinių, kurie patvenkti netinkamai. Ar galite trumpai paaiškinti, kokios klaidos padarytos?

- Tie tvenkiniai iš viso ne „patvenkti netinkamai“, o sakyčiau „išdraskyti“ ar „išdrakoninti“...Visų pirma, iš durpių negalima formuoti tvenkinių dambų, nes tai nėra stabilus gruntas (nuotraukose matosi, kaip suiro pylimas tarp tvenkinių - pavasarį jis buvo įrengtas, o rudenį - jau paplautas). Tvenkinių šlaitai - baisūs, iš viso nelyginti... Gal žmogeliai tikėjosi, kad vanduo tą durpę sulygins, bet juk taip nebūna... O visą šią, negrabaus darbo, elementaraus bukumo ir pavojingų hidrotechninių nesąmonių galeriją vainikuoja vidury tvenkinio palikta salelė su aukštos įtampos elektros stulpu. Kas būtų avarijos atveju, kaip elektrikams privažiuoti prie taip sumaniai „apsaugotos'“ atramos? To nepagalvojo kasėjai , nesuprastų tokio humoro ir elektrikai....

-  Kokios dažniausios klaidos pasitaiko kasant kūdras? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių.

- Pagrindinės ir didžiausios kūdrų įrengimo klaidos padaromos dar neatvažiavus ekskavatoriui, t.y. kūdros planavimo etape. Čia būdingos vietos ir formos parinkimo klaidos: mažesniuose sklypuose kūdra suplanuojama per arti namų ir nelieka kiemo; nesilaikoma minimalaus atstumo nuo kaimyninių sklypų ar net įlendama į kaimyno sklypą; kūdros forma ir vieta disonuoja su aplinka.

Kūdra planuojama „šlapiausioje“ sklypo vietoje, tikintis nukirsti drenažą ir visą laiką turėti vandens; kūdra planuojama upelių užliejamose teritorijose ar ją norima sujungti su upeliu; kūdrą norima išsikasti pelkėje (nuotraukose matomas visas darbų ciklas). „Pigus“ kasėjas techniką vežė 4 kartus, nes mano pamokytas šeimininkas reikalavo kokybiško darbo ir nenorėjo durpių salos kūdros viduryje.).Tiesa, būtina pažymėti, kad šiuo metu didesnes kaip 0,5 ha ploto pelkes draudžiama sausinti, kasti kūdras ar kitaip keisti jų ekosistemas.

Šaltinyne kasant kūdrą Stakliškių spūdinio gruntinio vandens regione buvo atkastas spūdinio vandens šaltinis, kūdra prisipildė akimirksniu ir iš jos į Verknės upę keletą metų tekėjo tėkmė nešanti molio daleles. Dėl to Verknės upė buvo balta, pablogėjo hidrobiontų (vandenyje gyvenančių organizmų – red. past.) gyvenimo sąlygos. Arba kūdra įrengiama akmenyne, nors tai draudžia įstatymai.

Klaidos nustatant vandens lygį (sutaupoma geologiniams tyrimams ir iškasama sausa kūdra arba kūdroje laikosi labai žemas vandens lygis).

Kitos klaidos padaromos jau kasant kūdrą: derlingas dirvožemis sumaišomas su mineraliniu gruntu, o vėliau, sodinant augalus, jį tenka brangiai pirkti.

Įrengiami neteisingi šlaitų nuolydžiai (per statūs šlaitai neretai nučiuožia į kūdrą).

Šlaitai blogai suplaniruojami tuo paskatinant jų eroziją.

Iškasama per sekli kūdra, kurioje vėliau negali peržiemoti žuvys, ant kūdros krantų paliekamos iškasto grunto krūvos.

Įrengiami neteisingi kūdros pakrančių šlaitų nuolydžiai, pažeidžiamas drenažas, dėl ko gali patvinti ir pati kūdra, ir kaimyniniai sklypai; neteisingai įrengiama maudymosi zona, gruntu užverčiami ir taip nužudomi medžiai.

