Po 19 metų susivokė, kad aplinkos apsaugos vizija pasenusi

Seimas plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė aplinkos viceministrės Daivos Matonienės pristatytam Seimo nutarimui „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ projektui, kuriuo numatoma nustatyti šalies aplinkos apsaugos viziją iki 2050 metų, jos įgyvendinimo prioritetines sritis ir tikslus iki 2030 metų.

Pasak viceministrės, šiuo metu pagrindinis aplinkos sektoriaus ilgos trukmės planavimo dokumentas yra Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, Seimo patvirtinta 1996 metais. „Ji galioja jau 19 metų. Per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos geopolitinė, ekonominė, demografinė situacija, aplinkos kokybė, atsirado naujų veiksnių, darančių įtaką aplinkai ir gamtos ištekliams“, – kalbėjo D. Matonienė.

Dokumento strateginis tikslas – pasiekti, kad aplinka Lietuvoje būtų sveika, švari ir saugi, darniai tenkinanti visuomenės, aplinkosaugos ir ekonomikos poreikius. Strategijoje suformuluotos keturios prioritetinės aplinkos apsaugos sritys: darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių.

Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo srityje įvardijamas tikslas – mažinti susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų medžiaginių ir energetinių išteklių naudojimą, taip sumažinant gamtos, kitų išteklių naudojimą ir atliekų šalinimą sąvartynuose. „Lietuvoje kasmet susidaro apie 5,5 mln. tonų atliekų, iš jų pramonės sektoriuje apie 4,1 mln. tonų (iš kurių apie 139 tūkst. tonų – pavojingosios atliekos). 

Ji galioja jau 19 metų. Per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos geopolitinė, ekonominė, demografinė situacija, aplinkos kokybė, atsirado naujų veiksnių, darančių įtaką aplinkai ir gamtos ištekliams.

Citata

Komunalinių atliekų kasmet susidaro apie 1,4 mln. tonų, apie 50 proc. jų sudaro biologiškai skaidžios atliekos“, – teigiama strategijoje. Dokumente pažymima, kad 2011 metų duomenimis, apie 77 proc. komunalinių atliekų tebešalinama sąvartynuose, o savivaldybėse nepakankamai sparčiai vykdomas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų plėtojimas, tinkamų perdirbti antrinių žaliavų surinkimas. Tarp šios srities tikslų – pasiekti, kad 2020 metais 50 proc. namų ūkių atliekų (popieriaus, plastiko, metalo, stiklo) kiekio būtų paruošta pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui (2011 metais paruošta 21 proc.), o vėlesniais metais ši dalis ir toliau būtų didinama. Taip pat planuojama didinti atliekų naudojimą energijos gamybai, mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį ir kt.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, strategija tiesiogiai prisidės prie ekonomikos pažangos skatinimo, Lietuvos „žaliosios“ ekonomikos kūrimo; numatyti aplinkos apsaugos politikos tikslai padės verslui kryptingiau, aiškiau, racionaliau planuoti verslą ir ilgalaikes investicijas, pažangių technologijų diegimą.

Po pristatymo pritarus projektui bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 16 d.