Pradėjo nuo struktūros
„Per pirmas dvi darbo savaites pasitvirtinome naują miškų urėdijos struktūrą. Panaikinome vieną girininkiją. Mūsų urėdijoje vidutinis girininkijos valstybinių miškų plotas buvo vienas mažiausių šalyje – 2329 ha. Generalinė urėdija rekomenduoja, kad tas plotas būtų ne mažesnis kaip 2500 ha. Sumažinę girininkijų skaičių vidutinį valstybinių miškų plotą girininkijoje padidinome iki 2717 ha. Turime labai daug privačių miškų, laukų ir, nors girininkijos užima dideles teritorijas, pagal valstybinių miškų plotus jos yra vienos mažiausių šalyje“, – paaiškina urėdė.
Ji pasidžiaugia, kad girininkijos panaikinimas darbuotojams praėjo gana neskausmingai. Vieni jau buvo pensinio amžiaus, kiti sutiko dirbti kitur. Girininkijos pastatus planuojama perduoti turto bankui, nes, pašnekovės teigimu, norint juos pritaikyti urėdijos poreikiams, reikėtų labai daug investuoti į rekonstrukciją.
Panaikinus girininkiją sumažiėjo administracinės išlaidos: nereikės išlaikyti pastatų, automobilį, o kita technika perduodama kitam padaliniui. Nustatyta ir girininkijų struktūra. „Dabar tvirtai sutarėme, kad girininkijoje dirbs girininkas, jo pavaduotojas
ir eigulys, o didžiausiose – po du eigulius, – dar vieną naujovę pristato A. Jočienė,
neslėpdama, jog tuo siekiama užtikrinti, kad visose girininkijose dirbtų specialistai, nes kai kurie darbuotojai neturi reikalingo išsilavinimo. – Išsilavinimo neturintys žmonės sutiko su sąlyga, kad pradės mokytis arba atsisakys pareigų.“
Medienos apskaitoje smulkmenų nėra
Tarp A. Jočienės pirmųjų darbų – urėdijos medienos ruošos, prekybos ir technikos padalinio pertvarka. „Didelis urėdijos pagalbinis ūkis. Per daug pasenusios ir mažai naudojamos technikos, nenaudojamų pastatų. Liepą surengėme technikos aukcioną. Žinoma, prieš apsispręsdami rengti aukcioną labai nuodugniai analizavome, sprendėme, ką mums apsimoka pasilikti, o ką reikia parduoti. Pamažu atsikratome perteklinio turto, kuris, netgi ir nenaudojamas, reikalauja nemažų išlaidų, – darbus vardija urėdė. – Tvarkome ir padalinio kiemą. Su Generaline urėdija jau susiderinome ir gavome leidimą išnuomoti dalį mums nereikalingų pastatų. Turi dirbti absoliučiai viskas: jei ne tiesiogiai urėdijai, tai per nuomą.“
Dar vienas urėdės rūpestis – likvidinės medienos išeigos didinimas, nes dabar jis Utenos urėdijoje – vos 65,6 proc. „Pirmiausia stengiamės išsiaiškinti, kodėl taip yra. Važinėju po biržes, kviečiu prisijungti urėdijos specialistus. Atvykę į konkrečią biržę kviečiame girininkijos, kuriai ji priklauso, darbuotojus. Kartu aiškinamės, kokios mūsų klaidos: gal mes kažko nesusižiūrime, gal per daug paliekame biologinės įvairovės medžių, gal dar kitos priežastys. Kaip sako profesorius Andrius Kuliešius, medienos apskaitoje smulkmenų nėra. Kad urėdija gerai dirbtų, pagrindas yra kvalifikuoti girininkai. Noriu, kad jie patys analizuotų, suprastų, jei kas neaišku, klaustų, siūlytų įvairius problemų sprendimo būdus, – kalba urėdė. – Reikia išsianalizuoti priežastis ir bandyti pasiekti geresnių rodiklių.“
Iššūkis – įstrigęs aukcionas
A. Jočienė juokauja, kad, anot jos kolegų, – patyrusių urėdų – ji pataikė į patį
„smagumą“. Viena, šiuo metu labai nepalanki medienos rinka, o antra – Utenos miškų urėdija yra viena iš trijų urėdijų, kurioje neįvyko pusmetinis medienos aukcionas. Kol kas parduota tik 31 proc. medienos, o pirkėjui apskundus pakartotinio aukciono rengimą, nukelta ir pastarojo data. „Ieškome sprendimų. Mums padeda ir generalinė urėdija, kad greičiau pakartotinas aukcionas įvyktų“, – situaciją komentuoja urėdė.
Pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje moteris urėdė vyriška kolegų draugija nesiskundžia, jaučiasi draugiškai priimama. Tam, jos manymu, įtakos turi ir tai, kad ji, dirbdama girininke, dalyvavo Girininkų tarybos veikloje, tad su daugeliu dabartinių kolegų buvo iš anksčiau pažįstama.
„Kai ko nors nežinau, klausiu patyrusių urėdų. Konsultuojuosi su Šiaulių, Ukmergės, Trakų, Švenčionėlių miškų urėdais, – pasakoja A. Jočienė, ir priduria, kad jai labai praverčia ir patirtis, įgyta 14 metų dirbant girininke. – Suprantu, kas vyksta girininkijoje, žinau, ką joje galima padaryti, o ko ne.“
Pašnekovė pasidžiaugia, kad jai labai pravertė ir veikla Girininkų taryboje, nes teko ir prie įstatymų rengimo padirbėti, ir su Aplinkos ministerijos Miškų departamento specialistais pabendrauti.
„Tai man davė labai daug patirties. Dabar suprantu, kaip ir ką galima daryti, kad padėtis pasikeistų, kokius dalykus galima keisti, o prie kokių reikia prisiderinti, – kalba A. Jočienė. – Ir rengimasis konkursui užimti šias pareigas buvo labai naudingas. Analizavau įstatymus, tai labai parvertė: juk nuo pirmos dienos teko tvirtinti įvairius raštus. Turi suprasti, pagal kokius įstatymus vyksta medienos prekyba. Privalu žinoti, kaip vykdoma vidinė apskaita. Žinoma, pagrindiniai mano konsultantai yra urėdijos specialistai. Dalykus gerai išmano urėdijos vyriausiasis miškininkas, vyriausioji buhalterė, kiti specialistai. Jie ir yra pagrindiniai mano ramsčiai ir pagalbininkai.“