Trečias klaidų darymo etapas prasideda išvažiavus ekskavatoriui: naujai iškeptas kūdros šeimininkas atsipalaiduoja ar patingi iš karto stabilizuoti kūdros šlaitus, apriboti lietaus vandens ir nešmenų prietaką į kūdrą. Dėl to jau pirmoji rimtesnė liūtis (jei kūdra iškasta žiemą - pavasarinis polaidis) gali gerokai apardyti net ir nepriekaištingai suformuotus kūdros šlaitus, atnešti į kūdrą nemažą kiekį organinių medžiagų ar molio dalelių, kurios jau pirmąjį kūdros gyvavimo mėnesį dugne gali suformuoti 5-15 cm dumblo sluoksnį.

- Kokių nuostolių gali padaryti netinkamai iškasta kūdra ir negerai patvenktas tvenkinys? Ar žmones gali užlieti vanduo, sugadinti jų turtą, sudarkyti aplinką? Gal žinote konkrečių pavyzdžių, kur taip jau yra nutikę?

- Netinkamai iškasta kūdra, net jei kasant nepridaroma didelės žalos gamtai ar infrastruktūrai (nesuniokojama pelkė, upelis ar kitokios gamtinės bei kultūrinės vertybės, nesugadinamas magistralinis drenažas ir pan.), nuostolių atneša pačiam šeimininkui - tenka dar kartą samdyti techniką darbams pabaigti ir klaidoms ištaisyti (jei kūdroje jau prisirinko vandens, ją tvarkyti daug sunkiau nei kasti iš karto, tenka išsiurbti vandenį. Kai kurių klaidų, pavyzdžiui, per stataus šlaito greta sklypo ribos kokybiškai ištaisyti gali būti ir neįmanoma), nepigiai kainuoja sutvarkyti sudarkytą sklypą, atsodinti želdinius.... O jeigu kūdros problemos (pvz., žuvų žiemojimui per mažas gylis) išryškėjo po keleto metų, per kuriuos šeimininkas spėjo tobulai išpuoselėti sklypą?

Neteisingai įrengtas tvenkinys yra žymiai pavojingesnis. Tvenkinyje sukaupiamas ir užlaikomas didžiulis vandens kiekis, kuris tvenkinio hidroįtvaro griūties atveju gali tiesiog nuplauti žemupyje pastatytus statinius, sukelti potvynius ir pan. Ne veltui tvenkiniai priskiriami ypatingiems statiniams, jų statybą ir patikimumą griežtai reglamentuoja teisės aktai. Nesenas įvykis kai Krekenavoje sugriuvo užtvanka parodė, kokie pavojingi gali būti blogai įrengti, neteisingai eksploatuojami ar neprižiūrimi tvenkiniai. Vertinant tvenkinio griūties pasekmes upelio žemupiui, reiktų nepamiršti ir žalos gamtai pačiame tvenkinyje - juk žuvo gausybė vandens gyvūnų ir augalų.

Man pačiam pavyko užfiksuoti nedidelio žuvininkystės tvenkinuko pylimo griūtį Dūkšte. Ten apsieita be aukų, tačiau į Dūkšto ežerą su visa griaunančia vandens srove nutekėjo ne tik tvenkinyje auginta žuvis, bet ir keliasdešimt tonų tvenkinio pylimo grunto bei miško dirvožemio.

Dar viena priežastis, dėl ko nesu tvenkinių (tame tarpe ir mažųjų hidroelektrinių) fanas, yra didžiulis stresas upės ekosistemai. Įrengiant tvenkinius ne tik sunaikinama tam tikra upės atkarpa, pakeičiamas upės aukštupio (aukščiau tvenkinio) ir žemupio (žemiau jo) ruožo hidrologinis režimas, sudaromos kliūtys hidrobiontų migracijai, tvenkinyje kaupiasi dumblas, kuris pablogina tiek paties tvenkinio, tiek ir upės žemiau tvenkinio vandens kokybę ir pan. Kartais tvenkiniai įrengiami paskubomis, neparuošiant užpilamos (duburio dalies, netgi patingint nupjauti medžius ir krūmus. Natūralu, kad visi užpilti sausumos augalai žūva, jų biomasė supūna, dėl to tvenkinyje dar intensyviau kaupiasi dumblas, blogėja vandens kokybė.

- Ačiū jums už pokalbį ir patarimus skaitytojams!